Inga Mataitytė

Recenzija apie H.Fielding "Bridžitos Džouns dienoraštis" vertimą

Helen Fielding. Bridžitos Džouns dienoraštis. Vertė R. Drazdauskienė. Vilnius: Alma littera, 1999. 271 p.

Publikuota: Gimtoji kalba 2000 m. Nr. 7-9

Kartkartėmis knygų recenzijose gali perskai­tyti, kad tame ar aname, dažniausiai grožiniame, kūrinyje esama sąmoningai vartojamo žargono ar slengo, kalbos vulgarybių ir pan. Vieni recenzentai tai vertina kaip teigiamą dalyką (tokia nenu­gludinta kalba padedanti sukurti „autentiškumo pajautą"), kitiems žargonas neatrodo tikslingas („įkyrokai skamba") arba greičiau neįtinka jo ko­kybė („primityvūs rusicizmai“). Šiaip ar taip, jis egzistuoja, šnekamojoje kalboje jo daug ir įvai­raus; vis smarkiau jis veržiasi ir į viešojo vartojimo sritis - grožinę literatūrą, televizijos ir kino filmus, teatro sceną, spaudą (net ir kultūrinę - pavyz­džiui, itin demonstratyviai juo mėgaujasi „Šiaurės Atėnai").

Rašytojas gali rinktis - rašyti vienaip ar kitaip, bet ką daryti vertėjams, verčiantiems literatūros kūrinius ar filmų tekstus, kur žargonas, vulgari leksika vartojama kaip personažų išraiškos priemonė? Viena išeitis būtų - visa tai nusunkti, versti daugmaž „padoria“, taisyklinga bendrine kalba. Bet ar tai būtų geras vertimas? Profesinės pagar­bos vertesni, matyt, tie, kurie ryžtasi savoje kalbo­je surasti, prisiminti žodžius, posakius, reikšmes, kurių, žinoma, nėra žodynuose ir gramatikose, bet užtat pilna jaunimo ir apskritai šnekamojoje kal­boje.

Nedidelio pasažėlio apie „nesunormintą" kal­bą esama ir trumpoje Helenos Fielding knygos „Bridžitos Džouns dienoraštis" recenzijoje, išspausdintoje „Šiaurės Atėnuose" (2000 03 04): „Kultūros gyvenimo įvykis? Taip, nes pagaliau tai­syklinga, bet nesuakademinta lietuvių kalba, ne­vengiant visokių „nesunormintų“ kasdienio gyve­nimo žodelyčių bei frazių, perteikiančių autentiš­ką originalo atmosferą, pasirodė tikras bestseleris [...]“. Knygą ir šiaip ketinau kada nors skaityti (anot recenzijos autorės G. Jankevičiūtės, ją „skai­to bei aptarinėja ir vis dar tebegyva humanitarų padermė, ir humanitarinių bei nehumanitarinių specialybių studentai, ir jų profesūra, ir moterų žurnalų bendradarbės bei vartotojos, ir net pavie­niai politikai"), bet smalsulys, kas ta taisyklinga nesunorminta kalba, paragino nebeatidėlioti.

Kaip aišku iš antraštės, ši knyga - dienoraštis. Jį rašo trisdešimtmetė šiuolaikinė, laisva, bet ne­benorinti tokia būti (šeimynine prasme) moteris, dirbanti leidykloje, vėliau televizijoje. Tipiškas per­sonažas, mergina iš gatvės. O dienoraštį žmonės paprastai rašo taip, kaip kalba, nedailindami. Tai kaipgi kalba Bridžita Džouns (vardas ir pavardė taip pat rodytų, kad tai apibendrintas tipas) ir jos aplinkos žmonės?

Pirmiausia daug šiurkščios, visiems pažįstamos, ne taip jau retam iš burnos išsprūstančios leksi­kos: suskiai, šiknius, apsišikęs, storašiknė, šikpopierius, šūdas, šūdinas, nusimyžti, neapsisiok, papukai; dažni šnekamajai kalbai būdingi žargoniniai trum­piniai psichai, telikas, tulikas; svetimybės šmikis, pi­žonas, suka, krūtas, durnas, durnė, apdurnino.

