„Mažieji laisvūnai“ – trečioji populiaraus anglų rašytojo Terio Pračeto knyga, išversta į lietuvių kalbą, ir pirmoji šio autoriaus knyga, išversta Danguolės Žalytės. Kitas dvi Pračeto knygas – „Šviesa fantastiška“ ir „Magijos spalva“ – 2000  m. išleido „Eridano“ leidykla (vertė Andrius Tapinas). „Garnelio“ ir „Eridano“, tiksliau, Danguolės Žalytės ir Andriaus Tapino, Pračetas skiriasi kaip diena ir naktis, vertėjų darbas prašyte prašosi nagrinėjamas ir lyginamas, bet tai jau kito rašinio tema. Šį sykį susipažinkim su pramuštgalviais mažaisiais laisvūnais.

Fantastikos, fantazijos (angl. fantasy) žanro ir vaikų literatūros kūrėjas Teris Pračetas (g. 1948 m.) garsėja pasakojimais apie Plokščiąjį pasaulį (angl. Discworld, Andriaus Tapino vertimuose tai Disko pasaulis). Pirmąją šios serijos knygą „Magijos spalva“ (angl. The Colour of Magic) rašytojas išleido 1983 m., o per 25 metus serija išaugo iki 37 knygų. Pračeto kūrinių išversta į 33 pasaulio kalbas, iki 2008 m. gegužės parduota daugiau kaip 55 milijonai jo knygų egzempliorių. Literatūros apžvalgininkai ir Pračeto kūrybos gerbėjai žavisi rašytojo gebėjimu perkurti pasakų ir mitų pasaulį, plėtoti įtampos kupiną vyksmą, kurti komiškas situacijas, taikliai pasišaipyti iš žmonių ydų ir pasaulio tuštybės, jausti subtilius kalbos atspalvius ir, žinoma, kurti kalbą. (Daug informacijos apie Terį Pračetą pateikiama „Vikipedijoje“ ir svetainėje http://www.terrypratchettbooks.com, šie šaltiniai pravertė ir rašant recenziją.)

Skaitant leidyklos paskolintą originalą (The Wee Free Men, London: Corgi Books, 2004) ir lietuvišką vertimą stebino abiejų kūrėjų – ir Terio Pračeto, ir Danguolės Žalytės – talentas. Puiku, kad „Mažieji laisvūnai“ pateko į rankas vertėjai, turinčiai grožinės, mokslinės ir populiariosios literatūros vertimo patirties. „Mažiesiems laisvūnams“ ši patirtis išėjo į naudą: skaitytojai gavo smagią, įdomią, turtingos kalbos knygą.

Kūrinyje pasakojama, kaip narsi Plokščiojo pasaulio tautelė Nakai Makfiglai padeda devynmetei Marlinei Skauduolei išvaduoti piktosios karalienės pagrobtą broliuką Ventvertą. Nakai Makfiglai nepripažįsta jokios valdžios, tik savo klano valdovę keldą, yra mušeikos, vagišiai ir puotautojai, bet jei jau nutarė kam padėti, nesitrauks iki galo. Jie dėvi kiltus ir kalba su škotišku akcentu. Nakų Makfiglų kalba turi įvairių, kaip sakytų mokslininkai, teritorinių ir funkcinių atmainų – tarmių ir stilių. Tokie dalykai originalo skaitytojams pramoga, o vertėjams gyvas vargas.

Nagrinėti, kaip Pračetas kuria Nakų Makfiglų kalbą, būtų rimto anglisto darbas. Vertėjai pavyko sukurti savitą lietuvių kalbos atmainą – truputį senovišką, šiek tiek prasčiokišką, o svarbiausia – turtingą, šmaikščią, derančią prie šių veikėjų būdo ir įpročių.

Mažieji laisvūnai žodžio kišenėje neieško net ir pagauti vagiant:

– Kokius kiaušinius? – paklausė vienas.

– Kiaušinius, kuriuos laikot, – iškalbingai atsiliepė Marlinė.

