Rita Urnėžiūtė, Giedrius Tamaševičius
Recenzija
Michael Baigent. Jėzaus byla. Iš anglų kalbos vertė Indrė Veličkaitė, red. Irena Katilienė. Alma littera, 2008, 352 p.
Publikuota: Gimtoji kalba, 2010, nr. 2, p. 23–28
Panagrinėti šios Maiklo Beidžento knygos vertimą „Gimtojoje kalboje“ beveik prieš metus pasiūlė Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga. Pažadėjome, tad stengiamės pažadą tesėti.
Knygos autorius siekia parodyti Jėzaus gyvenamojo meto ir ankstesnių laikų politinį bei religinį kontekstą ir dėsto savo požiūrį į Jėzaus gyvenimą ir krikščionybės kilmę. Kedenti autoriaus pažiūras ar su jomis polemizuoti – ne mūsų leidinio ir ne mūsų recenzijos tikslas, tad čia bus apsiribota tik lietuviškojo leidimo kalbos analize. Gaila, kad rašydami recenziją neturėjome knygos originalo anglų kalba. Todėl atsisakėme pavyzdžių, dėl kurių nebuvome tikri, ar tai autoriaus, ar lietuviškojo leidimo rengėjų apsirikimai.
Skaitant vertimą bene labiausiai glumina nebaigtos redaguoti pastraipos, kurių pradžia nesukimba su pabaiga. Kai kurie sakiniai atrodo tarsi kompiuterio programos išversti ir lietuviškai mokančio žmogaus neperžvelgti: Labai panašu, kad nacionalistinis atgimimas buvo pagrindinis veiksnys žydų kolonijos galui 155; Tai ne tik nukelia josios pastatymą į vėlesnį laiką, bet, kas ypač svarbu Juozapo ketinimus, įkūrėju paskelbiamas ne cadokitų giminės vyriausiasis kunigas 160; Galbūt ten Jėzus toliau tyliai ir ramiai pradėtąjį darbą. O gal jis sugrįžo į pietų sritis [,] kurias studijavo anksčiau. Galbūt jis grįžo į sritis, kuriose seniau studijavo 277; Jie visada troško išsaugoti ir papildyti šią kolektyvinę atmintį, kuri suformavo jų galios šerdį, nes, pragmatiški kaip visada iškepusį jie tikėjo, kad „atsivertėlis, kuris išduos savo draugus, yra naudingesnis už iškepusį lavoną“ 111; Tai irgi parodo, kaip buvo paplitęs šis požiūris, antraip nekiltų poreikio pabrėžti savo nusistatymą bandant galimybės įterpti tokią pastraipą į evangeliją 308.
Vienas kitas sakinys būtų suprantamesnis išmetus perteklinius žodžius: dabar valdė tik Romą ir dalį ją supančio užmiesčio (–užmiesčio) 24; Jos siauras įėjimas, gudriai užmaskuotas tarp apgriuvusių romėniškų griuvėsių (–romėnų laikų griuvėsių), išsibarsčiusių ant kalvos šlaito terasų 193; Už užmūrytos angos guli tvirtovėsgynėjų kūnai, kurie pabėgošiuo tuneliu, kad romėnai jų nesugautų (įklija) (guli tvirtovės gynėjai, pabėgę šiuo tuneliu, kad romėnai jų nesugautų?).
Kai kur dar galima spėlioti, kas norėta pasakyti: Septynias savaites Kalilo al-Ašrafo, jaunojo Egipto sultono, arabų kariuomenė pirmą kartą juos apsiautė ir atakavo miestą 7 (septynias savaites buvo apsiautusi? prieš septynias savaites buvo apsiautusi?); Lankantis toje vietovėje mane pribloškė didelės ir įspūdingos šio žydų miesto liekanos: juodinti daugiaaukščių plaušaplyčių griuvėsiai, atskirti siauromis gatvėmis ir pastatyti ant aukštumos pietiniame salos krašte, spoksantys žemyn į Nilą kaip plaukiančios feliugos 155 (pajuodę griuvėsiai..., stovintys ant aukštumos?); Todėl aišku, kad ši egiptietiška įstaiga jokiu būdu nebuvo neteisėta ar prieštaraujanti žydų Įstatymui 159 (apie žydų šventyklą Egipte); Anksčiausias žinomas sąmoningo apeiginio laidojimo pavyzdys buvo atliktas neandertaliečių: prieš šimtą tūkstančių metų jaunas vyras palaidotas Centrinėje Azijoje 178 (seniausias apeiginio laidojimo pavyzdys – prieš šimtą tūkstančių metų Centrinėje Azijoje palaidotas jaunas neandertalietis?).