Tačiau bene didžiausią žargono dalį sudaro savi, geri, normalūs žodžiai, vartojami naujomis, bendrinėje kalboje neturimomis, bet bemaž visiems pažįstamomis reikšmėmis. Niekam nebereikia aiš­kinti, ką reiškia veiksmažodis dulkinti(s), kurio DŽ₃ pateiktos 4. ir 5. šnek. reikšmės nė iš tolo dažnu­mu negali lygintis su ten (apskritai niekur) nenurodytąja: po vakarienės lipame į savo kambarį ir dul­kinamės visą karštą vasaros naktį 126. Panašus būtų veiksmažodis apspangti ir jo dalyvis apspangęs - nauja, žargoniška, reikšme „netekti žado, amo“ tikrai dažniau vartojami nei pirmine „apakti“: prislėgė gausios iš meilės apspangusių gerbėjų dova­nos 109.

Dar vieną reikšmę yra įgijęs ir taip reikšmių gausus būdvardis kietas (Man reikia kieto, solidaus interviu 210) ir jo išvestinis daiktavardis kietuolis, -ė (spėjo permiegoti su perkarusia kietuole 40); jo reikšmę apytikriai galima būtų apibrėžti 1) „itin šaunus, savimi pasitikintis, bendraamžių gerbiamas“ (apie žmogų) ir ji būtų net priešinga DŽ₃ nurody­tai 4. prk. „sunkiai susigaudantis, negabus“ ir 2) „geras, gerai padarytas“ (apie daiktą ar dalyką).

Net keletą žargoninių reikšmių yra pasigavęs žodis gabalas. Viena - „tūkstantinė pinigų suma“, šiuo atveju, tūkstantis svarų (ar verta mokėti tris­dešimt gabalų už ketvirtą miegamąjį? 64); kita - „koks nors, dažniausiai muzikos, kūrinys“ (galėčiau iš karto užsidėti rinktinius [...] feministinius ir kt. gaba­lus 4).

Plačiai šnekamojoje kalboje reikšme „įkaušti, pasigerti“ vartojami veiksmažodžiai įkalti ir prisilupti, palupti: Pradėjome kvatotis - jau buvome gerai įkalę viskio 101; Todėl pasiryžau [...] neprisilupti iki sąmonės netekimo 88.

Toliau dar krūvelė sakinių su įprastiniais lietu­vių kalbos žodžiais, kurie yra įgiję žargoninių ar šnekamojoje kalboje vartojamų, bet žodynuose ne­nurodytų reikšmių: Tiesa, šiandien klaikiai pasišiukš­linau (dviejų bendradarbių akivaizdoje Bridžita pa­sakė kvailystę ir pasirodė nieko apie kalbamą da­lyką neišmananti) 56; Šiaip tokiu metu jau seniai būčiau nulūžusi (užmigusi) 98; kitos moterys pa­prasčiausiai lieps jiems atšokti (atstoti) 114; vyrukas, kuris turi gražuolę draugę, pasikabina prostitutę (su­sipažįsta, užmezga pažintį) 175; Ričardas sakė, at­varyk (ateik) į pasitarimą, pagavai (supratai)? 174; Atvirai sakant, meilute, tai jis pavadino tave „paplau­kusia“ (reikšmė apytikriai būtų „keista, kuoktelė­jusi, nusišnekanti, ne tokia kaip visi“) 183. Vienu žodžiu neapibrėžiamos semantikos yra Bridžitos ir jos feministiškai nusiteikusių draugių itin mėgs­tami žodžiai užknisti, užknisinėti, užknisinėtojas kal­bant apie neatsakingų, lengvabūdžių vyrukų po­žiūrį į moteris: Mus nuolat užknisinėja 215; Apsiei­siu ir be tavo emocinio užknisimo 35 ir kt. Iš mergi­nų nirtulio, kai apie tai kalba, galima spėti, kad jis reikštų „mulkinti, laikyti kvailėmis, rimtai never­tinti, vengti rimtų santykių“; pavyzdžiui, antrasis sakinys yra Bridžitos reakcija į besimeilinančio draugužio žodžius: Klausyk, čia tik pramoga, gerai? Ko gero, neverta planuoti ką nors rimtesnio.

Platesne, nei nurodyta TŽŽ, reikšme šne­kamojoje kalboje vartojamas tarptautinis žodis fin­tas „apgaulingas sportininko judesys“; jis reikštų maždaug „gudrus poelgis, gudrybė, gudravimas“: Kaip aš nekenčiu tokių Perpetujos fintų (Perpetuja traukia Bridžitą per dantį šaipydamasi iš šiai pa­tinkančio serialo) 92; Darsio fintas turi tam tikrų privalumų (Darsis buvo pažadėjęs ateiti į svečius ir neatėjo) 211 - ir taip nuo susiaurėjusios tarptautinio finto reikšmės vėl priartėja prie platesnės it. finta „apsimetimas, prasimanymas“ TŽŽ.

Be leksikos ir semantikos žargonybių, mažiau, bet esama ir morfologijos, pavyzdžiui, priesagų. Itin ryški - iš rusų kalbos atėjusi -(i)akas, dažnesnė su tarptautinėmis šaknimis: mobiliakas, vidiakas, bet limpanti ir prie lietuviškų: siaubiakas „siaubo filmas" 227. Keletas žargoniškų frazeologizmų: imu pagauti kablį 78; Nepudrink man smegenų 87.

Sunku kūrinyje, siekiančiame ne knyginės, o tikros šnekamosios kalbos, verstis vien lietuviškais keiksmažodžiais. Yra čia ir lietuviškų: po velnių 213; po šimts perkūnų 212. Bet yra ir tų bjauriųjų, dreskiančių ausį gatvėje, mokykloje per pertraukas, kiemuose, tiesa, knygoje fonetiškai kiek pakeistų (dėl visa ko?): Blem, - pasakė ji. -Blem 203; Bridže, blia, a negirdi, vaikas kaukia 105.

Kelete vietų tikrai labai juokingai ir, matyt, tik­roviškai perteikta ne vien atskiri žodžiai ar pasa­kymai, bet visa žargonu kalbančio jaunimėlio kal­bėsena, prikimšta parazitinių žodelių: Vau, tokia reakcija, tipo, tikrai tikrai tikrai... - pagarbiai sušnibž­dėjo jis [...] - veža 170; Klausyk, tu dėl to Ričardo nesijaudink, ką ? Žinai, jis, tipo, mėgsta komanduoti, supranti? Tas tavo gabalas [televizijos reportažas] iš gaisrinės, žinai, buvo kietas, tipo, avangardas 197; pa­maiviška tartis: Taip. Nia. Taip. Nia, tu absoliučiai teisi 64. Lietuvių rašytinėje kalboje nėra tradicijos, kaip anglų, apostrofais žymėti šnekamojoje kal­boje dažnai nukandamas žodžių dalis (ypač kai mažumėlę pinasi liežuvis): - Grai. Abi 'sičiaupkit, -įsiterpė Džudė, dar kartą nusiriaugėjusi. - 'Siimam darbutli „Chardonnay"? 216; arba brūkšneliais iš­skirti žodžius tam tikroje frazėje, kuri sakinyje sin­taksiškai atstoja vieną žodį: O taip, aš irgi manau, kad tas kaip-jį-ten tiesiog puikus 262; paklausė ji savo ypatinguoju, pridursiu, argi-pasaulis-ne-nuostabus balsu 262. Vienas kitas panašus parašymas versti­nėse knygose tokios tradicijos gal neužveis.

Šiaip jau „Dienoraštyje" esama ir to, kas da­bartinių normų požiūriu laikoma kalbos klaido­mis. Vis dėlto visų jų rimta mina taisyti nekyla ran­ka, nes yra pavojus užkibti ant vertėjos kabliuko - kai kurios, matyt, vartojamos sąmoningai kaip itin būdingos šnekamajai kalbai: Baik, meilute, kaip tai nekvietė. Kvietė visus 251; Žinai ką, meilute, na ir betvarkė 169; papasakojau apie Vabzdį, Rebeką, po­kalbį dėl darbo [...] ir bendrai visas nelaimes 172; šiemet Kalėdos išpuola pirmadienį 179; net toks, žar­gonu tariant, topas: Klausyk, Bridže, aš labai atsi­prašau, bet, atrodo, šūdas gaunasi 72. Ypač daug kartų pavartotas įterpinys reiškia, vienur daugiau motyvuotas, pvz.: Reiškia, taip, tada aš pakviesiu: / Šezę / Džudę / Tomą [...] 75; Ten buvo ir kiaušiniai. Vadinasi... Dieve, ir alyvų aliejus... reiškia, salotų ne­bus 79; kitur gal mažiau.

Tačiau tikrai nevertėjo palikti tokių naudinin­kų: Šiandien ji pasiūlė susitikti pietums (=ir kartu papietauti) 53; Užbėgau pas Tomą aukščiausio lygio susirinkimui (=į... susirinkimą) 220; tiesiai iš lėktuvo turės vykti į policiją apklausai (=, kur bus apklausta; į apklausą policijoje) 242; vietininkų: Mumyse dar stiprus instinktas (=Mus dar stipriai valdo instinktas; Mes dar nesame pergalėję instinkto) pulti į paniką 134; ir staiga aš joje [turima omeny moteris] pama­čiau rūpestingą mamą (=ji man pasirodė rūpestinga mama), kokios niekada neturėjau 245; ieškojau pa­guodos valgyme (-valgydama); taip pat: Kartas nuo karto (=Kartkartėm) [...] jis stengiasi atgaivinti bu­vusią draugystę 168; viso (=iš viso) kofeino vienetai 4 162; Vedina (=Ištikta, apimta) egzistencinės autodestrukcijos ir nevilties surūkiau visą pakelį 168; Kartą girdėjau, kaip mano draugas Saimonas [...] atšaukinėja (=atšaukia, bando atšaukti) sutartą pasimaty­mą 55; visą dieną valyti (=doroti, pjaustyti) Briuselio kopūstus 257.

Bendras įspūdis - knyga, be keleto minėtų da­lykų, išversta gyvai, taikliai, skaitoma tikrai sma­giai (ir dėl turinio, ir dėl kalbos). Ji perša ir šiokių tokių „kalbotyrinių“ pasvarstymų. „Lietuvių kal­bos enciklopedijoje" rašoma, kad pastangos „per­auklėti“ žargono vartotojus, įkalbėti jo atsisakyti paprastai esti bergždžios (p. 725). Ko gero, bergž­džios liktų ir pastangos įkalbėti leidėjus, televizininkus, teatralus neįsileisti žargono į knygas, fil­mus, spektaklius. Tai gal pamiršus visus perauklė­jimus ir įkalbinėjimus verčiau pradėti žargoną lai­kyti tiriamojo žvilgsnio verta kalbos atmaina - pa­mažu fiksuoti, kaupti, aiškintis, kas savoj, kas sve­timoj dirvoj dygę, mėginti brėžti ribą tarp žargono ir šnekamosios kalbos elementų (neretai juos sun­ku atskirti). Kitomis kalbomis seniai leidžiami slen­go žodynai, kurių ir pas mus galima įsigyti. O gal kas nors tyliai visa tai jau ir daro?

Recenzija publikuota žurnale Gimtoji kalba, 2000 Nr. 7-9, p. 24-26.