Šimtas išbandymo puslapių

ASTA SKUJYTĖ

Martinas G. R. R. SOSTŲ ŽAIDIMAI. Romanas. Iš anglų kalbos vertė Rasa Tapinienė. – Vilnius:„Alma littera", 2012.

Publikuota: Literatūra ir menas, 2013-05-03 Nr.3425

Išsyk prisipažinsiu – buvau viena iš tų, kurie apie amerikiečio George'o R. R. Martino rašomą „Ledo ir ugnies giesmės" seriją (A Song of Ice and Fire) sužinojo tik po to, kai kabelinės televizijos gigantas HBO sukūrė serialą tuo pačiu, kaip ir pirmosios knygos, pavadinimu –­ „Sostų žaidimas" (A Game of Thrones). Žinoma, pažiūrėjus serialą kilo noras sužinoti, kaipgi viskas vyksta knygose. Tačiau pirmoji knyga į lietuvių kalbą buvo dar tik pradėta versti, tad nusprendžiau jas įsigyti ir perskaityti originalo kalba (taip, visas penkias!). Pasirodžius vertimui (vertėja Rasa Tapinienė, leidykla „Alma littera", 2012) buvau apstulbinta vertėjos darbo, ir tikrai ne gerąja prasme. Šios recenzijos taikinys – pirmasis šimtas vertimo puslapių, nors problemos išryškėja jau dedikacijos vertime...
Taigi dedikacija: lietuviškoji skamba taip: „Skirta Melindai." Gana lakoniška ir formalu. Tačiau atsivertę originalą1 matome – „This one is for Melinda" („Šioji – Melindai"). Taip mums atskleidžiami du dalykai: knygų bus daugiau (tą suponuoja žodeliai this one) ir jos bus dedikuotos kitiems. Lietuviškasis vertimas tokių reikšmių jau nebeturi. Atrodytų, nieko ypatinga, kabinėjuosi prie smulkmenų, bet juk vertimas – nuolatinis susidūrimas su tokiomis smulkmenomis ir bandymu jas kuo tiksliau perteikti. Tad toks reikšmių „nurašymas" jau šį tą signalizuoja.
Akivaizdu, kad daugiausia sunkumų vertėja patyrė versdama vietovardžius, asmenvardžius. Ši knyga išties pasižymi ypatinga veikėjų gausa ir tuo, jog G. R. R. Martinas mums pristato savo sukurtą pasaulį – Septynias Karalystes (angl. Seven Kingdoms), tad didelė darbo dalis turėjo būti praleista bandant kuo tiksliau ir adekvačiau į lietuvių kalbą išversti toponimus, hidronimus ir t. t. Kai kurie pavadinimai išversti išties vykusiai, pavyzdžiui, Laivadūžių įlanka (Shipbreaker Bay), kiti (tokių gana daug) –­ pažodiškai, sakykime, Užšalęs krantas (The Frozen Shore), Lietaus miškas (Rainwood). Tačiau didelė dalis toponimų tiesiog sulietuvinti ir net nemėginti versti: Vinterfelas (Winterfell), Riveranas (Riverrun), Haigardenas (Highgarden) ir labiausiai į akis kritę – Dragonstounas (Dragonstone) ir Stormsendas (Storm's End). Susidaro įspūdis, jog vertėja tiesiog taupė laiką ir negaišo prie žemėlapio spręsdama sunkesnius atvejus, tad šalia paliko Baltąjį Uostą (White Harbour) ir Baitą (The Bite), nors, vien pažvelgusi į įlankos formą ir vieną iš siūlomų (ir šiuo atveju tinkančių) anglų–lietuvių kalbų žodyno reikšmių, ji galėjo „pakrikštyti" kad ir Kąsniu.
Hidronimai išversti visi, bet vėl kyla neaiškumų. Tai, jog derlingiausia Vesteroso (Westeros) žemė – didžiulis slėnis – pavadinamas Vingiu, bent jau man atrodo kaip nesusipratimas, nes jei kas žemėlapyje ir vingiuoja, tai tik upės. Pažvelgus į lietuviškajame variante panaudotą Jeffrey'o L. Wardo topografinį žemėlapį, matomos aukštumos, iš kurių išteka Manderio upė, tad jei turime aukštupį, logiška būtų manyti, kad originalus pavadinimas The Reach verstinas kaip Žemupys (tuo labiau, kad tai suponuoja ir pats žodis reach, reiškiantis platybes, sferas, o žodžių junginys the lower reaches reiškia žemupį).
Tiesa, Vingis (na, tegu vadinasi jis kaip vienas iš sostinės kino teatrų...) į mano akiratį pakliuvo ir antrą kartą, bet dabar – dėl vertėjos atidumo stokos. 100 puslapyje vienas iš veikėjų – Tyrionas Lanisteris –­ prisimena savo susidūrimą su drakonų kaukolėmis ir pasakojimą apie vieno iš jo protėvių bandymą su šiais padarais kovoti: „Tolimas jo protėvis, karalius Lorenas iš Roko, mėgino atremti šią ugnį, kai prisijungė prie karaliaus Merno iš Ryčo, priešindamasis Targeirinų užkariavimui." Originale: „His own remote ancestor, King Loren of the Rock, had tried to stand against the fire when he joined with King Mern of the Reach to oppose the Targaryen conquest" (p. 122). Akivaizdu, kad vertėja tiesiog pamiršo, jog The Reach buvo išvertusi „Vingis", o Casterly Rock (kartais trumpinama tiesiog Rock –­ Uola) –­ „Kasterli Uola", todėl atsirado Ryčas ir Rokas...
Veikėjų vardų ir pavardžių vertimai mane glumino bene labiausiai. Kai pirmą kartą atsiverčiau knygą, skyriaus viršuje puikavosi užrašas „Jonas". Supratau, kad vietoj Džono Snou (Jon Snow) vertėja mums pateikia lietuvišką šio vardo variantą, kuris atsitempia pluoštą savų konotacijų (kad ir trečio brolio Jono...), ne itin reikalingų šiame kontekste. Kaip iš tiesų tariamas šis vardas, vertėja būtų išgirdusi, jei tik Youtube puslapyje būtų paieškojusi interviu su knygos autoriumi ar su HBO serialo veikėjais. Ir, tegu liudytojai būna senieji Starkų dievai, mano ausys tikrai išgirsdavo iš gerbiamo rašytojo lūpų sklindantį ne lietuvišką vardo tarimą...
Jeigu vertėja, versdama ir kito personažo – Jorah Mormonto – vardą ir pavardę, būtų vadovavusis tais pačiais principais, turėtumėme Jorą, bet šiuo atveju „j" virsta anglišku „dž" ir į mus iš puslapių prabyla Džora. Toks neapsisprendimas liudija, jog neturėta vardų vertimo sistemos, nes jei vienu atveju verčiama pagal tarimą (taip išversti daugelis vardų ir pavardžių, pvz., Sersi (Cersei), Daneiris (Daenerys), Veiris (Varys), Beiristinas Drąsusis (Barrsitan the Bold – nors dėl pastarojo vardo vertimo man ypač keista: jeigu turime „Tristaną ir Izoldą", o ne Tristiną, tai kodėl čia atsiranda toks vardo iškraipymas, juolab kad yra analogų?..) ir t. t., tai kas tuomet nulėmė Džono tapimą lietuviškuoju Jonu?..
