Vasario 22 d. Vilniaus knygų mugėje vyko Estų literatūros metų informacinis renginys, kurio metu aptarti jau įvykę ir numatyti renginiai bei kiti šventinių metų programos akcentai
Jo Ekscelencija Estijos Respublikos ambasadorius Kaimo Kuusk, tardamas sveikinimo žodį, minėjo Vilniaus knygų mugėje lankąsis pirmąkart. Gyvoje trumpoje kalboje jis knygą prilygino langui, atveriančiam beribes kosmoso platybes, ištisas galaktikas, o vėliau išsitarė esąs didelis mokslinės fantastikos mėgėjas.
Kaip žinia, Estų literatūros metai prasidėjo dar sausį, o inforenginio išvakarėse vyko vienas pagrindinių ELM renginių – estų poezijos ir muzikos vakaras Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, kurį organizavo ilgametė estų literatūros vertėja, šv. Jeronimo premijos laureatė Danutė Sirijos Giraitė, sulaukęs rekordinio – 150-ies klausytojų – susidomėjimo. Danutės Sirijos Giraitės iniciatyva LLVS taip pat kvies į estų kino filmų, pastatytų pagal klasikos kūrinius, peržiūras. Džiaugiamės įvykusiu pirmuoju seansu, A. H. Tammsaarės romano „Tiesa ir teisingumas“ I dalies ekranizacija (r. Tannel Toom). Ir kviečiame į būsimus: atitinkamai kovo 7-ą bei balandžio 4 d. 18 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje išvysime Mačio Unto romano „Rudens puota“ bei Leelo Tungal romano „Draugė mergaitė“ pagrindu režisierių Veiko Õunpuu ir Moonikos Siimets sukurtas juostas. Numatomas ir prisiminimų apie pirmąją vertėją iš estų k. Eleonorą Žikorytę-Jankuvienę vakaras Rašytojų klubo salėje.
Visai netrukus, Estijos Nepriklausomybės dieną, vasario 24-ąją, šeštadienį 13.00 Vilniaus knygų mugėje, 5.5 konferencijų salėje vyks estų prozininko, kino režisieriaus, prodiuserio Ilmaro Taskos romano „Eliziejus.com“ (vertė Danutė Sirijos Giraitė, leidykla „Homo liber“) pristatymas ir diskusija „Žmogus realios ir virtualiosios tikrovės pasaulyje“.
Tęsiant literatūrinių metų tradiciją, metų pabaigoje ketiname pristatyti speciąlųjį LLVS leidžiamo almanacho „Hieronymus“ numerį. Apie tai pasakojo jo sudarytojas, leidyklos „Hieronymus“ vadovas, dalies ELM programos kuratorius Markus Roduneris. Jis pasidžiaugė, kad prie praėjusių metų almanacho, skirto latvių literatūrai, darbavosi nemenkas būrys vertėjų ir atskleidė svarstantis ateityje parengti latviškus bei estiškus mažųjų tautų literatūros skirto žurnalo „Litterae minores“ numerius. Kuratorius taip pat paskelbė šiais metais vyksiant literatūros vertimo dirbtuves „Vice versa“, sulauksiančias estų bei lietuvių literatūros vertėjų: nuostabu, kad jų gretos vis gausėja.
Markus Roduneris taip pat pasidalino žinia apie spaudai rengiamų kūrinių leidimus. Knygos pavidalu (viename aplanke) išeis trijų trumpųjų estų romanų vertimai, atlikti Danutės Sirijos Giraitės: Matso Traato „Šilagėlė – vaistas nuo liūdesio“, Mačio Unto „Rudens puota“ bei Arvo Valtono „Palaimoj blėstanti diena“.
Estams brangi šventė – Gimtosios kalbos diena – švenčiama kovo 14-ąją, minint estų poezijos pradininko, poeto Kristjano Jaako Petersono (1801–1822) gimtadienį. Šiemet jį pažymėti kviesime ir mes: kovo 14 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyks poezijos, dainų ir pasakojimų popietė. Joje girdėsime poetės, pasakorės Veronikos Kivisillos pasakojamas istorijas bei galėsime įsijungti į bendrą dainą. Dalyvaus Lietuvos estų draugijos nariai, Veronikos Kivisillos poezijos vertimų paskaitys vertėja, dalies programos kuratorė Agnė Bernotaitė.
Kuratorės teigimu, rengiant programą pasirodė reikšminga atsižvelgti į literatūros sritį, kuri Estijoje išties branginama ir mylima – vaikų ir jaunimo literatūrą. Bendradarbiaudami su Lietuvos Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka prisidėsime prie estų vaikų prozininkės, iliustratorės Piret Raud vizito Lietuvoje – iliustracijos dirbtuvių. Taip pat minėsime estams brangaus autoriaus jubiliejų. Rugsėjį estų vaikų rašytojui, knygos dailininkui Edgarui Valteriui būtų sukakę 95-eri. Šia proga Vilniaus Naujininkų biblioteka pavasariop kvies į Edgaro Valterio knygos „Puokai“ skaitymus bei pokalbį su galybę estų vaikų literatūros kūrinių lietuviškai prakalbinusia vertėja Viltare Urbaite.