O kai kur spėliok nespėliojęs – nesuprantama: Kiekviena šventovė skirtinga, išskyrusvisuotinį potraukį buliaus ragams 178; Vieną popietę mes šnekučiavomės jo sode, sėdėdami ant medinio suolo. Natūrali aplinka mūsų pokalbio temą dar labiau sureikšmino 21; Nepaisant sąmoningo neišprusimo, išorinis pasaulis veržėsi per yrančias popiežiaus valdų sienas 24; Beveik niekam iš egiptiečių nepavyko išvengti socialinio neveiksnumo 151.
Vieną kitą vietą nebūtų buvę sunku patikslinti pažvelgus į Šventąjį Raštą, liturginį maldyną, enciklopediją ar kitokį patikimą šaltinį: Taigi dabar iš tiesų turime svarią priežastį Šventajai šeimai keliauti į Egiptą ir paaiškinimą trumpos Mato pastabos, pridengtos pabėgimu nuo pavojų, kuriuos kėlė Erodo vaikžudystė 165 (kai Erodas įsako žudyti naujagimius berniukus, Šventoji šeima jau yra spėjusi pabėgti į Egiptą); Kaip ir Barabas, nusikaltėlis, kurį Pilotas paleido neva atlaidų proga 38 (nebuvo atlaidų: Šventės proga valdytojas buvo pratęs paleisti miniai vieną kalinį, kurio ji norėdavo Mt 27,15; Per šventes jis paleisdavo vieną kalinį, kurio žmonės prašydavo Mk 15,6; Yra jūsų paprotys Velykų proga paleisti vieną suimtąjį Jn 18,39); Jo [Erodo Didžiojo] sūnus labai tikėjosi tapti karaliumi, bet sprendimas buvo Augusto Cezario rankose. Archelajas [Erodo Didžiojo sūnus] kaip tik dalyvavo didžiuosiuose laidotuvių atlaiduose Šventykloje prieš kelionę į Romą, kai išgirdo lauke triukšmaujant piktą minią, šūkaujančią savo reikalavimus. Pagrindinė triukšmo priežastis – vyriausiasis kunigas – tikriausiai irgi buvo atlaiduose 41; Jie susirinko prie Šventyklos laidotuvių atlaidų dieną neatsitiktinai 43 (laidotuvių iškilmės, laidotuvių apeigos – būtų aišku, laidotuvių atlaidai – neįsivaizduojami); Taigi turime padaryti išvadą, kad Jėzus išmoko savo amato kitur 143 (ne, ne dailidės amato, iš konteksto galima spėti, kad amatas čia – Dievo karalystės skelbimas); Tam tikra prasme mums ši šventykla atrodo kaip Galilėjos atstovybė, kurioje graikiškai kalbantys zelotai galėjo išmokti savo amato 165 (gal pažiūrų?); Tai toji šventykla, kurioje žydų kunigai atnašaudavo būtinas apeigas panašiai kaip Jeruzalėje 156 (apeigos atliekamos, o atnašaujamos aukos); Krikščionių rašytojas Justinas Kankinys, kuris dėstytojavo ir rašė Romoje ir numirė apytikriai 165 m. po Kr., ginčijosi su žydų mokytoju Trifonu 65 (nors ir buvo įkūręs mokyklų, Justinas Kankinys ne dėstytojavo, o skelbė Kristaus mokslą, ne šiaip numirė, bet buvo nukankintas); atradome, kad jie buvo tie patys asmenys kaip ir protėviai vieno Pirmojo kryžiaus žygio vadų, Godfrio de Bujono, vėliau tapusios (=tapusio) Jeruzalės karaliumi. Kryžiaus žygiui vadovavo keturi didieji kilmingi vadai. Kodėl būtent Godfriui Bujonui buvo pasiūlyta karūna [...]? Kam būtų šie išdidūs lordai nusilenkę ir dėl kokios priežasties? 11 (lordas – Anglijos karalystės aukštuomenės titulas, bet čia kalbama apie kitų kraštų didikùs, vadovavusius pirmajam kryžiaus žygiui; ištraukoje minimas Godfris de Bujonas „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ vadinamas Godfridu Buljoniečiu); graikų dramaturgas Aristofanas, kurio karjera tęsėsi (=gyvenęs; kūręs, rašęs) nuo V iki IV a. pr. Kr., [...] 219.