Atskiro aptarimo vertas minėtasis Tyrionas Lanisteris (Tyrion Lannister), kuris visų yra pravardžiuojamas The Imp. Šioji pravardė, ko gero, vertėjai pakišo nemenką galvosūkį, todėl buvo nuspręsta jį pavadinti tiesiog Neūžauga, o tai ir sukėlė visas problemas. Pirmiausia verta paminėti tai, kad Imp anglų kalba reiškia velniūkštį, kipšą – mažą ir bjaurios išvaizdos padarą, į kurį Tyrionas ir yra panašus. Šalia šios pravardės jis dar vadinamas Dwarf ir Little man – abu žodžiai reiškia neūžaugą (dwarf dar verčiama ir kaip nykštukas). Jei vertėja būtų įterpusi išnašą ir paaiškinusi žodžio Imp konotacijas, tekste nebūtų atsiradę tokių žodžių kaip „kemėža" (vietoj the little man, p. 56) ir „kemžiai" (vietoj dwarf, p. 56), kurie ne tik iškrenta iš bendro stilistinio konteksto, bet ir paprastam lietuviui be lietuvių kalbos žodyno po ranka vargu ar suprantami. Tuo labiau, kad žodis „kemėža", anot LKŽ, pirmiausia reiškia ištižėlį, sugriuvėlį ir tik antroji jo reikšmė yra neūžauga. Kemžio atvejis beveik analogiškas – neūžauga taip pat ne pirmasis reikšmės variantas. Truputį užbėgant už akių – susidaro įspūdis, jog vertėja ne tik pati palinko prie lietuvių kalbos žodyno ieškodama sinonimų (tai anaiptol nėra peiktina, tačiau šios knygos atveju jos dažnas pasirinkimas yra kvestionuotinas), bet, prikaišiojusi šiandienei vartosenai neįprastų žodžių, nusprendė prie jo palenkti ir skaitytoją. Turtinti skaitytojo žodyną yra girtinas siekis, bet G. R. R. Martino kalba ir rašymo stilius yra paprastas kaip dvi kapeikos, tad bandymas praturtinti knygą vienu ar kitu vargiai suprantamu sinonimu tikrai nepasiteisina.
Problemiški atrodo G. R. R. Martino sugalvotos terminijos vertimai:
Vienas iš juodųjų brolių taria: „Turime grįžti (...). Vaildlingai negyvi" (p. 9). Paslaptingieji Vaildlingai yra ne kas kita, o sulietuvintas angliškas knygos autoriaus sugalvotas terminas wildlings – vertėjos vėlgi pasukta lengviausiu keliu. Kaip pavadinti žmones, gyvenančius už Sienos ir kenkiančius Septynių karalysčių gyventojams? Žodis Wildling sudarytas iš dviej­ų dalių: žodžio wild, reiškiančio laukinį ir priesagos -ling, kuri turi menkinamąją reikšmę (pvz., manling – žmogelis). Tačiau jei terminą Wildling verstume tiesiogiai, kaip laukinį, jis, mano galva, būtų gana adekvatus, nes turėtų ir tą menkinamąją reikšmę, ir suponuotų tokių žmonių prieš­priešą civilizuotajam pasauliui, ką šioje knygoje ir norima akcentuoti (taip teigia pats G. R. R. Martinas viename interviu: „The wildlings are the people, who live North of the Wall. The name Wildling is what the people who live South of the Wall call them. And they would project that name, which has it's connotations of being uncivilized. (...) The free folk call the people of the Seven Kingdoms kneelers, because they recognize the superiority of a class of nobility."2
Kai vieną mitologinių būtybių rūšį –­ children of the forest – vertėja pavadina „miškavaikiais", bent jau man kelia nereikalingą aliuziją į J. R. R. Tolkieno knygas, kurių lietuviškame vertime miškavaikiais vadinami hobitai. Tačiau G. R. R. Martino miško vaikai – anaiptol ne tolkiniškieji Viduržemio gyventojai, o atvirkščiai – ne per daugiausia žmogiškųjų bruožų turintys padarai.
Dar vienas problemiškas terminas –­ maester. Juo vadinami didikų pilyse gyvenantys vyrai, baigę specialius mokslus ir nusikalę grandines, kurių kiekviena jungtis – iš skirtingo metalo, kas simbolizuoja, jog jie įvaldę įvairiausius mokslus nuo buhalterijos iki medicinos. Vertime į lietuvių kalbą maester virto meisteriu, o tai, mano galva, vėlgi nėra adekvatus atitikmuo. Šiuo atveju būtų reikėję terminą palikti neverstą, kaip vertėja paliko maegi (viena iš žynių).
Keista atrodo ir tai, kad šioje knygoje khal, khaleesi ir khalasar – dotrakių genties terminai, reiškiantys valdovą, jo žmoną ir jų valdinius, tampa chalu, chalysi ir chalasaru. Žodžio khal tarime girdisi sprogstamasis priebalsis „ka", o lietuviškajame variante to nebelieka. Šiuos terminus buvo galima sulietuvinti jų nekeičiant, nes tai yra autentiška antrinė knygos kalba. Jeigu vėl prisimintumėme Tolkieno „Žiedų valdovą", jo sukurta elfų kalba lietuviškajame variante nebuvo niekaip koreguojama3, tad siūlyčiau į tai atkreipti dėmesį ir šios knygos vertėjai.
Ši G. R. R. Martino rašoma epinė istorija pasižymi ir sodria kalba, bet vertėjai ją taip pat ne visada pavyko perteikti. Kai kuriais atvejais, atrodytų, suveikdavo kaži koks (savi)cenzūros mechanizmas: taip papai (tit) virto krūtimis (verta atkreipti dėmesį, jog šis žodis minimas gana neišprususių vyrų pokalbyje); princas Viseiris grasina savo seseriai, jog „(...) leisčiau visam jo chalasarui per tave pereiti, mieloji sesute, visiems keturiasdešimčiai tūkstančių vyrų ir net jų arkliams, jei su tokia sąlyga gaučiau sau kariuomenę" (p. 35), nors originale tiesiai šviesiai pasakoma, ką reiškia tas „perėjimas" („I'd let his whole khalasar fuck you if need be, sweet sister (...)", p. 38).
Užkliuvo ir frazeologizmų vertimas. Robo ir jo netikro brolio Džono pokalbyje apie nukirsdintą žmogų nuskamba toks sakinys: „– Kiti paėmė jo akis, –­ dievažijosi jis. – Jis mirė kaip pridera. Palenktyniaujam iki tilto?" (p. 18). Kiti (The Others) – mistiškos būtybės, apie kurias pasakojamos kraupios istorijos. Jie nužudo žmogų, ir šis tampa vienu iš jų (taip, kaip vaizduojama šiuolaikiniuose filmuose, serialuose, knygose apie zombius) ir įgyja neįprasto, net švytinčio mėlynumo akis (tokia situacija matoma prologe). Nukirsdintas žmogus – nuo tokių būtybių pabėgęs, o ne tapęs jų auka, tad sakinys, jog „kiti paėmė jo akis" atrodo mažų mažiausiai nesuprantamas. Originale matome: „,The Others take his eyes,' he swore (išretinta –­­ A. S.). ‚He died well. Race you to the bridge?' " (p. 15). Žodis swear reiškia ne tik prisiekinėjimą (šią reikšmę ir pasirinko vertėja), bet ir keikimąsi. Pasirinkus pastarąjį variantą, sakinį galima išversti taip: „Kad kur Kiti tas jo akis" (plg. angl. Deuce take it! – Velniai griebtų), ir jis, mano galva, čia tiktų daug labiau ir bent jau turėtų prasmę, priešingai nei knygoje išspausdintasis.
Kitas atvejis – iš Edardo Starko ir karaliaus Roberto dialogo: „Kartą miegojau su žvejo dukra, kuri man pasakė, kad prasčiokai turi šiurkštesnį pasakymą. Karalius valgo, sako jie, o ranka renka šūdus" (p. 42) (plg. originalą: „I bedded a fishmaid once who told me the lowborn have a choicer way to put it. The king eats, they say, and the Hand takes the shit", p. 47). Akivaizdu, jog vėlgi versta pažodžiui, nes žodžių junginys to take a shit dažniausiai verčiamas kaip „šikti", todėl posakis būtų verstinas „Karalius valgo, jie sako, o Ranka šika", –­ tai rodytų pagrindinio karaliaus padėjėjo tikrąjį darbo pobūdį (šlykštus darbas jam, o malonumai – karaliui) ir jo nepavydėtiną padėtį (tapatinimą su užpakaliu –­ anaiptol ne prestižine kūno dalimi).