Kultūrinių renginių programą papildys Joninės šv. Jono gatvėje – Jaano Kaplinskio poezijos skaitymai birželį. Estų prozininkas, poetas, eseistas, Baltijos Asamblėjos premijos laureatas Jaanas Kaplinskis (1941–2021) rašė ne tik gimtąja, bet ir rusų kalba – pastarąja parašytą jo eilėraščių rinkinį „Balti drugiai nakties“ į lietuvių kalbą išvertė Gediminas Pulokas. Gedimino Puloko bei Sigito Gedos atliktų Kaplinskio poezijos vertimų kviesime pasiklausyti birželį Literatų namuose (Vilnius, UNESCO literatūros miestas, šv. Jono g. 11). Čia lapkritį bus surengta tarptautinė mokslinė konferencija, organizuojama LLVS ir partnerio Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos. Į inforenginį atėjusi dr. Laura Laurušaitė, Latvių literatūros metų kuratorė ir LLLA vadovė, išreiškė palaikymą lyginamųjų tyrimų sklaidai ir lietuvių, estų (bei latvių) literatūros apytakai. Konferencija tikimasi sudominti akademinę bendruomenę, vertėjus bei estų literatūros simpatikus. Jau tradiciškai sulauksime estų rašytojų vizitų Vilniaus ir Klaipėdos knygų mugėse, literatūros festivaliuose „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“. Na, o metų pabaigoje laukia baigiamasis renginys Literatų namuose, almanacho „Hieronymus“ numerio pristatymas ir protmūšis, bei, kaip priminė kuratorė, monumentalaus šiuolaikinės prozos kūrinio, Baltijos Asamblėjos premijos laureato Vahuro Afanasjevo romano „Serafima ir Bogdanas“, į lietuvių kalbą verčiamo Danutės Sirijos Giraitės (leidykla Lietuvos rašytojų sąjunga), sutiktuvės.
Informacinį renginį aplankė ir lietuvių literatūros vertėja į estų kalbą Tiina Kattel bei lietuvių literatūros vertėjai, estų literatūros mėgėjai Jayde Will, Rimas Užgiris, trijų Baltijos šalių literatūrinio žurnalo „No More Amber“ vienas redaktorių vertėjas Marius Burokas. Pastarasis pasidalino viltimi, kad Estų literatūros metai suteiks energijos ir trečiąjam NMA almanacho numeriui bei aptarė Baltijos literatūrų sklaidos iššūkius, neretai kylančius ne dėl talkininkų trūkumo, o dėl biurokratinių mechanizmų nerangumo. Tiina Kattel atskleidė šiuos metus būsiant derlingus: šiuo metu ji dirba prie keleto lietuvių literatūros kūrinių vertimų į estų kalbą, per ateinančius mėnesius turėtų pasirodyti Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva Rerum“ I dalis, Ginos Viliūnės „Senojo Vilniaus detektyvo“ III dalis, keli vaikų literatūros kūriniai. Taip pat T. Kattel paminėjo Rytų Europos eseistikos rinkinį, kuriame bus skirta dėmesio ir lietuvių literatūrai, bei palinkėjo į lietuvių kalbą versti daugiau šiuolaikinės estų skaitomos literatūros. Jai pritarė ir Estijos Respublikos ambasadorius, prisipažinęs apie simpatijas fantastikos kūriniams. O Jayde Will, taip pat dirbantis literatūros agentu, paminėjo praėjusius metus buvus rekordinius latvių literatūrai – pernai užsienyje išleisti 52 latvių literatūros vertimai, iš jų 8 –Lietuvoje: neabejotinai – ir Latvių literatūros metų vaisiai (leidykla „Hieronymus“ išleido 4 vertimus). Spontanišką diskusiją užbaigė dr. Laurušaitė, pasidalijusi žinia apie tai, kad estų literatūra Lietuvoje nuo šio rudens bus labiau reprezentuojama ir akademiniu lygmeniu – Regiono literatūroms skirtame kurse, kurį dr. Laurušaitė rugsėjį pradės dėstyti Vilniaus universitete ir kuriame greta latvių literatūros figūruos ir estų literatūra. Kursu siekiama atskleisti gretimų šalių literatūrų panoramą ir sudominti studentus, užauginti naujų Baltijos literatūrų tyrėjų ir vertėjų.
Dėkojame visiems susirinkusiems!
Dėkojame partneriams: Estijos Respublikos ambasadai už vizitą, gyvą susidomėjimą bei paramą, Lietuvos Kultūros tarybai už Estų literatūros metų finansavimą bei Vilniaus knygų mugės organizatoriams už kvietimą.
Sekite naujienas LLVS svetainėje bei Facebook puslapyje!
Parengė Agnė Bernotaitė.
Dianos Bučiūtės nuotraukos.
2024 02 22
