LIETUVOS LITERATŪROS VERTĖJŲ SĄJUNGA
2020 m. Dominyko Urbo premiją skyrė
Agnei Bernotaitei-Jakubčionienei
už sėkmingą vertimo debiutą – pagirtiną Andruso Kivirähko romano „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“ (Aukso žuvys, 2020) vertimą iš estų kalbos, už atkaklumą, kūrybiškumą ir literatūrinį išprusimą.
APIE VERTĖJĄ
Agnė Bernotaitė-Jakubčionienė (g. 1994) – vertėja, literatūrologė, Vilniaus universitete studijavusi lietuvių filologiją, estų kalbą ir literatūrą. Yra vertusi Jaano Kaplinskio eseistikos, Veronikos Kivisillos, Berit Kaschan poezijos.
APIE AUTORIŲ IR KNYGĄ
Andrusas Kivirähkas (g. 1970) – estų prozininkas, dramaturgas, scenaristas, redaktorius. Įvairiažanrė Kivirähko kūryba, virtusi smulkiąja proza, knygelėmis vaikams, romanais, spektakliais ir televizijos serialais, pagerbta daugybe literatūrinių premijų ir versta į dvi dešimtis kalbų. Jis itin vertinamas už nutrūktgalvišką (kartais ir tiesiogine prasme) vaizduotę, taiklią ironiją ir netikėtas etninės kultūros, folkloro, estų istorijos interpretacijas, atmieštas tamsoku humoru.
Romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“ (Mees, kes teadis ussisõnu), nuo pasirodymo 2007-aisiais spėjęs nuvinguriuoti per visą Europą ir jau išverstas į trylika kalbų, buvo įvertintas prestižiniais apdovanojimais ir Estijoje, ir užsienio šalyse, o autoriui pelnė įdomiausio šiuolaikinio estų rašytojo vardą.
Romanas nukelia skaitytoją į XIII a. Estiją, Kryžiaus karų ir slibinų metus. Tai pasakojimas apie senojo ir naujojo pasaulių susidūrimą ir jo sukeltus virsmus. Ypatingų gebėjimų turintis Lėmetas – paskutinis iš savo padermės, ilgus šimtmečius gyvavusios šiose giriose – tol, kol užplūdę kraštą geležiuočiai neatnešė naujų papročių, keisto maisto ir tikybos. Sekdami jais, miškiniai išsikėlė į kaimus, ėmėsi žemdirbystės, pradėjo vokiškai giedoti bažnyčiose ir išsižadėjo savo kilmės. Kadaise žmonės, gyvatės ir lokiai gyveno kaip broliai, į mūšius jota vilkams ant nugarų, o dešimčiai tūkstančių vyrų sušnypštus gyvate, nubusdavo Šiaurės Slibinas, kuriam padedant išgalabyti visi priešai. Tačiau senasis pasaulis pamažu užsiveria ir vis giliau grimzta nebūtin su visomis savo paslaptimis.
Estų pasakų, permainingos istorijos ir naiviosios pagonybės bei krikščionybės kritikos įkvėptas romanas stulbina fantasmagoriškais siužeto posūkiais ir it Livonijos ordino žygiai kruvinu humoru. Pelnęs skaitytojų simpatijas daugybėje Europos šalių, romanas drąsiai vadinamas vienu įdomiausių bei kontroversiškiausių šiuolaikinės estų literatūros kūrinių ir lyginamas su J. R. R. Tolkieno, Marko Twaino ir Terry Pratchetto kūryba.
APIE PREMIJĄ
Dominyko Urbo premija, 2008 m. įsteigta Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos, skiriama grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui už debiutą: per pastaruosius trejus metus publikuotą profesionalų, menišką pirmą arba antrą vertimą į lietuvių kalbą. Ši premija teikiama minint žymaus vertėjo, redaktoriaus ir kalbininko Dominyko Urbo gimimo metines.
Rėmėja