Pažodžiui išverstas ir sakinys „(...) tačiau Tyrionas su Džeimiu nebuvo panašūs lyg du žirniai ankštyje" (p. 74) (plg. originalą: „(...) but then Jamie and Tyrion were somewhat less than peas in a pod themselves", p. 89). Tikras lietuviškas šio posakio atitikmuo yra „panašūs kaip du vandens lašai".
Mintis adekvačiai neperteikta ir verčiant sakinį „Šis vaikas netrukus išskės kojas ir tarsi marą į pasaulį paleis dar daugiau drakono sėklų" (p. 92). Egocentrikas karalius Robertas rūpinasi ne pasauliu, bet savimi, ir tai atsispindi originale: „This child will soon enough spread her legs and start breeding more dragonspawn to plague me (paryškinta – A. S.)" (p. 112). Plague šiuo atveju yra tikrai ne daiktavardis, o veiksmažodis, kurio reikšmės yra „kamuoti, varginti". Robertas yra apsėstas Targeirinų giminės naikinimo dėl praeities nuoskaudų, todėl neketina nurimti, kol jų pasaulyje visiškai nebeliks. Būtent tokia mintis ir reiškiama originale –­ Daneiris vaikai yra ne grėsmė pasauliui, o galvos skausmas karaliui.
Vertimas kvestionuotinas ir dar keliais atvejais: 14-metis Džonas stebi karalių, kuris už parankės veda jo motiną ir nusivilia, nes jo didenybė visiškai neatitinka tėvo pasakojimų – valdovas apibūdinamas taip: „He walked like a man half in his cups" (p. 50), ir tai būtų galima versti: „Jis lingavo kaip įkaušęs vyras." Lietuviškasis vertimas suprantamas tik (vėl!) pasitelkus LKŽ: „Jis čiobrino it šlapjurgis" (p. 44). Atrodo, vertėja visiškai nepajuto, jog už šių žodžių slypi paauglys, kuris tokį sakinį vargu ar pasakytų, ir vėl (nesėkmingai) bandė ieškoti sinonimų, sugriaudama stilistinį teksto vientisumą ir gana nesudėtingą sakinį paversdama archajiškų žodžių kratiniu.
Netikslus prielinksnių vertimas gali pakeisti sakinio mintį arba padaryti jį sunkiai suprantamą: „Pro juos šlamėjo šalnos pakąsti lapai; Roiso eržilas neramiai muistėsi" (p. 11). Sakinys daug aiškesnis skaitant originalą: „Frost-fallen leaves whispered past them, and Royce's destrier moved restlessly" (p. 4). Prielinksnis past reiškia ir „už", tad galbūt sakinį išvertus: „Už jų šlamėjo šalnos pakąsti lapai", būtų gerokai suprantamiau ir logiškiau.
Kitas su prielinksniu susijęs atvejis –­ išsakytas Tyriono noras „(...) atsistoti ant Sienos ir apmyžti pasaulio kraštą" (p. 76). Palyginimas su originalo sakiniu: „No, I just want to stand on top of the Wall and piss off the edge of the world" (p. 91) rodo šiokį tokį neatitikimą lietuviškame vertime: norima nusimyžti ne ant pasaulio pakraščio, o nuo jo (kas viename iš serialo epizodų ir yra pademonstruojama).
Nemaža ir tiesiog pažodinio vertimo atvejų, pvz.: „(...) jo balsas buvo tarsi žiemą ant ežero traškantis ledas, o žodžiai pašaipūs", p. 15, („(...) his voice was like the cracking of ice on a winter lake, and the words were mocking", p. 10). Ar ne natūraliau būtų skambėjęs kad ir toks vertimas: „(...) jo balsas buvo tarsi žiemą traškantis ežero ledas"?