– Ką? Ak, šituos? Čia kiaušiniai? – paklausė pirmas prašnekęs žmogelis, žiūrėdamas į kiaušinius taip, lyg niekada nebūtų jų matęs. – Mat kaip. O mudu manėva – akmenys.

– Akmenys, – nerimastingai pritarė kitas.

– Palindova po višta sušiltie, – sklandžiai dėstė pirmasis. – Veizdiva – šitie daiktai, manėva, kad akmenys, todėl nabagė paukštelė be atvangos kudakuoja…

‘The eggs you are holding,’ said Tiffany, meaningfully.

‘Whut? Oh, these? These are eiggs, are they?’ said the one who’d spoken first, looking at the eggs as if he’d never seen them before. ‘There’s a thing. And there was us thinking they was, er, stones.’

‘Stones,’ said the other one nervously.

‘We crawled under yon chookie for a wee bitty warmth,’ said the first one. ‘And there was all these things, we thought they was stones, which was why the puir fowl was clucking all the time…’

‘Clucking’, said the second one, nodding vigorously 66.

Kalbą senovišką daro veiksmažodžių formos, nusižiūrėtos iš vakarų ir pietų aukštaičių (ieškotie, drabstyties, čiuožkie, saugokies; norėtau, galėtau) bei senųjų raštų (tvarkytumbeis, būtumbim), dviskaita (du kartu; girdita, judu tvatijota, manėva), pietų aukštaičių įvardžių formos kokis, tokis, senųjų raštų ar tarmių žodžiai ir formos (žostis „kalba, prakalba, kalbėjimas“, neptė „vaikaitė“, apluokas „aptvaras prie namų gyvuliams paganyti“, pasaulė „pasaulis“), bendrinėje kalboje neįprastos žodžių reikšmės (gyvenimas „gyvenamoji vieta; būstas, namai; butas, kambarys“), svetimybės (nabagėlis, mažu „gal“), iš senųjų raštų nusižiūrėtos tarnybinės kalbos dalys (dėlei, ing, idant, jeigut, jogei, betaig, kaipo), rytų aukštaičių prielinksnis užu. Vertėjos sukurtoje mažųjų laisvūnų kalboje priešdėlis in- dar nevirtęs į- (insakymas, instabus, insigautie), o priešdėlis nebe- linkęs trumpėti (nebgirdžiu). Kito Nakų Makfiglų klano tarmė panaši, bet turi savitą fonetikos ypatybę – pabrėžia r: Matai, kelda negali tekėtie užu savo brrrolio. Ji turi keliautie ing kitą klaną ir ištekėtie užu tenykščio karrrio 131, plg. angl.: But, ye ken, kelda cannot wed her brrrotherrr. She must go to a new clan and wed a warrrior there 152.

Marlinė greit pramoksta mažųjų laisvūnų kalbos:

– O jūs padėsit man susigrąžinti brolį? – paklausė ji. Piktų minos nepasikeitė. Ji pabandė dar kartą. – Ar jūs padėsit man nušvilptie brolį iš karalienės?

Šimtai mažų bjaurių veidukų iškart nušvito.

Angliškame tekste mokėjimą „mūsiškai“ rodo du dalykai: tartis – Quin vietoj Queen, ir stilius – steal my brother back vietoj neutralaus posakio get my brother back. Lietuviškame tekste reikiamą įspūdį sukuria perkeltine réikšme vartojamo veiksmažodžio nušvilpti tarmiška forma nušvilptie.