Kai recenzijoje imama vardyti korektūros klaidas, atrodo, kad recenzentai daugiau nebeturi prie ko prikibti. Bet korektūros klaidų būna ir tokių, kurios verčia manyti, kad gal rengėjai nesuprato, apie ką rašoma: Toliau broviausi tuneliui taip greitai, kaip tik galėdamas 196; Netrukus Peidžetas ir Džounsas vėl įsirengė į tunelį 204; Ar Naujajame Testamente galime laikyti Petro teiginį tokio pobūdžio spėlionės atspindžių [...]? 168; islamo fundamentalistai savo šventuose raštuose rado pateisinimą sprogdinimams autobusuose ir kavinėse, nusinešančiuose nekaltų žmonių gyvybes 301; užsimena apie tai vienoje anksčiausiai minimų pranašiškų numatymų 149; P žydai galėjo surinkti daugių daugiausia 60 000 vyrų 72; Žanas Lukas Robenas atvyko duoti interviu 310 ir M. Robeno buvo paklausta 310 (rašoma apie tą patį žmogų, gal ta M. iš kokio monsieur?); Tomis neramiomis 1890 metų pradžios dienomis seminarijoje apsilankė dar vienas svečias: dvasiškasis tėvas Sonjeras, Rene le Šato klebonas. [...] Tai atsitiko apie 1981 m. 29 (vienas įvykis – skirtingos datos, beje, ar tik nebus kalbama apie vieną XIX a. pabaigos dešimtmetį, o ne apie konkrečius 1890-uosius metus?); p. 48 CŽV vadinama tik ČŽV.
Šiek tiek praleistų kablelių: reikia sugebėti pateisinti kiekvieną žingsnį [,] žengtą šiuo keliu 12; politines intrigas, kurios vyko dėl jo gimimo, santuokos [,] ir aktyvų vaidmenį zelotų sąjūdyje 51; mato sostą iš safyro [,] pagražintą gintaru, ir ant jo sėdinčią [...] 229; ir vienas nereikalingas, iškreipiantis vardą: Ignotas, Antiochietis, Antiochijos vyskupas, cituoja [...] 34, 78, bet Ignotas Antiochietis 102.
Rašybos neapsižiūrėjimai: sėkmingą pirkimo-pardavimo (=pirkimo ir pardavimo) sandorį 15; suteikdavo prieglobstį judėjams-krikščionims (=judėjams krikščionims) 285; įvairiai ir painiai apibūdinami kaip anti ar pro – erodininkai (=anti- ir proerodininkai) 40.
Jaučiami anglų kalbos įvardžių vartojimo įpročiai – asmeniniai įvardžiai vietoj savybinių ir apskritai asmeninių įvardžių gausa: dėkodami Dievui ir jų (=savo) šventajam globėjui Dominykui, „linksmindamiesi valgė [...]“ 107; jiems labiau rūpėjo jų (=savo) nuosavybės valdymas ir pajamų didinimas nei parapijiečių sielų išganymas 107; Mūsų (=Savo) grupėse mes stengiamės (–stengiamės) pajusti pačias vietas 188; Kai Juozapas rašė savo istorijas sėdėdamas apsuptas neabejotinai ryškios prabangos imperatoriaus rūmuose Romoje ir mąstė apie gyvenimą po Jeruzalės šventyklos sugriovimo ir apie daugybės tūkstančių jo (=savo) tėvynainių vergiją, jis turėjo svarų pagrindą apjuodinti zelotus ir visa tai, už ką jie kovojo (redaguotinas visas sakinys) 162; Tuo metu mums atrodė pernelyg beprotiška net daryti tokią prielaidą, todėl mes visa tai palikome (–visa tai palikome) vėlesniam laikui 20.
Ne visur tinka nežymimieji įvardžiai ar įvardiniai prieveiksmiai: Ar ši tyla iš Filono pusės (=ši Filono tyla; gal tiksliau šis (nu)tylėjimas) buvo susijusi su kažkokiomis (=kokiomis nors) žiniomis apie tai, kad zelotai prijaučia dvasininkijai, atliekančiai apeigas deltos šventykloje? (įvardį kažkokiomis galima visai praleisti) 164; Kita vertus, jei mes sutiksime, kad šiuose pasakojimuose užfiksuota kažkiek (=šiek tiek) istorijos, nors ir iškraipytos, mums reikia ieškoti tų faktų, kurie galėjo išlikti po vėlesne mitologine pažiūrų sistema (=vėlesnėje mitologinių pažiūrų sistemoje) 135.
