2006 m. Lietuvos spaudos statistika
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centras publikavo kasmet rengiamą statistinės informacijos biuletenį. Jį parengė Rita Markevičienė ir Laima Tamulynienė, Spaudos statistikos grupė.
Čia pateikiame literatūros vertėjams įdomiausią informaciją, o visą biuletenį galima paskaityti LNB tinklalapyje >>
Spaudos statistikos duomenimis knygų leidybos padėtis nesikeičia. Iš viso 2006 m. užregistruota ir į apskaitą įtraukta 4548 knygos ir brošiūros bendru 8,2 mln. egz. tiražu. Taigi statistiškai vienam Lietuvos gyventojui tenka 2,4 knygos.
TIRAŽAI
Knygų ir brošiūrų išleista daugiau nei 2005 m. (325 knygomis), o vidutinis vienos knygos tiražas išliko toks pats – 1,8 tūkst. egz. Maždaug toks vidutinis tiražas (nuo 1,7 iki 1,9 tūkst. egz.) išliko jau penkerius pastaruosius metus. Lyginant su dar ankstesniais metais, šalies leidyboje ryški tiražų mažėjimo tendencija: prieš 10 metų vidutinis knygos tiražas buvo 2,4 karto didesnis negu 2006 m., o 1990 m. – didesnis net šešiskart (11,0 tūkst. egz.).
LEIDYKLOS
2006 m. knygų ir brošiūrų vartotojams pateikė 484 leidėjai – leidyklos, poligrafijos įmonės, mokslo įstaigos, kitos organizacijos ir individualūs asmenys.
Daugiausia knygų ir brošiūrų (12 % visų knygų) jau ne pirmus metus išleido leidykla „Alma littera“, publikuojanti įvairiausios tematikos ir paskirties literatūrą. Šiais metais spaudos statistika į apskaitą įtraukė net 543 šios leidyklos knygas, t.y. net 47 % daugiau nei 2005 m.
Kita pirmaujanti leidykla – „Šviesa“, leidžianti mokykloms skirtus leidinius. Gerokai daugiau knygų, lyginant su 2005 metais, išspausdino leidyklos „Jotema“, „Vaga“, „Versus aureus“, „Žaltvykslė“.
Tad daugiausiai knygų 2006 m. išleido šios leidyklos (grožinės literatūros neleidžiančios leidyklos čia neįtrauktos):
Alma littera (543), Šviesa (188), Žaltvykslė (88), Vaga (83), Gimtasis žodis (62), Versus aureus (60), Tyto alba (55), Jotema (54), Mūsų knyga (50), Baltos lankos (48), Rašytojų sąjungos leidykla (45) ir t.t.
VERTIMAI
Kasmet vis daugiau literatūros lietuvių kalba sudaro vertimai iš įvairių pasaulio kalbų. 2006 m. į lietuvių kalbą išverstos 1298 knygos – 245 spaudiniais daugiau nei 2005 m. Tai sudaro 33 % visų knygų lietuvių kalba. Daugiau kaip pusę vertimų sudaro grožinės literatūros kūriniai.
Daugiausiai verčiama į lietuvių kalbą iš šių kalbų:
Anglų (643 knygos), vokiečių (211), prancūzų (126), rusų (93), ispanų (62), lenkų (37), italų (28), švedų (22), norvegų (16), latvių (10), danų (9), islandų (6), suomių (4), čekų, estų, lotynų, portugalų (po 3), armėnų, japonų, nyderlandų, vengrų (po 2) ir kt.
GROŽINĖ LITERATŪRA
Kaip ir kasmet leidinių tematikos požiūriu pirmauja grožinės literatūros kūriniai. Jų buvo išleista net 241 daugiau nei 2005 m. – iš viso 1545 knygos (arba 34 %). Spaudinių paskirties aspektu, be grožinės literatūros, populiarių knygų, skirtų plačiam skaitytojų ratui, išleista 847.
GROŽINĖ VERSTINĖ LITERATŪRA
2006 m. išleistos 793 verstinės grožinės literatūros knygos (2005 m. – 599, 2004 m. – 481).Tai sudaro 51 % visos grožinės literatūros. Verstinė grožinė literatūra išleista bendru 1843,3 tūkst. egz. tiražu, vidutiniškas vienos knygos tiražas – apie 2,3 tūkst. egz. (Plg. lietuvių literatūra (752 knygos) išleista bendru 903,3 tūkst. egz. tiražu, vidutiniškas vienos knygos tiražas - 1,2 tūkst. egz.)
Pagal tautų grupes pirmauja JAV literatūra (146 kn.), toliau - anglų literatūra (138 kn.), vokiečių (89), prancūzų (60), rusų (46), lenkų (22), švedų (17), norvegų (14), italų (13), australų, ispanų (po 10), kanadiečių (9), airių, austrų, latvių (po 8), šveicarų, Čilės (po 7), danų, suomių, islandų (po 6), kolumbiečių (5), japonų (4), argentiniečių, brazilų, čekų, škotų (po 3), Naujosios Zelandijos, estų, vengrų, žydų (po 2), o kitų – po 1.
Apžvalgą parengė J.Mikutytė