Nakai Makfiglai žino, kaip kalbėti su priešais (Iškasysiu tau nugarą, velnio kūme! 52), apie ką šnekučiuotis aukštuomenės vakarėlyje (Gražus oras šiuo metų laiku, a, žąsine? […] Orkestras gerai pjauna, a ne? 183), kaip tvarkyti reikalus su teisininkais (Sakai, galim išlįsti sausi, jeigut tujen geriau pūsi dūmus?) 251. Jau iš šių pavyzdžių matyti, kad mažieji laisvūnai – ne kokios iškasenos. Jų kalboje greta senoviškų formų pasitaiko ir šiuolaikinės šnekamosios kalbos, žargono elementų: You’re in trouble noo, pal! 179, liet.: Tau šakės, brol! 205; Ach, we’re in real trouble noo! 285, liet.: Ak, dabartės mums šakutės 249; This is gonna be a toughie, lads! 251, liet.: Vaikiai, mums ragas 218. Išradingai verčiami posakiai su šnekamosios kalbos žodžiu offski (to do offski, to go offski), vartojami greitam pasitraukimui apibūdinti: We’d better offski an’ tell the Big Man we’ve found the hag 21, liet.: Varom praneštie bosui, jogei radom raganą 17; ‘Ach, she did an offski as soon as we arrived’, said Rob Anybody. ‘An’ so should we, lady, [...]’ 248, liet.: Iščiuožė, mus pamačiusi, – atsakė Dičkis Robas. – Mums irgi laikas vynoties, šeimininke, [...] 215 (panašiai p. 258). Žodis offski gal ir gali būti susijęs su slidėmis, bet abejotina, ar visada tinka posakius su juo versti junginiu tepam slides (p. 10, 216, 221), tuo labiau kad nusakyti greitą pasitraukimą lietuviškai galima labai įvairiai. Knygoje rado vietą ir vienas madingas žargono žodis: Ko gero, išdūrėm tave? 90. Čia šiek tiek persistengta ir ne visai tikslu, plg. angl.: Ye dinnae learn, do ye?104 (t. y.: tai dar nepasimokei?).

Vertėjai pavyko perteikti daugiasluoksnę kūrinio kalbą: ir rupūžės (o iš tiesų – užkerėto advokato) kalbą teisme, pamargintą iškraipytais lotyniškais posakiais, ir kaimo moterų šnekų nuotrupas, ir mažojo Ventverto kalbėseną. Gaila, kad menkokai individualizuota senelės Skauduolės kalba, nors autorius šią veikėją išskiria iš kitų: ‘Bring ye siller? Bring ye gilt?’ said Granny Aching. ‘No silver. No gold,’ said the Baron 96, liet.: Atnešėt sidabro? Atnešėt aukso? – paklausė senelė Skauduolė. – Nei sidabro, nei aukso, – atsakė baronas 83–84; ‘I must’ve looked at a thousand o’ these things, and I never once saw his bo-ut! That was how she pronounced ‘boat’ 149, liet.: Turbūt tūkstantį kartų mačiau ir nė karto neįžiūrėjau laivo 129 (Nakai Makfiglai sako laivė, galėjo tikti ir čia).

Valstiečio duktė Marlinė kalba ir mąsto kaip suaugusi: Šiandien dar susuksiu sviesto […]. Šitiek pieno primelžiam, negi leisi nueiti perniek 165; Sniege gulėjo geltonas meškučio pavidalo saldainis, viena chemija 158, plg. angl.: There was a sugary yellow teddy bear in the snow, made of 100% Artificial Additives 182.

Vienas iš keblesnių dalykų – veikėjų vardai. Pračeto kuriamo Plokščiojo pasaulio gyventojai vienose serijos knygose pasirodo epizodiškai, kitose yra pagrindiniai veikėjai. Tad nelengva apsispręsti, kaip versti autoriaus sukurtus veikėjų, vietų ir kitokius vardus: galbūt ėmus versti kitą serijos knygą paaiškės naujų neatskleistų prasmių ir sąskambių.