Supainiota veiksmažodinių būdvardžių vedinas, nešinas vartosena – ir reikšmė, ir valdymas: Zelotai, vedini (=vedami) nerealių ambicijų, manė, kad jie vėl ims valdyti tautą 56; visi jie nešini vandens kibiru vienoje rankoje ir pušies kankorėžį (–kankorėžiu) kitoje 230.
Yra ir daugiau formų netikslumų: atverti erdvę viduriniajai (=vidurinei) klasei 9; tapimas pateptuoju mesijumi (=mesiju, nes vardininkas mesijas, ne mesijus) 143.
Nebe angliško originalo, o lietuvių kalbos gramatikos reikia norint ištaisyti linksnių vartojimo klaidas: yra specialios vietos (=specialių vietų), kuriose pomirtinis ir žemiškasis pasauliai susijungia [,] – vietos (=vietų), kurios yra kaip tobulas kanalas tarp šių dviejų pasaulių 228; atrado, kad daugelyje knygų yra ilgos ranka rašytos pastraipos (=ilgų ranka rašytų pastraipų), ankstesnių tekstų kopijos (=kopijų), įterptos (=įterptų) į kiekvieną tarpą ir tuščią lapą 242; pasiuntė savo kariuomenės vadą atvesti į protą Šventykloje susirinkusią minią (=susirinkusios minios) 41; tada Jėzaus išlikimas gyvu (=gyvo) mums nebuvo pats svarbiausias klausimas 20; Ši atšaka tapo „tradicine“ (=„tradicinė“) 306.
Atskira kalba apie vietininką. Šis linksnis nevartotinas veikimo sričiai nusakyti: kanauninkas Lilis jį laikė „pačiu įtakingiausiu“ tame (=tam), kas tapo modernizmu (redaguotinas visas sakinys, gal kanauninkui Liliui jis atrodė turėjęs didžiausią įtaką modernizmui atsirasti) 26; netinka būsenai ar būdui reikšti: jei jie numirs ritualinio šventumo būsenoje (=būdami rituališkai šventi), jie atgims kartu 66. Kai kalbama tiesiogiai apie asmenį, nereikalingas vietininkas asmenyje: tą pagalbą jau buvau radęs mano nuostabios agentės Anos Evans asmenyje (= – savo nuostabią agentę Aną Evans) 5. Veiksmažodžius slypėti ir glūdėti patariama vartoti su konkrečios reikšmės daiktavardžių vietininku. Kaip tik toks vietininkas yra šiame sakinyje, bet prie viso junginio nedera abstraktusis daiktavardis įdomumas: Įdomumas slypėjo talpyklose (–Įdomiausios buvo talpyklos); iš jų atsargos tvirtovei buvo imamos iš viršaus pro skylę akmeninėje platformoje (–akmens plokštėje?), panašią į šulinį 74.
Yra pavyzdžių, rodančių naujus vietininko vartojimo polinkius, ypač atsiskleidžiančius verstiniuose tekstuose: profesorius Samuelis Brandonas iš Mančesterio universiteto Anglijoje atkreipė dėmesį į šį svarbų teologinį iškraipymą 36; Priscilianas, Avilos Ispanijoje vyskupas, nuteisiamas myriop už erezijas 103; šis žemės ūkio kibucas Negyvosios jūros pakrantėje buvo tapęs baze mūsų kasmetinei ekspedicijai, organizuojamai Kalifornijos valstijos universiteto Long Biče, kuriai vadovavo profesorius [...] 257. „Kalbos patarimuose“ (S1, p. 98) siūloma vengti panašių vietininkų „daikto požymiui reikšti, kai apibūdinama to daikto ypatybė, o ne vieta“. Toji daikto ypatybė dažniausiai ir būna susijusi su vieta, tad formuluotę galbūt reikėtų tikslinti. O šiuokart akivaizdu, kad sakiniai su tokiais vietininkais kartais klaidina. Pavyzdžiui, paskutinis sakinys, – ar Kalifornijos valstijos universitetas yra Long Biče, ar rengia ekspedicijas Long Biče? Siekiant aiškumo didesnį objektą įvardijančius vietovardžius galima parašyti skliaustuose arba atkelti prieš mažesnio objekto pavadinimą: profesorius Samuelis Brandonas iš Mančesterio universiteto (Anglija) atkreipė dėmesį į [...]; profesorius Samuelis Brandonas iš Anglijos, Mančesterio universiteto, atkreipė dėmesį į [...]; šis žemės ūkio kibucas Negyvosios jūros pakrantėje buvo tapęs baze mūsų kasmetinei ekspedicijai, organizuojamai Kalifornijos valstijos universiteto (Long Bičas) [...]; [...] organizuojamai Long Biče esančio Kalifornijos valstijos universiteto [...].
Prielinksnių vartojimo netikslumai: tai daugybės rašytojų ištraukų rinkinys, sujungtas po Henocho vardu (=paskelbtas Henocho vardu) 233; audringiausiai prieš (=į) tokių idėjų nagrinėjimą reaguoja tie, kurie [...] 303. Ir pertekliniai polinksniai: Lilis atsargiai kalbėjo būtent apie tą dokumentą ar dokumentus, kuriuos jis matė savo kelionės į Paryžių metu 23 (netikslu, neatitinka konteksto, turėtų būti: nukeliavęs į Paryžių); ar jis galėjo tai sužinoti savo viešnagės seminarijoje metu (–viešėdamas seminarijoje)? 31; Paniško kariuomenės bėgimo metu (–Kariuomenei paniškai bėgant; Iš paniškai bėgančios kariuomenės) zelotai prisigrobė nemažai ginklų ir pinigų 57; vieno pikto apsižodžiavimo metu (–kartą kilus piktam apsižodžiavimui) Miros vyskupas fiziškai užpuolė išsekusį ir asketišką Arijų 95; Odisėjui, jo sunkios kelionės namo metu po Trojos karo (–su vargais keliaujančiam namo po Trojos karo), burtininkė Kirkė praneša, kad jis turįs nusileisti į Hadą 210; profesorius Simas Parpola, kurio pastangų dėka (–pastangomis) buvo išversti asirų ir babiloniečių imperijų ezoteriniai tekstai 230.
Visokių nesklandumų matyti pasižiūrėjus į veiksmažodžio formų vartojimą.
Nesuderintos tariamosios nuosakos formos: Lilis sakė, kad jie negyventų (=nebūtų gyvenę) ilgai ir laimingai, jei tam tikri žmonės būtų apie tai sužinoję 22.
Pusdalyvis netinka nusakyti šalutiniam to paties veikėjo veiksmui, nesutampančiam su pagrindiniu veiksmu: Atrodė, padariau tiek daug nuotraukų, jog niekas nepastebės, jei paslėpsiu bent vieną fotojuostą, išsaugodamas (=ir išsaugosiu) bent tokį įrodymą, kad ši kolekcija kada nors egzistavo 15; Riterių ir nuotykių ieškotojų kariuomenės iš šiaurės užplūdo Langedoką, sugriaudamos (=sugriovė) daugelį miestų ir miestelių, sudegindamos (=sudegino) tūkstančius katarų ant laužo, [...] sukeldamos (=sukėlė) didelius gaisrus 109; jis paima akmenį, kurį buvo pasidėjęs po galva, ir pastato jį kaip paminklą, užpildamas (=pastato jį kaip paminklą ir užpila) ant jo aliejaus 226.
Negerai, kai asmeniniame sakinyje šalutinis to paties veikėjo veiksmas reiškiamas padalyviu: Ar gali būti todėl, kad tai buvo jam gerai žinomas faktas ir jis galėjo išsisukti visaip juo manipuliuojant (=manipuliuodamas)? 142; Nepaisant jo šališkumo (=Nors ir šališkas), jis galėjo būti ir teisus, atsižvelgiant (=ypač jei atsižvelgsime) į tai, ką mes žinome apie zelotų nuožmų ryžtingumą 66; Nepaisant jo ugdymo zelotų reikalui (=Nors ir buvo ugdomas zelotų reikalui), Jėzus, kaip matėme, vienu metu slapta pasirinko kitą kelią 165. Yra ir kitokių taisytinų sakinių su padalyviais: Bet jiems nespėjus prijoti prie sultono (–Bet nespėję prijoti prie sultono), visų gynėjų, susitelkusių prie tamplierių tvirtovės sienų, akivaizdoje jie buvo suimti ir nužudyti 8; Deja, beduinai praktikavo tekstų pardavimo būdą juos sukarpant ir parduodant (–buvo įpratę parduoti sukarpytus tekstus). Taip jie pasiekdavo geresnę kainą (–daugiau uždirbdavo) 281.
