Europos literatūros vertėjų asociacijos (CEATL) generalinė asamblėja Osle
 
2009 m. birželio 11-14 d. Osle (Norvegija) įvyko kasmetinė Europos literatūros vertėjų asociacijų tarybos (CEATL) generalinė asamblėja, kurioje dalyvavo 27 delegatai iš 22 Europos šalių. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungai joje atstovavo Jonė Ramunytė.
Šiuo metu CEATL vienija 28 organizacijas 23 šalyse, iš viso apie 8000 vertėjų.
 
Renginys vyko Oslo Kūrėjų namuose (Authors` House) ramioje ūksmingoje Rådhusgata gatvėje netoli jūros, kur jaukiame raudonų pastatų komplekse („raudonas namas, žalios durelės“ – kaip žaismingai rašė mums savo nuorodose renginio organizatoriai) yra įsikūrusi ne viena Norvegijos kūrybinė organizacija, tarp jų ir Literatūros vertėjų asociacija.
     Asamblėją sveikinimo žodžiu delegatams pradėjo Norvegijos vertėjų asociacijos pirmininkė Ika Kaminka, kurios malonią, šiaurietiškai santūrią globą jautėme visomis renginio dienomis.
     Pirmiausia savo organizacijas pristatė nauji kandidatai į CEATL, Turkijos ir Belgijos flamų sąjungų atstovai (tiksliau, labai išsamiai savo sąjungą pristatė Turkijos atstovė – Belgijos flamandų delegatas į renginį vėlavo, bet, kaip pareiškė Belgijos prancūzakalbė delegatė Françoise Wuilmart, „viskas, ką daro flamandai – daro gerai“, taigi buvo patikėta jos žodžiu), abi organizacijos vienbalsiai priimtos į CEATL.
    Toliau sekė ataskaitos iš įvairių tarptautinių renginių, iš kurių turbūt reikšmingiausias buvo olando Martin de Haan pasakojimas apie susitikimą su Europos komisijos atstovais Diego Marani (apie kurį Martin atsiliepė ypač teigiamai) ir Vladimiru Sucha. Pasak Martino, dialogas nuteikęs optimistiškai ir, atrodo, bus sėkmingai tęsiamas toliau, nors kol kas kalbėti apie konkrečius rezultatus dar ankstoka.
     Vėliau buvo aptarti CEATL ryšiai ir bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis: EWC (European Writers` Congress), FIT (Fédération internationale des traducteurs) ir t.t. 
     Antrąją asamblėjos dieną, pasibaigus ligšiolės CEATL prezidentės Ross Schwartz (Didžioji Britanija) bei viceprezidentės Jacqueline Csuss (Austrija) kadencijai, buvo renkama nauja asociacijos valdyba, į kurią kandidatavo 5 atstovai. Kadangi buvo nutarta, jog valdybos sudėtį reikėtų praplėsti iki 5 narių, tai visi pretendavę: Martin de Haan (prezidentas, Nyderlandai), Anna Casassas (Katalonija), Holger Fock (Vokietija), Alena Lhotova (Čekija), Katarina Bednarova (Slovakija). Plačiau >>
 
     Apskritai šių metų asamblėjoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas dialogo su Europos Sąjunga ir ypač su Europos Komisija strategijai ir taktikai.
     Reikia pastebėti, kad tam tikros trinties renginiui suteikė asamblėjos dvikalbystė. Oficialiai CEATL darbinės kalbos yra dvi: prancūzų ir anglų, ir delegatai esą turėtų būti vieną šių kalbų įvaldę gerai, o kita bent šiek tiek kalbėti. Tačiau, matyt, visada atsiranda delegatų, kalbančių tik viena minėtų kalbų – tad renginio metu buvo be galo „šokinėjama“ iš kalbos į kalbą, kartais verčiama, kartais ne, kol galop naujasis pirmininkas tvirtai paėmė vadžias į rankas ir besąlygiškai perėjo prie prancūzų kalbos, tuo sukeldamas gan audringą kai kurių dalyvių (pvz., danės) nepasitenkinimą. Žodžiu, kalbų klausimas CEATLo veikloje gan opus.
 
     Be oficialių ir administracinių temų, įdomus buvo „Best Practice Forum“, kuriame atskirų šalių atstovai pateikia įdomias idėjas iš savo organizacijų praktikos.
     Martin de Haan pristatė neseniai olandų išleistą brošiūrą „Great translation by the way“, skirtą vertimo kultūros propagavimui ir išsaugojimui, kurios motto parinkta tokia Paul Auster citata: Translators are the shadow heroes of literature, the often forgotten instruments that make it possible for different cultures to talk to one another, who have enabled us to understand that we all, from every part of the world, live in one world. Gražu ir prasminga.
     Turkijos atstovė Hanneke van der Heijden supažindino su jų įkurta internetine svetaine, kurioje pristatomi vertėjų išversti, tačiau neišleisti kūriniai. Pasak jos, svetainė save pateisinusi: iš 100 čia pateiktų vertimų penki jau išleisti, ir šiuo metu dar vyksta derybos su leidyklomis dėl 10-15 vertimų.
     Suomė Taina Helkamo papasakojo apie jų įsteigtą „literatūrinį restoraną“, kuriame vyksta literatūriniai pristatymai, vakarai, pasakojo apie straipsnį, kurį ji pati parengusi pristatyti šį restoraną visuomenei, ir apie žiniasklaidos dėmesį, kurio jie jau susilaukę.
     Katarina Bednarova pristatė slovakų leidžiamą literatūrinį žurnalą, skirtą pasaulio literatūrai (4 numeriai per metus). Vienas numeris dažnai būna pašvęstas atskiros šalies literatūrai (pvz. vienas paskutiniųjų – Danijos), o žurnalo gale pristatomi atspausdintus kūrinius išvertę vertėjai ir  pateikiamos jų bibliografijos bei nuotraukos.
     Vengras János Lackfi supažindino su jų įsteigtu Gelbėjimo Rato prizu, skiriamu vertėjų forumo dalyviui, suteikusiam veiksmingiausią pagalbą jos prašiusiam vertėjui. Tačiau vengrams taip ir nepavykę įsteigti savos Antipremijos: regis, ši idėja Vengrų kūrėjų tarpe sukiršinusi per daug ambicijų ir aistrų, prieita netgi iki „politinių motyvų“.
     Dalyviams labai patiko LLVS išleistas plakatas su panaudota José Saramago citata įvairiomis pasaulio kalbomis. Deja, jo teturėjau penkis egzempliorius, kurie bemat ištirpo nuo stalo su vaizdine medžiaga, ir ne vienam prašiusiam jų, deja, nebeliko.
     Beje, „Best Practice Forum“ svetainę nutarta įkurti ir internete. Sukurta darbo grupė, ir atskirų šalių sąjungos raginamos išsirinkti atsakingą už šį forumą asmenį. CEATL „Best Practice Forum“ koordinatorė klausimu – Katarina Bednarova.
CEATL savo tinklalapyje pradėjo kaupti įvairių šalių knygų viršelius, kuriuose nurodyti ne tik autorius ir knygos pavadinimas, bet ir vertėjas. Virtualią parodą galima aplankyti čia >>
 
     Oslo dangus, iš pradžių pasitikęs švininiais debesimis ir pliaupiančiu lietumi, jau pirmą asamblėjos darbo dieną nutvisko didele balta šiaurietiška saule, kuri taip ir nepaslėpė veido iki pat atsisveikinant su Norvegijos sostine. Taigi iškyla po Oslo fjordus, kuria mus palepino svetingieji šeimininkai, iš tiesų buvo be galo maloni – išsiraizgę, tikrai „troliški“ fjordai, skaisti saulė, jūra, nepaprastai gaivus – nors ragauk! – oras, krevetės, vynas ir, svarbiausia, malonus, neformalus bendravimas. Atrodo, iškyla visi liko labai patenkinti...
 
     Kadangi Slovėnija paprašė kitų metų asamblėją, turėjusią įvykti jų sostinėje, atidėti vėlesniems, „geresniems“ laikams, klausimas, kur vyks 2010 m. CEATL asamblėja, taip ir liko pakibęs ore. Portugalijos, Turkijos, Airijos ir Belgijos atstovai savo šalyse bandys ieškoti galimybių ir lėšų priimti CEATL delegatus 2010 m.
 
Jonė Ramunytė
 


Naujasis LLVS plakatas


CEATL asamblėja

Nariams

Naujienlaiškis