Pagrindinė knygos veikėja Marlinė Skauduolė kilusi iš senos Skauduolių giminės, o jos senelė Skauduolė, nors buvo tik paprasta piemenė, turėjo ypatingų galių. Beje, senelės Skauduolės, tvirtos, įžvalgios ir išmintingos kaimo moters, paveikslą rašytojas kuria su ypatinga pagarba ir meile. Autorius šią šeimą pavadino veiksmažodžio to ache 1. „skaudėti“, 2. „labai laukti, trokšti“ gerundijumi Aching ir smagiai pažaidė šios kalbos dalies gebėjimu atlikti ir daiktavardžio, ir veiksmažodžio funkcijas: He’d say, ‘Another day of work and I’m still Aching’, or I get up Aching and I go to bed Aching’, or even ‘I’m Aching all over’ 18. Vertėja šeimos tėvą pavadino Skauduliu: „Dar viena darbo diena, o aš vis dar Skaudulys“, – sakydavo jis. Arba: „Atsikeliu Skaudulys ir einu gulti Skaudulys“ ar net „Aš visas vienas Skaudulys“ 14. Šeimos moterys vadinamos Skauduolėmis. Pavardžių formos šiek tiek skiriasi, bet juk kartais senuose dokumentuose pasitaiko nevienodai parašytų tos pačios šeimos narių pavardžių: But sometimes her father insisted that there had been Achings (or Akins, or Archens, or Akens, or Akkens – spelling had been optional) mentioned in old documents about the area for hundreds and hundreds of years 17, liet.: Bet kartais tėvas imdavo įrodinėti, kad senuose dokumentuose rašoma, jog Skauduoliai (ar Skauduliai – pavardė buvo rašoma įvairiai) šiuose kraštuose gyvena jau ne vieną šimtą metų 14. Pavardė išversta gana tiksliai (tiesa, rašybos variantų pamažinta), o lietuvių skaitytojams ji kelia ir papildomų asociacijų: skaudulys – „votis, piktvotė, skaudė, opa, puškas“, skauduolė – „šunvotė“ (LKŽ). Atsižvelgiant į tai, kad knygoje Skauduolių šeima kai kam, pavyzdžiui, baronui, yra lyg votis, kurios verčiau nekliudyti, pasirinktas pavardės vertimas atrodo tinkamas ir prasmingas.

Rašytojas pavadino pagrindinę veikėją Tiffany. Viename interviu jis sakė, kad tai esąs labai raganiškas vardas. Vertėja mergaiteidavė Marlinės vardą. Galima nujausti kelias priežastis kodėl: pirma, tiesioginė žodžio tiffany reikšmė yra „šilkinis, pusiau permatomas audinys“ (marlė irgi permatoma), antra, Marlinė slegia skanius sūrius (o sunkiant varškę ir slegiant sūrį reikia turėti švarios drobės ar marlės), trečia, Marlinės vardas skamba panašiai kaip burtininko Merlino. Štai svarbi knygos vieta, kurioje atskleidžiama paslaptinga vardo reikšmė: ‘What was your name, now? […] ‘Tiffany, er, Kelda’ […] A good name. In our tongue you’d be Tir-far-thóinn, Land Under Wave,’ said the kelda. It sounded like ‘Tiffan’ 138, liet.: Kuo tujen vardu? – Marlinė, kelda. […] – Tinkamas vardas. Mūsų kalba vadintumeis Merlin, tai reiškia „žemė po jūra“, – tarė kelda 119. Tiffany lietuvių skaitytojams – paprastas angliškas vardas, o Marlinė turėtų kelti papildomų asociacijų.

Reikia pasukti galvą ir dėl kitų knygos veikėjų vardų. Raganos vardas Perspicacia Tick verčiamas Nuovokuolė Erkė. Viskas būtų puiku, jei toji ragana prisistatytų vardu ir pavarde. Bet ji prisistato taip: ‘My name,’ she said at last, ‘is Miss Tick. And I am a witch. It’s a good name for witch, of course.’ […] I meant that it sounds like “mystic”,’ said Miss Tick 33. Komiško efekto, kurį kelia panašiai skambantys mystic ir Miss Tick, vertime išsaugoti neįmanoma: Aš vardu panelė Erkė, – galų gale pasakė. – Esu ragana. Be abejo, raganai tinka toks vardas. […] Turėjau omeny, kad skamba slėpiningai […] 28.

Knygoje pasirodo įtakinga Plokščiojo pasaulio ragana ekspertė Gižeklė (angl. Mistress Weatherwax). Šiame kūrinyje dėl jos vardo didelių sunkumų nekyla, įdomu, ar nepaslėpta kokių nors prasmių kitose serijos knygose.

Nemažas vargas – Nakų Makfiglų vardai, pavyzdžiui: No’-as-big-as-Medium-Sized-Jock-but-Bigger-than-Wee-Jock-Jock – Ne Tokis Didelis Kaipo Vidutinio Didumo Džokas Betaig Didesnis Užu Mažąjį Džoką Džokas. Atrodo, vardas Rob Anybody kur kas paprastesnis – vertime tai Dičkis Robas. Bet koją kiša antonimija pagrįstas žodžių žaismas: Where is Rob Anybody? Where is everybody, in fact? 161, liet.: Kur Dičkis Robas? Tiesą sakant, kur visi? 139 (gal Tiesą sakant, kur tie mažiai?).

Kelia abejonių tai, kad Nakai Makfiglai vadinami piktais – istorinės Britų salų genties vardu. Šiaip jie visai „panašūs“ į istorijos šaltiniuose minimus piktus – pasipuošę mėlynomis tatuiruotėmis, raudonplaukiai. Bet rašytojas vartoja ne formą Picts, o Pictsies (beje, panašiai skamba žodis pixies „laumės, fėjos, elfai“), tad gal mažiesiems laisvūnams būtų tikę kokie nors pikčiai, piktukai ar kitoks vedinys iš piktų.

Yra lengviau išverčiamų vardų: pabaisa Jenny Green-Teath – Dženė Žaliadantė, sesuo Fastidia – Lepūnė (fastidious 1. „skrupulingas, išrankus, lepus“, 2. „pedantiškas“), old Mrs. Snapperly – senoji Atžarūnė (snap 3. „atžariai, piktai kalbėti; atkirsti, atšauti“), bandšuniai Thunder ir Lightning – Perkūnas ir Žaibas (beje, Žaibas yra kalė: Pusę kalvų šunų atsivedė Žaibas 49), katinas Ratbag – Pašlemėkas.

Plokščiajame pasaulyje, kaip ir mūsiškiame, yra įvairių tautų ir genčių (vienos perkeltos iš tradicinių pasakų ar mitų, kitos Pračeto sukurtos), jo gyventojai kitaip skaičiuoja laiką, turi kitokį kalendorių ir, žinoma, švenčia kitokias šventes. Viena iš jų – gruodžio 32-oji, Naujųjų Metų išvakarės. Tądien skerdžiamos kiaulės, kad būtų apsirūpinta maistu žiemai. Šią šventę rašytojas vadina Hogswatching (plg. hogwash „kiaulių gėralas“ ir Watch Night „Naujųjų Metų naktis“), o jos aprašymuose parodijuoja kai kuriuos Kalėdų papročius. Lietuvių vertėjai šį pramanytos šventės pavadinimą išvertė skirtingai: Kiaulėdos (Andrius Tapinas) ir Kiaulinės (Danguolė Žalytė). Abu žodžiai taiklūs: Kiaulinės dera prie kitų lietuviškų švenčių pavadinimų, o Kiaulėdos skamba kaip aiški užuomina apie Kalėdas.

Knygose apie Plokščiąjį pasaulį gausu anglakalbiams skaitytojams suprantamų aliuzijų. Pasirodo, Nakų Makfiglų dainiaus pavadinimas gonnagle siejamas su poeto Viljamo Makgonagalio (William McGonagall) pavarde. Šis kūrėjas literatūros istorikų ironiškai minimas kaip blogiausias pasaulio poetas. Lietuvių skaitytojams, tuo labiau paaugliams, Makgonagalis ir jo kūryba vargu ar girdėti, tad ir prasmės nuostoliai nedideli: Well, when a well-trained gonnagle starts to recite, the enemy’s ears explode 135, liet.: Žinok, kai pradeda deklamuoti įgudęs bardas, priešams sprogsta ausų būgneliai 117.