Neatsižvelgta į būtojo laiko dalyviais reiškiamų veiksmų tvarką: To rezultatas buvo po šešių (=šešerių) metų išleista populiarumo viršūnę pasiekusi (=išleista ir populiarumo viršūnę pasiekusi) knyga „Šventasis kraujas ir šventasis Gralis“ 9; abipus kalvos buvo žemuma, kurioje stovėjo nuosavi nameliai, galbūt vasarnamiai, priklausę (=priklausantys) Aleksandrijos turtingiesiems 165–166.
Jungtuku kai paprastai prie pagrindinio sakinio jungiamas laiko šalutinis sakinys, kartais sąlygos ar pažyminio šalutinis sakinys. Jei sakinyje veiksmai gretinami, šalutinis sakinys su jungtuku kai netinka: Po dešimties ar dvylikos metų ėjau brangiomis parduotuvėmis nusėta gatve viename Vakarų mieste, kai pamačiau (=ir pamačiau; [...] eidamas [...] pamačiau) vieną iš palestiniečių, buvusių tądien banke 18; Jis ieškojo ožkos tarp uolų ir išdžiūvusios upės vagoje, kai (=ir) pastebėjo mažą angą į urvą (arba Ieškodamas ožkos [...], jis pastebėjo mažą urvo angą) 259.
Palikta svetimybių: Anoniminiai inkvizicijos pakalikai (=tarnai) dažnai praktikuodavo kankinimus savo slaptuose kalėjimuose 23–24; apie slaptas eretiškas žinias, kurios kažkada papuolė (=pateko, pakliuvo) į nuošaliausios Prancūzijos provincijos klebono rankas 31.
Pasitaiko neįprasta reikšme vartojamų žodžių: Juk senovės izraelitams nebuvo svetima Kanaano religija. Tik mes, šiuolaikinė liaudis (=šiuolaikiniai žmonės), nesuprantame 227; nuvalkiotų epitetų: yra vienas labai aiškus paveikslas, kuriam suprasti nereikia gilių (–ypatingų) okultinių ar simbolių žinių 30; svetimšalių valdžiai jaučiama gili (–didelė, stipri, smarki) neapykanta 49. Mokslinio stiliaus tekste keistai atrodo žargoninė reikšmė: Nėra labai sunku numanyti, kad zelotai Jėzų „pakišo“ 136.
Prasprūdo ir didelių reikšmės klaidų: romėnai tęsė savo pastangas (–tebesistengė?) patalpinti (=įtaisyti) imperatoriaus atvaizdus Jeruzalės Šventykloje (=šventykloje) 149; ieškodamas žodžių, kaip tiksliai išsireikšti (=pasakyti) 291, ir visokių apsirikimų: Mūšis baigėsi keleto tūkstančių civilių nužudymu, įskaitant daugelį tų, kurie buvo Šventykloje. Tie, kurie išgyveno (=liko gyvi), pabėgo ieškodami prieglobsčio gretimose kalvose 42; Aišku, būtų sunku išgyventi nukryžiavimą (=likti gyvam nukryžiuotam), bet įmanoma 139; Buvo priimami labai žmoniški (=žmogiški) sprendimai, pagrįsti labai žmoniškais (=žmogiškais) prioritetais 91 (turima omenyje „žmonėms būdingi“, ne „geri, humaniški“); Jis rinko materialius mokesčius (=mokesčius) už įšventinimą į vyskupus 107–108; žydų populiacija Judėjoje (=Judėjos žydai) laukė pasirodant Dovydo giminės mesijo 51; Vis dėlto nedidelė grupelė užkariautojų gali valdyti didžiulę tenykščių gyventojų populiaciją (=gausius vietinius gyventojus) pasitelkdama nesuskaičiuojamą daugybę taisyklių ir draudimų 152; švelniam apšvietimui (–švelniai šviesai) krintant pro matinius langus, aš dariau nespalvotas nuotraukas 15 (lauke šviečia saulė).
Baigiant recenziją paprastai ko nors pamokoma ar ko nors palinkima. Šį kartą nieko nemokysime ir nieko nelinkėsime. Kas parašyta – parašyta. Tegu „Jėzaus bylos“ byla keliauja į skaitytojų teismą.
