Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga išrinko 2018 m. Antipremijos laureatą!

 

Balandžio 23-ioji – simboliška ir prasminga data visai pasaulio literatūrai. Siekdama atkreipti dėmesį į kasmet vis sudėtingesnį geros ir kokybiškos knygos kelią pas skaitytoją LLVS balandžio 23-iąją, Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną, skelbia 

 
2018 metų Antipremijos laureatus:

 

Leidykla „Didakta“ – už lengvabūdišką požiūrį, kad leidėjo misija baigiasi įsigijus teises išleisti knygą sensacinga tema, tokią kaip Davido Ebershoffo „Danų mergina“ (2016), ir nesuvokimą, kad tai dar ir meno kūrinys, nusipelnantis deramo vertimo.
Donatas Masilionis – už savo “kaip literatūros vertėjo” gebėjimų pervertinimą ir niekam tikusį vertimą, niekais pavertusį originalo meninę kokybę.

Daugybė iki absurdiškumo nevykusių pasažų lietuviško „Danų merginos“ leidimo tekste verčia skaitytoją stebėtis, už ką šio romano originalas pelnė įvairių literatūros premijų ir palankų kritikų įvertinimą. Kone kiekviename puslapyje galima rasti tokių „meninių“ įvaizdžių kaip „lėktuvas, pukšintis atgal į Berlyną“ (p. 10) ar „pukšinti širdis“ (p. 69); „dailios baltos mėnesienos spalvos“ lelijos (p. 14); „minkštos, mažos kaip virtinukai krūtys“ (p. 38), „šešių mėnesių našlė“ (p. 91); „vidinė rankų pusė, kurioje tekėjo žalsvos, įkaitusios iš gėdos ir paniekos venos“ (142); „drėgna, stora dėmė sienoje (143); „liemenėlė, dailiai nukarusi nuo pečių“ (p. 167), „žieminiu aksomu apsupti kaklai“ (p. 252); „ant durpių lopinėlių užsiropštusių varlių choras“ (p. 336). Knygos 15 psl. teigiama, kad „muzikos sunkio jėga traukdavo jos smakrą orkestro duobės link“, 23 psl. – kad knygos herojė „garsėjo raudonomis kaip kraujas aguonomis, kurias užsikišdavo už ausų“, 27 psl. – kad „kamuoliuko smūgių garsai užliejo kambarį“. 54 psl. sužinome, kad „kai Tedis atvykdavo į pobūvį su molio likučiais panagėse, tai jam teikdavo pagarbaus žavumo“. Tokio „pagarbaus žavumo“ apstu visame Donato Masilionio vertime – deja, tai tik Davido Ebershoffo romano stiliaus karikatūra.   

Apie 2018 metų Antipremiją:

***

Apie Antipremiją:

Siekdama atkreipti leidėjų ir skaitytojų dėmesį į vertimo kokybę ir vertėjo darbą, ginti literatūros vertėjų teises ir profesijos prestižą, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga nuo 2007 m. skiria Antipremiją už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą ir gerų leidybos tradicijų nepaisymą per pastaruosius trejus metus: už nevykusius grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus (už originalo iškraipymą, prastą lietuvių kalbą, aklą sekimą kitu to kūrinio vertimu etc.), už netikusį redagavimąuž vertėjo teisių pažeidimą (vertėjo pavardės neminėjimą, vertimų kartotinius leidimus be sutarties, nesąžiningą leidėjų elgesį su vertėjais etc.).

Taigi antilaureatais gali tapti leidėjai, verčiantieji, padoriai nemokantys nei originalo, nei lietuvių kalbos, aplaidūs ar neišmanūs redaktoriai, internetiniai knygynai ir kiti, nevertinantys vertėjų darbo ir apskritai literatūros. Siūlymai Antipremijai priimami visus metus.

Antipremijos simbolis – Mozės ragai. Tai šv. Jeronimo įvelta klaida. Jo Biblijos vertimas į lotynų kalbą, vadinamas Vulgata, iki šiol galioja kaip oficialus Katalikų bažnyčios Šventojo Rašto tekstas. Supainiojęs hebrajiško teksto žodžius „keren“ (raguotas) ir „karan“ (spindintis), Jeronimas parašė „facies Mosi cornuta“, t. y. „raguotas Mozės veidas“, nors iš tiesų izraelitai pamatė „švytinčią jo veido odą“ (žr. Iš 34,29–35. Vertė A. Rubšys). Taigi iš tikrųjų Mozės ragai – paprasta, tačiau fatališka suakmenėjusi vertimo klaida. Dėl šio nesusipratimo Mozė ne tik dailėje buvo vaizduojamas piktas ir su ragais, atsirado ir daugybė įvairiausių to piktumo interpretacijų. Pats įžymiausias pavyzdys – Michelangelo Mozės skulptūra.
 

 

Vyksta apklausa

Balsuokite už vertingiausią 2017 m. verstinę knygą!

Dalyvauti apklausoje

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis