CZESŁAWO MIŁOSZO MYLIMOS MOTERYS

Birutė Jonuškaitė

ŠETENIAI: mama ir senelė

Czesławas Miłoszas gimė savo senelių Józefos Syruć-Kunat (1863–1954) ir Zygmunto (1858–1935) Kunato dvare, Šeteniuose, Kėdainių rajone. Smalsaus vaiko akimis ištyrinėtas gimtasis Nevėžio slėnis jam tapo vaikystės rojumi, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko dvi Czesławą besąlygiškai mylinčios moterys: mama ir senelė.

Senelė Józefa
Aukšta, pailgo veido, tamsių plaukų, pilkų akių – ji vaikui priminė indėnę, panėšėjo į lapę, todėl ją šaukdavo malonybiniu „Lisia“ (lenkiškai – lapė). Sugretino senelę su miško gyvūnu dar ir todėl, kad ji buvo nepriklausoma, nepasiduodanti jokioms dvarų „fanaberijoms“, nepriimanti ir nevartojanti savo gyvenime posakio „taip nedera“. Nemėgo svečių, gerų manierų, ilgo vakarojimo užstalėje, dievino laisvą gyvenimą: nuo gegužės iki vėlyvo rudens nuoga maudydavosi Nevėžyje, be jokių ceremonijų nubėgusi į sandėliuką galėjo pasrėbti rūgštaus pieno ir užsikąsti iš statinės išsitrauktu raugintu agurkėliu, nes mėgo aštrias, sūrias užkandas. Anapusybė jai buvo tokia pat reali, kaip ir pasaulis, kuriame gyveno, todėl ypač patiko visa, kas buvo susiję su nepaaiškinamais reiškiniais, dvasiomis, vaiduokliais.
Pati būdama laisva, leido laisvai, kaip tikram gamtos vaikui, jaustis ir anūkui. Nevaržė jokiais prisakymais, neauklėjo bajorų vaikams nuo užgimimo taikomais metodais, kurie padėdavo įsisąmoninti, kokiam luomui jie priklauso. „Mūsų dvarą visi aplenkdavo, palikdavo jį ramybėje, nes jame gyveno savotiški keistuoliai. Ir aš, tiesą sakant, visiškai neturėjau progos susidurti su normaliu lenkų dvarų gyvenimu. Žodžiu, jeigu Šeteniai turėjo kokios nors įtakos mano gyvenimui, tai užaugau tarsi girininkijoje. Nes nebuvo jokio bendravimo“1.
Czesławas susirašinėjo su senele iki pat jos mirties, t. y. iki 1954-ųjų. Viename iš laiškų, datuotų 1945 m., po motinos mirties rašo: „Mylima, mylimiausia mano Lisia! Šio didelio liūdesio prislėgta Lisia tegul nepamiršta, kad dar turi anūką, kuris ją myli, kuris visada apie ją galvos, o kai aš grįšiu, mes apsigyvensime kartu“2.

Mama Weronika Kunat-Miłosz
Kunatai turėjo dvi dukras: Mariją ir 1887 m. gimusią Weroniką Teklą. Marija ištekėjo už greta įsikūrusio dvarponio Zdzisławo Jurewicziaus.
Weronika jaunąjį Aleksandrą Miłoszą, tuo metu atostogavusį gretimame giminaičių dvare, pakerėjo veikiau savo žavesiu ir linksmu būdu nei (sprendžiant iš i

Vyksta apklausa

Balsuokite už vertingiausią 2018 m. verstinę knygą!

Dalyvauti apklausoje

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis