„Klasikos kūriniu, – šnekėjo Antonis, – galim vadinti knygą, sulaukusią sėkmės ir atlaikiusią kitos epochos arba kartos
išmėginimą. Tada ta knyga jau nuo visko apsaugota, kaip koks
architektūros ar baldų stilius. Iki tol buvusi tiesiog madinga, ji
įgauna meninės vertės…"
Drėgną pirmadienio vakarą jaukioje Šlapelių namų svetainėje pristatėme „Sofoklio" išleistą F. Scotto Fitzgeraldo romano „Gražūs ir pasmerkti" vertimą į lietuvių kalbą, jau atlaikiusį vienerių metų laiko išmėginimą
Tai antras Zitos Danielienės sumanyto ciklo „Literatūros kūrinio vertimas – menas ar amatas?" renginys.
Zita Danielienė „Gražius ir pasmerktus" ir dar tris F. Scotto Fitzgeraldo knygas į lietuvių k. išvertusią Daivą Daugirdienę paklausinėjo apie amerikiečių klasikos vertimo subtilybes, apie džiazo amžių ir prarastąją kartą; kompozitorius, džiazo muzikantas Vytautas Labutis vertėjos skaitomas romano ištraukas įvilko į elegantišką muzikos rūbą.
Zitos Danielienės, Igno Staškevičiaus ir Daivos Daugirdienės nuotraukos.
Dėkojame mus svetingai priimantiems Šlapelių namams ir
LLVS veiklą finansuojančiai Lietuvos kultūros tarybai.