2007 m. birželio 1-3 d. Rode įvyko Trijų jūrų rašytojų ir vertėjų tarybos (Three Seas Writers' and Translators' Council - TSWTC) generalinė asamblėja.
Šios tarptautinės organizacijos narė LLVS yra nuo 2004 metų.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narės Dalios Staponkutės, dalyvavusios Rodo tarptautinio rašytojų ir vertėjų centro „Trijų jūrų” tarybos generalinėje asamblėjoje ir jos naujai išrinktos valdybos susirinkime 2007 m. birželio 1-3 dienomis 
Ataskaita
 
Rodo Tarptautinis rašytojų ir vertėjų centras šių metų birželį ir vėl svetingai sutiko kasmetinę Trijų jūrų rašytojų ir vertėjų tarybos generalinę asamblėją. Aplink Baltijos, Juodosios ir Egėjo jūras įsikūrusių Europos šalių rašytojų ir vertėjų sąjungų atstovai susirinko pasidalinti savo patirtimi, problemomis, pasiklausyti vienas kito nuveiktų darbų suvestinių, išrinkti naują valdybą ateinantiems trejiems metams ir nubrėžti naujas veiklos kryptis. Į generalinę asamblėją šįkart atvyko 22 Tarybos nariai, kurių nemaža dalis atstovavo Skandinavijos šalims. Įdomu ir maloniai netikėta buvo išgirsti po ilgos pertraukos asamblėjoje vėl dalyvavusių islandų ir lenkų pranešimus. Lenkai guodėsi, kad jų padėtis Rašytojų ir vertėjų sąjungoje itin nekokia, kad tokia sąjunga iš esmės neveiksni, joje nėra „ideologiškai“ stabilios nuotaikos, didelis susipriešinimas tarp narių, ir todėl reali, juridinė sąjungos „galia“ neįmanoma, nuo to ir kenčia jos nariai, priversti pavieniui atremti „nelygias grumtynes“ su rinka. Islandai kalbėjo, kad jų didžiausia „problema“ yra ... islandų ilgametystė, ir pagrindinis rašytojų sąjungos rūpestis bei „našta“ – savo narių socialinis aprūpinimas (socialinį aprūpinimą nuoseklia pareiga bei „realia sėkme“ laiko ir Skandinavijos šalių rašytojų ir vertėjų sąjungos).
 
Antrąją asamblėjos dieną ženklino rinkimai į Trijų jūrų rašytojų ir vertėjų tarybos valdybą, kuri sykiu yra ir Rodo Tarptautinio rašytojų ir vertėjų centro kultūros komitetas. Pirmą kartą į valdybą pateko ir viena Baltijos šalių – Lietuva, tai yra, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, kurią deleguoti kandidatą itin ragino Danijos rašytojų sąjungos atstovė ir patyrusi valdybos iždininkė Nina Gross bei viceprezidentas, vokiečių rašytojas ir vertėjas Klaus-Jürgen Liedtke. Tad naujosios valdybos sudėtis tokia: Barbara Grzegorzewska (Lenkija), Steinunn Sigurdardottir (Islandija), Manana Dumbadze (Gruzija), Lily Exarchopoulou(Graikija), Sezer Duru (Turkija), Imre Török(Vokietija), Peter Curman (Švedija), Monika Fagerholm (Suomija) ir Dalia Staponkutė. Valdybos pirmininku išrinktas švedų rašytojas Peter Curman, vienas Rodo centro kūrėjų ir literatūrinio kruizo per tris jūras – Baltijos, Juodosios ir Egėjo – iniciatorius prieš vienuolika metų. Valdybos sekretoriaus darbą sutiko atlikti rašytoja iš Suomijos Monika Fagerholm, o man, kaip graikų kalbos ir kultūros erdvių gyventojai, buvo pasiūlyta redaguoti ir sudaryti Rodo centro ir Tarybos kas pusmetį leidžiamą literatūrinį žurnalą „Helios“. Tai – dvikalbis, anglų ir graikų kalbomis leidžiamas žurnalas, kuriame publikuojami Graikijos ir užsienio autorių poezijos, esė ir prozos kūriniai, ištraukos, vertimai. Daugiausia vietos žurnale skiriama Graikijos, ypač Rodo autoriams, nes žurnalą raiškiai remia Rodo miesto merija, kurios pagrindinis tikslas – vietinės kultūros ir literatūros palaikymas ir puoselėjimas. Vertimus į anglų ir graikų kalbas taip pat remia Rodo merija, TSWTC iždas ir UNESCO, Peterio Curmano nuoseklios komunikacijos ir darbo su pastarąja organizacija dėka. Kitą „Helios“ numerį sumanyta skirti Rodo poetui Miltui Šakturiui. Tačiau mano tikslas per šiuos trejus metus vieną iš „Helios“ numerių ar bent didžiąją jo dalį užpildyti lietuviškų tekstų vertimais. Tai galima susieti su vienu iš tarptautinės reikšmės kultūrinių įvykių Lietuvoje, tarkime, Europos kultūros sostine ir pan., ir sykiu išnaudoti puikią progą išsamiau pristatyti lietuvių literatūrą graikų ir ne tik jų skaitytojams ir leidykloms. Dar vienas iš mano ketinimų – suorganizuoti Rodo centre Baltijos šalių literatūros vertimų dirbtuves, pasitelkiant ir Lietuvos rašytojus bei vertėjus ir, kiekvienu palankiu atveju, įtraukti Lietuvos vertėjus į kitų šalių literatūros vertimus Centre. Kitais metais, pavyzdžiui, numatyta suburti į tokias dirbtuves vokiečių literatūros vertėjus.
 
Sumanymų, naujų ir perėjusių iš buvusios valdybos veiklos, išties daug net ir šiems, jau įpusėjusiems, metams. Valdyba per pirmąjį trumpos popietės susirinkimą apsvarstė pagrindines šių metų veiklos kryptis, daugiausia susijusias su Viduržemio regione itin aktualiu „pilietiniu“ literatūros vaidmeniu, ir patvirtino preliminarią renginių programą:
• „Vakarų-Rytų literatūrinė ložė“, tarptautinis poetų sambūris Gruzijoje, organizuojamas Gruzijos rašytojų sąjungos spalį;
• „Poezija Artimųjų Rytų konflikte“, iškiliausių keturių izraeliečių ir arabų (Sirijos ir Palestinos) poetų susitikimas Rode, inicijuojamas Izraelio poeto Baro Kohavo;
• Rodo poeto Milto Šakturio poezijos skaitymai Turkijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, koordinuojant Norvegų rašytojų sąjungai.
 
Susirinkimo pabaigoje valdyba paskatino Peterį Curmaną ir toliau nenutraukti savo ilgamečio ir produktyvaus bendradarbiavimo su UNESCO, o buvusiam viceprezidentui Klaus-Jürgenui Liedtkei, dabar esančiam Visbio rašytojų ir vertėjų centro kultūros komiteto pirmininku, puoselėti visokeriopus ryšius ir ieškoti įmanomų „sąlyčio taškų“ tarp seseriškų organizacijų – Visbio ir Rodo centrų. Sezer Duru nuo šiol taip pat ieškos tokių taškų su Mc Ghee Rytų Viduržemio studijų centru Alanijoje, Turkijoje, kur rugsėjį ir spalį nemokamai galės lankytis įvairių šalių rašytojai ir vertėjai, turkologai, helenofilai ir t.t.
 
Trijų dienų sambūrį vainikavo kultūrinė programa su Ketevano Džaparidzės filmu „Jie“, pristatytu  Mananos Dumbadzės sename ir mielame retro stiliaus Rodo kino teatre. Vėliau, Centro bibliotekoje, skambėjo asamblėjos dalyvių eilės, o likusį pusdienį po salą svaigiai skraidino turistinis autobusiukas su patriotišku gidės pasakojimu apie Graikijos ir Rodo istoriją.
 
Tarptautinis Rodo centras dabar plačiai atvėrė duris ir Lietuvai į netikėtai tolimas kultūrines erdves. Svarbiausia, kad visa tai kuria tiltus tikrąja šių žodžių prasme, ir norisi tikėti, kad tokios tarptautinio bendravimo galimybės suteiks mūsų kūrybai ir veiklai kažką gražiai užkrataus ir dėkingai naujo.
 
Asamblėjos protokolas anglų k. >>

* * *

TSWTC generalinė asamblėja 2006 m. >>

TSWTC generalinė asamblėja 2005 m.>>

Vyksta apklausa

Balsuokite už vertingiausią 2018 m. verstinę knygą!

Dalyvauti apklausoje

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis