Literatūros vertėjų susitikimai
su Daugų Vlado Mirono gimnazijos vienuoliktokais

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga – „Tūkstantmečio mokyklų“ programos partnerė. Šį mėnesį pas Daugų moksleivius lankėsi dvi LLVS narės.

Pirma atvyko vertėja iš čekų kalbos, Eugenijos Stravinskienės premijos (2020 m.) laureatė Aigustė Vykantė Bartkutė-Poderienė. Savo paskaitėlę ji pavadino „Ne šventieji puodus lipdo“, lyg subtiliai drąsindama moksleivius, kurie galbūt susidomės literatūros vertėjo profesija ir – ką gali žinoti? – baigę gimnaziją pasirinks filologijos studijas. Jauniesiems klausytojams Aigustė papasakojo apie vertėjų globėją šventąjį Jeronimą. Rodydama skaidres, ji nusivedė moksleivius į neilgą virtualią istorinę kelionę, apžvelgė šventojo gyvenimo peripetijas ir nuveiktus darbus, smulkiau paaiškino, kodėl pranašas Mozė vaizduojamas su ragais ir kuo čia dėtas šventasis Jeronimas (et, kam gi nepasitaiko klaidų, ar ne?). Beje, laureatė nepasivaržė papasakoti ir apie savo apmaudžią klaidą, įsivėlusią vienoje iš pirmųjų jos verstų vaikų knygelių. Dėl slavų kalbų interferencijos varliukas lietuviškame vertime virto rupūžiuku (nors originalo iliustracijose buvo nupieštas mielas žalias varliukas).

Vertėja pasakojo apie kūrybines paieškas verčiant veikėjų vardus. Pateikė pavyzdžių, kaip įvairūs vertėjai tuos pačius George`o Orwelo „Gyvulių ūkio“ veikėjus pakrikštijo kitoniškais vardais; kaip ilgai ieškojo atitikmenų Danielos Fischerovos „Blogyklos“ dvynukams Vraždožravai (jos vardas reikštų „ryjanti žudynes“) ir Mstižerui („besimaitinančiam kerštu“), kurie galiausiai lietuviškame vertime (ne be leidėjų įsikišimo) tapo Žandarme ir Kerštūnu.

Paskaitėlę pagyvino puikus Aigustės sumanymas surengti nedidelę viktoriną su prizais – pastilėmis (pirmą barškančiąją dėžutę gavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja (!) Gitana). Ilgiausiai žaidimas užstrigo spėliojant karaliaus Oidipo vardą, viešniai net teko ant lentos piešti kartuves, į kurias, laimė, niekas neįkliuvo, nes kažkuris vienuoliktokas nedrąsiai pasiūlė išganingą raidę „d“.

Tiesa, gražus man pasirodė Aigustės gestas – vieša padėka kursiokei Laurai Vancevičienei, dirbančiai Čekijos Respublikos ambasadoje (beje, labai prisidėjusiai prie 2019 metais LLVS surengtų čekų literatūros metų), už padrąsinimą versti ir bičiulišką palaikymą. Vertėja sakė, kad 2020 m. jai skirta premija už reikšmingiausią ir meniškiausią metų vertimą vaikams pasėjo dar daugiau abejonių, ar ji savo darbą atlieka gerai, tačiau džiaugėsi, kad tas apdovanojimas jai tapo paskata įsilieti į vertėjų bendruomenę ir tapti Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos nare.

Kitą savaitę vienuoliktokams seminarą vedė vertėja iš anglų kalbos Aušra Stanaitytė-Karsokienė. Ji supažindino moksleivius su konkrečiais iššūkiais, kuriuos tenka įveikti verčiant literatūros kūrinį, ir parodė, kokios klastingos žabangos kartais tyko. Štai, pavyzdžiui, kaip reikia mokėti atpažinti citatas: anglakalbėje literatūroje ypač dažnai cituojamas Šventasis Raštas, W. Shakespearo eilės, kiti klasikai, tad privalu patikrinti, ar tas kūrinys jau verstas į lietuvių kalbą, o ne pulti versti citatas pačiam. Mentorė dar įspėjo, kad neverta pasikliauti Google vertimu, nes rezultatas gali būti absurdiškas ir ne padėti, o trukdyti versti. Su moksleiviais buvo aptarta, ar visada verta laikytis originale vartojamų mums neįprastų matų. Svarbiausia, kad vertimas skambėtų natūraliai, taigi toks vertimas (jau išleistoje knygoje) kaip „tikriausiai aukštesnis nei metro devyniasdešimt trijų centimetrų“ („more than four inches over six feet tall“) iš akies vertinant vaikino ūgį, ar įsimylėjėlius skiriantis mažiau kaip trisdešimties centimetrų tarpas („...vėl prie jos artindamasis, kol atsiduriu mažiau nei už trisdešimties centimetrų nuo jos“ – orig. „taking step after step until I’m less than a foot from her“) rėžia ausį pernelyg smulkmenišku, aprašomos situacijos logika nepateisinamu tikslumu, kurio originale nėra. Vertėja pabrėžė, kad apskritai vertėjo, kaip autoriaus „avataro“, siekis – išversti kūrinį ir kuo tiksliau, ir ne pažodžiui, versti ne žodžius, o prasmes, atspėti, kokia prasme autorius vartoja vieną ar kitą žodį, ir rasti kuo tikslesnį atitikmenį.

Aušra davė užduotį jėgas norintiems išbandyti moksleiviams: išversti ištrauką iš jaunos amerikiečių rašytojos (dabar jai 22-eji) Lauren Roberts maginės fantastikos romano „Powerless“, iš taip pat pavadintos būsimos trilogijos. Autorė šį romaną pradėjo rašyti būdama beveik moksleivių bendraamžė – 18 metų. Jo ištraukas iš pradžių skelbė socialiniame tinkle, buvo pastebėta leidėjų, jos debiutinė knyga išspausdinta 2023 m. ir dabar Lauren Roberts – visame pasaulyje populiari rašytoja. Pirma jos trilogijos knyga ateinančiais metais pasirodys ir lietuvių kalba, taigi moksleivių vertimo konkurso dalyviai galės palyginti savo vertimo bandymus su profesionalaus vertėjo tekstu. Vienuoliktokams talkins anglų kalbos ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos. Tad sausį lauksime mini konkurso „Noriu versti“ rezultatų.

Informaciją parengė Laima Masytė