Vertėjos neatidumas taip pat „priverčia" karalių Robertą miegoti ne su viena Serse, bet su visa Lanisterių gimine: „Tai tik todėl, kad tu nemiegi su Lanisteriais" (p. 40), nors iš originalo akivaizdu, jog omenyje turima konkrečiai karalienė („That is because you do not sleep with a Lannister (išskirta mano – A. S.)", p. 45).
Susidarė įspūdis, kad vertėja ne visada apsisprendė ir dėl verčiamų žodžių reikšmės: p. 9 žodis wet nurse verčiamas „auklė", o p. 102 –„žindyvė" (tokia ir yra pirminė šio žodžio reikšmė).
Abejonių kelia ir tam tikras vertėjos žodžių pasirinkimas: tarkime, sakinio „Garedas įniršęs žiūrėjo į ponaitį (...)" (p. 11) originalus veiksmažodis yra glared, kuris reiškia rūstų, nuožmų, veriantį žvilgsnį. Tai kas kita nei įniršis, tai gili neapykanta, pasibjaurėjimas. Subtilus, bet dėmesio reikalaujantis niuansas. Panašiai nutinka ir su skvairu – ar skaitytojui nebūtų suprantamesnė viena iš šio žodžio reikšmių –­ ginklanešys? P. 79 Robas Džonui ne „išpyškina" (šis žodis turi tam tikrų konotacijų), o tiesiog atsako (replied); vertėja pavadina Arijos skrynią „nusvidinta" (p. 79), nors iš tiesų ji yra poliruota (angl. polished; nusvidinta būtų furbished); Robertas baiminasi būti pribaigtas lovoje („(...) they will murder me in my bed (...), p. 113), o lietuviškajame vertime jis bijo, jog „(...) jie nukneckins mane mano paties lovoje (...)" (p. 93) – vėlgi neįsijausta į Roberto personažą, kaip ir minėtuoju Džono atveju; p. 97 Jorinas apibūdinamas kaip „pranašaujantis negandas", nors originalo žodis sinister gali būti verčiamas daug paprasčiau ir aiškiau – „grėsmingas", netgi „pavojingas".
Vertėja bando įdiegti ir gana savotiškų žodžių: didžiulius šalčius (Cold fierce enough, p. 5) ji pavadina speigspirgėmis (p. 12). Tai gal ir būtų racionalus žingsnis, jei šios „speigspirgės" ir toliau vaidintų kokį nors vaidmenį ar bent jau būtų dažnai minimos ir skaitytojas susidarytų įspūdį, jog tai tam tikra svarbi figūra, bet taip nėra, tad naujų terminų kūrimas atrodo šiek tiek beprasmis. Panašus atvejis yra ir p. 15, kur akys apibūdinamos kaip „linažiedės", nors angliškame originale matomas kuklus ir jokių kalbinių ekscesų nereikalaujantis žodis blue (p. 9). Daneiris pavadinama „vienuže" (p. 87), o tai irgi stilistiškai nedera prie viso teksto: buvo galima pavartoti kad ir tokį elementarų žodį kaip „vieniša" (plg. angl. all alone). Dotrakiai taip pat apibūdinami kaip maumojantys viską, „kas pakliuvo po ranka" (p. 82). Šis veiksmažodis turi gana negatyvią, menkinamąją reikšmę, todėl susidaro įspūdis, jog autorius (švelniai tariant) nemėgsta šių žmonių ir juos pajuokia, nors pažiūrėję į anglišką variantą matome gana neutralų eating (p. 99) (išties, jei būtų norėta pabrėžti jų rajumą, būtų pasirinkti atitinkami veiksmažodžiai, kaip antai devour, munch, mop up ar pan.). Khalas Drogas apibūdinamas kaip laidantis „šaipokus" (p. 84), nors čia būtų tikęs ir paprastas, bet daug aiškesnis žodis „juokeliai" (jest, p. 102).
Pasitaiko ir rimtesnių klaidų: originale minimi lankai („Some swords, a few bows", p. 3) lietuviškame vertime tampa ietimis („Keletą kalavijų, kelias ietis", p. 11).
Vis dėlto didžiausia vertėjos klaida laikyčiau G. R. R. Martino sukurtos religijos koncepcijos nesuvokimą, nes tai tampa neadekvataus ir klaidingo vertimo priežastimi.
Septonų nebuvo reikalo versti „šventikais" (šis žodis tinka Šviesos dievo tar­nams apibrėžti, nes jie vadinami red priests –­ raudonaisiais šventikais, dvasininkais), nes tai yra specialiai Septyneto religijai sukurtas terminas, apibrėžiantis vyrus, turinčius tokį pat statusą ir prievoles, kokius mūsų realiame pasaulyje turi kunigai. Moterys –­ septos, nors ir laikomos šventikėmis, neatlieka tokių funkcijų kaip septonai, tad pagrindinė jų pareiga –­ mokyti kilmingas merginas etiketo bei tikėjimo tiesų, jos –­ savotiškas guvernančių ir vienuolių derinys. Septa taip pat vadinama ir tai, kas atitiktų mūsų koplyčią. Septyneto religija, lyginant su kitomis, laikoma tobuliausia, nes tai tikėjimas į vieną dievą (kaip opozicija Šiaurėje garbinamiems bevardžiams dievams), kuris turi septynis aspektus (plg. krikščioniškoji Švenčiausioji Trejybė). Tačiau lietuviškasis vertimas šios religijos koncepcijos visiškai neatspindi: „(...) jai Nedas pastatė nedidelę šventyklėlę, kur ji galėjo giedoti septyniems dievų veidams (...)" (p. 24), plg. originalą:„For her sake, Ned had built a small sept where she might sing to the seven faces of god (paryškinta mano – A. S.) (...)" (p. 23). Ši klaida pasikartoja ir p. 107, kur „Eidama prie lango Ketlina sukalbėjo tylią padėkos maldą septyniems dievų veidams" (plg. originalą: „Catelyn said a silent prayer of thanks to the seven faces of god (paryškinta – A. S.) as she went to the window", p. 132).
Atvirkščias variantas matyti p. 27, kur Edardas kreipiasi į Ketliną: „Dieve, kaip mes juos visus išmaitinsim?" – Starkas tiki senaisiais dievais ir tai matyti originale („Gods, how are we going to feed them all?", p. 27), o vertėjos neatidumas Vinterfelio lordą iš užkietėjusio politeisto paverčia monoteistu.
Akivaizdu, jog pirmoji į lietuvių kalbą išversta „Ledo ir ugnies giesmės" serijos knyga, kaip tame posakyje pirmas blynas, išėjo gerokai prisvilusi. Ir, priminsiu, apžvelgiau tik pirmąjį šimtą knygos puslapių. Kai leidyklos „Alma littera" atstovė viename interviu paskelbė, jog bus išleistos ir kitos šios serijos knygos, po šio vertimo tai man nuskambėjo kaip grasinimas. Todėl lieka tik viltis, kad galbūt kas nors atsižvelgs į G. R. R. Martino kūrybos gerbėjos pastabas ir kitai knygai nebeprireiks tokios ilgos recenzijos.

1 Remiuosi 2011 m. leidyklos „Bantam Books" (Niujorkas) leidimu (A Game of Thrones. Book One of A Song of Ice and Fire).
2 „Vaildlingai yra žmonės, gyvenantyis į šiaurę nuo Sienos. Vaildlingais juos vadina gyvenantieji į pietus nuo Sienos, taip pabrėždami vieną iš šio žodžio – necivilizuotumo – konotacijų. Laisvieji žmonės Septynių karalysčių gyventojus vadina klaupikais, nes jie pripažįsta kilmingųjų klasės viršenybę" (Game of Thrones Season 3: Inside The Wildlings; http://www.youtube.com/watch?v=VyG1rk1XgT4)
3 Tolkien J. R. R. ŽIEDŲ VALDOVAS. KARALIAUS SUGRĮŽIMAS. – Vilnius: Alma littera, 2005.

 

Nariams

Naujienlaiškis