Britų salų gyventojams posakis Scots Wha Hae asocijuojasi su pirmąja Roberto Bernso (Burns) 1793 m. sukurto eilėraščio eilute. Šis patriotinis eilėraštis virto daina, ilgą laiką tai buvo neoficialus Škotijos himnas. Kovingiesiems Nakams Mafiglams rašytojas duoda perdirbtą posakį Feegles wha hae! 250, liet.: Makfiglai – jėga! 217. Vertime šio šūkio prasmė (ne pažodinė reikšmė) perteikta tiksliai, bet nebelieka ryšių su istoriniu ir literatūriniu kontekstu. Aišku, buvo galima mėginti perdirbti kokio nors lietuvių eilėraščio ar dainos fragmentą, tik ar tai nebūtų klaidinę skaitytojų?

Vertėja sumaniai įpina į tekstą retesnių žodžių: Iškėlė keptuvę kaip blokštą 102 („mušamas daiktas, žaidžiant su lazdomis“ LKŽ, angl. a bat); nė vienas nenori vesti tokios pakarailos 144 („didelis, aukštas, sudžiūvęs žmogus“ LKŽ, angl. a big girl like her); nepaneš poros paršelių ar pleko šieno 192 („grėbliu sudarytas glėbys (šieno, šiaudų), gabana, pluoštas“ LKŽ, angl. a bale); Kelias vos pusmylės ilgio, per daugelį amžių išvažinėtas taip, kad beliko tik skrodės kreidoje, drėgnu oru prisipildančios pieno spalvos vandens 63 („gili provėža“ LKŽ, angl. it was more like a gully in the chalk); vaistytojais 21 (angl. miracle medicine men). Retais žodžiais nepiktnaudžiaujama, jų reikšmę dažnai galima nuspėti iš konteksto. Yra ir žodynuose neminimų formų: Net piktas neatlaikytų kryties iš taip aukštai 260 (t. y. kritimo, angl. the fall).

Puikiai parenkami veiksmažodžiai: Marlinė jau skuto pakrante į paplūdimį 11, angl.: Tiffany was already running along the bank to the little beach 13; Sapnus ji džiauna iš visur 200, angl.: She picks up dreams from everywhere 231; Ventvertas taip persigando, kad tik gaikščiojo, užuot sriūbavęs 202, angl.: the gulping of Wentworth, who was too shocked to cry 233; Ką maumoji? – Rupūžė gurktelėjo. – Itin perkarusį šliužą, – atsakė ji 143 (į kitus klausimus ji atsakė tik Hm?, taigi maumojimas čia tinka ir gelbsti nuo galvosūkio, kaip – ėdi ar valgai – versti klausimą What are you eating?). Veiksmažodžiais verčiami ištiktukai su kalbėjimo reikšmės veiksmažodžiais: Then she said: ‘Phew!’ 53, liet.: Tada lengviau atsiduso 46; a moment when the whole universe said ‘uh-oh’ 205, liet.: valandėlę atrodė, kad net visata aiktelėjo 178.

Autorius ir vertėja galėtų pasivaržyti, kuris geriau išmano savo gimtosios kalbos frazeologiją. Vertėjai pavyksta lietuvių kalboje rasti originalui artimos reikšmės ir sandaros frazeologizmų: The Quin wouldnae harm a hair o’ his heid 139, liet.: Karalienė pasirūpins, idant jam plaukas nuo galvos nenukristų119; They had words, if ye tak’ my meanin’ 201, liet.: Jie pradėjo žodžiais drabstyties, jeigut supranti, ką turiu omeny […] 175.

Autoriaus vartojami frazeologizmai sėkmingai perteikiami artimos reikšmės, bet kitokios sandaros lietuvių kalbos frazeologizmais: And you keep a cool head 44, liet.: Ir galvos nepameti 37; She’s not right in the head 237, liet.: Jai trūksta vieno šulo 206; Aye, it must be powerful language if you cannae make oout what the hell it’s goin’ on aboot 175, liet.: Matyt, žodžiai, kurių nė velnio nesupranti, yra labai galingi! 152; And then a few months after that Granny had died, and in the years since than everything had gone wrong 132, liet.: Po kelių mėnesių senelė mirė, ir štai jau keleri metai viskas eina kaip nuo liepto (t. y. nesiseka) 114; I can teach you a lesson you won’t forget in a hurry 30, liet.: Aš jus taip pamokysiu, kad mirsit neužmiršit 25; Miss Tick was making pennies by doing bits of medicine and misfortune telling 10, liet.: Panelė Erkė vargais negalais sudurdavo galą su galu vaistydama žmones ir burdama nešviesią ateitį 8 (čia dar ir komiškas stabiliojo žodžių junginio fortune telling „būrimas, ateities spėjimas“ perdirbinys misfortune telling „nesėkmių spėjimas“).

Sunku apsispręsti, kaip versti kūrinyje vartojamą žodžių junginį to have a bit of string, kuris gali būti suvokiamas ir tiesiogine réikšme („turėti virvagalį“), ir kaip frazeologizmų su žodžiu string perdirbinys (to have two strings to one’s bow „rinktis iš dviejų galimybių“, pažodžiui „turėti dvi temples lankui“, another (a second) string „kita galimybė, dar viena išeitis“, pažodžiui „kita, antra virvė“). Vertėja pasirinko tiesioginės reikšmės posakį: You dream that you are strong, sensible, logical... the kind of person who always has a bit of string 277, liet.: Svajoji, kad esi stipri, protinga, logiška… žmogus, visada turintis virvagalį 242.

Abejotina, ar reikia ypač svarbų frazeologizmą to have in one’s bones (pažodžiui „turėti savo kauluose“) versti skirtingais lietuviškais frazeologizmais: They had these hills in their bones, he said 17, liet.: Šios kalvos įaugusios mums į kraują, sakydavo tėvas 14, ir An’ you the wean o‘ Granny Aching, who had these hills in her bones? 94, liet.: Negi tujen – ne senelės Skauduolės, kaip savo kišenę pažinusios kalvas, neptė? 81. Aptariamo frazeologizmo reikšmė ir prasmė ypač išryškėja šiame sakinyje: Granny Aching, who always said that the hills were in her bones, now had her bones in the hills 109, liet.: senelė Skauduolė, visada sakydavusi, kad aukštumos jai įaugusios į kraują, paguldė savo senus kaulus aukštumose 94. Rašytojas sukeičia vietomis frazeologizmo dėmenis ir pavartoja juos tiesiogine réikšme. Vertime situacija perteikiama tiksliai, bet stilistinis efektas ir emocinis poveikis ne toks stiprus kaip originalo.

Kartais anglų kalbos frazeologizmai verčiami artimos reikšmės tropais: we can take ‘em tae the cleaners! 285, liet.: mes juos subaladosim! 248.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai lietuviškais frazeologizmais verčiamos originalo stiliaus figūros ar kitos meninės raiškos priemonės: If I was a drome, I’d be pretty fearful noo, if I had a brain 193, liet.: Jei būtau dromas ir turėtau smegenų, man pakinkliai sijotų miltus 168; Ach, we’re fast movers 295, liet.: O, mes mikliai nešam kudašių 258; I’ll be really frightened this time 230, liet.: šį kartą išsigąsiu be galo be krašto 200 (autoriaus tekste kitu šriftu išskirtas loginis kirtis, o vertėja šią grafinę priemonę perteikia frazeologizmu).

Recenzija – per trumpas rašinys, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti, kaip knygos vertėja išsisuka iš keblių situacijų, ar apsvarstyti daugiau redagavimo atvejų. Apskritai pasakius, „Mažųjų laisvūnų“ kalba rodo, kad įmanoma suderinti tikslaus vertimo, taisyklingos kalbos reikalavimus ir stilistiškai pagrįstą laisvumą. Ačiū vertėjai Danguolei Žalytei už gerą pamoką ir smagią pramogą.