Norintiems tapti literatūros vertėjais:

 
"Mokslai"
 
Grožinės literatūros vertėjų specializacija yra Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo magistrantūroje. Kai kurių kitų aukštųjų mokyklų dėstytojai į užsienio filologijos studijų programas irgi retkarčiais įtraukia ir vertimo teorijos paskaitas ar seminarus. Tačiau tai nėra vienintelis kelias siekiant tapti grožinės ar humanitarinės literatūros vertėju. Meninio vertimo kursus bei tobulinimosi seminarus rengia Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (skelbimai publikuojami LLVS tinklalapio "Naujienų" skyriuje).
Svarbiausia – puikiai mokėti ne tik užsienio kalbą, iš kurios norite versti, bei išmanyti tos šalies ar tų šalių kultūrą, bet ir labai gerai jausti gimtąją kalbą, jos išraiškos galimybes ir stilių įvairovę; maža to – mėgautis darbu su kalba. Taip pat svarbu išmanyti literatūrą, filosofiją, įvairių religijų istoriją bei praktinius dalykus ir apskritai būti pasirengus nuolat plėsti savo "pasaulio pažinimą". Vertėjas turi būti kantrus, kruopštus, smalsus, suvokti, kad knygos vertimas – vienišas ir prastai apmokamas darbas. Dar daugiau, tai – menas, reikalaujantis talento ir kūrybiškumo. Ne kiekvienas norintis iš tiesų gali būti vertėju.
 
Labai daug galima išmokti ir patiems paskaičius šias knygas:
Leonavičienė, A. Kultūrinių teksto reikšmių interpretacija ir vertimas. KTU., 2014
Pažūsis, L. Kalba ir vertimas. V., 2014
Armalytė, O., Pažūsis, L. Vertimo teorijos pradmenys (Mokymo priemonė). VU, 1990.
Meninio vertimo problemos V., 1980.
Meninio vertimo akiračiai. V., 1986.
Žirgulys, A. Prie redaktoriaus stalo. V., 1979.
Ambrasas-Sasnava, K. Vertimo mokslas. V., 1978.
Ambrasas-Sasnava, K. Vertimo tyrinėjimai. V., 1984.
 
Daug naudingų skaitinių, vertimo kritikos ir mokslo bibliografiją ir nemažai straipsnių specialiomis vertimo temomis galima rasti LLVS tinklalapio „Vertimo kritikos“ skyriuje.
 
Savąją lietuvių kalbą patobulinsite skaitydami įvairius leidinius, kurių sąrašą rasite čia >>, įsigilinę į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapyje publikuojamą didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, dar kartą prisimindami lietuvių kalbos gramatikos ir stilistikos subtilybes, o žodyną praturtinsite studijuodami didįjį Lietuvių kalbos žodyną ir... skaitydami geriausių ir žodingiausių lietuvių rašytojų kūrinius.
Su kolegomis galite pasikonsultuoti ir LLVS tinklalapio forume. Šiais laikais vienas iš pačių naudingiausių informacijos šaltinių yra Google. Nuorodų į įvairių kalbų žodynus internete rasite skyriuje "Nuorodos". Gali būti įdomu paskaityti ir internetinį vertimo kursą (bent kai kurias jo dalis) anglų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų arba kt. kalbomis >.
Neretai tinkamą žodį ar posakį padės rasti J.Paulausko "Sisteminis lietuvių kalbos žodynas" (Mokslas, 1987) ar "Sinonimų žodynas".
 
Dera priminti, kad geras vertėjas laikosi principų, išdėstytų Literatūros vertėjo etikos kodekse, kurį sudarė į sąjungą susibūrę Lietuvos vertėjai, vadovaudamiesi savo ir užsienio kolegų patirtimi.
 
Pirmas žingsnis publikacijos link
 
Kaip besidomintis literatūra žmogus (mat nesidomintis literatūra negali būti geras vertėjas) tikrai rasite kokią nors spragą - Lietuvoje dar nežinomą gerą užsienio rašytoją (ypač šiuolaikinį) ar dar neverstą žinomo rašytojo kūrinį. Versti reikia tik labai patinkantį tekstą, antra vertus, nereikėtų pradėti nuo itin sudėtingo. Pasvarstykite, ar tas kūrinys jau jūsų jėgoms: ar sugebėsite adekvačiai perteikti kūrinio nuotaiką, ritmą, visas autoriaus stiliaus subtilybes, frazeologizmus, metaforas, kultūros realijas, žodžių žaismus, netradicinį žodyną ir skyrybą, naujadarus, dialektą ar sociolektą, citatas, aliuzijas, ironiją, veikėjų kalbines charakteristikas ar pan.
Pirmiausia pasidomėjus pačiu rašytoju ir jo kūrybos ypatumais, išsirinkus ir išvertus neilgą apsakymą ar esė galima siūlyti publikuoti literatūrinėje spaudoje, pvz., savaitraštyje
Literatūra ir menas ir kt. (pirmąkart kreipiantis reikėtų parašyti ir apie save, užteks laiško el. paštu. Geru tekstu ir geru vertimu bus apsidžiaugta).
Jeigu esate nusižiūrėję knygą, jūsų manymu, vertą išleisti Lietuvoje, galite nešti jos lietuvišką anotaciją, kelis išverstus knygos puslapius ir savo biografiją į kurią nors leidyklą. (Pasitikrinti, ar knyga jau išleista Lietuvoje, galima duomenų bazėje www.libis.lt.)
Galima prašyti leidyklos duoti bandomąjį vertimą ir tikėtis, kad jo kokybė bus įvertinta gerai ir sulauksite užsakymo.
Beje, užsienio autoriaus knygos vertimo ir leidimo teisėmis rūpinasi leidykla, o ne vertėjas. 
  
Jeigu gaunate užsakymą iš leidyklos
 
Pirmiausia būtinai pasirašykite su leidykla autorinę sutartį, be jos jokiu būdu nepradėkite versti. Prieš pasirašydami ją įdėmiai perskaitykite ir atkreipkite dėmesį, ar sąlygos jums patogios ir ar įrašyti svarbūs sutarties dalykai, pvz., kokie darbo atlikimo ir autorinio atlyginimo mokėjimo terminai, keleriems metams perduodate leidyklai teises į kūrinį, koks būsimo leidinio tiražo dydis ir t.t. Beje, autorinį lanką tradiciškai sudaro 40 000 spaudos ženklų įskaitant tarpus, bet turėkite omenyje, kad pastaruoju metu kai kurie leidėjai linkę gudrauti ir lanko dydį interpretuoti savo naudai (t.y. be tarpų). Aptardami honorarą, pasitikslinkite, ar iš minimos sumos dar bus išskaičiuoti mokesčiai, ar kalbate apie sumą "į rankas". 
Numatykite realų terminą, iki kurio tikrai sugebėsite gerai išversti knygą, ir nesileiskite skubinami leidėjų (pvz., pradžiai ne mažiau nei 6 mėn. Labai daug priklauso nuo to, ar vertimas bus jūsų pagrindinis ir vienintelis, ar tik laisvalaikio užsiėmimas, kiek laiko per dieną/savaitę/mėnesį galėsite jam skirti, kokio sudėtingumo tekstas ir kiek puslapių per dieną vidutiniškai išversite. Kiekvieno sugebėjimai ir įpročiai skirtingi, todėl geriausias patarėjas bus asmeninė patirtis. Patyręs ir atsakingas vertėjas vidutiniško sudėtingumo teksto per dieną išverčia maždaug 5-7 puslapius. Visą darbo dieną verčiantis profesionalas per mėnesį išverčia apie 3 lankus).
LLVS, vadovaudamasi Vakarų Europos kolegų asociacijų pavyzdžiu, sudarė pavyzdinę autorinę vertimo sutartį >>, kurią siūlome įdėmiai perskaityti. Daugelis sutarties punktų yra privalomi pagal įstatymą (rekomenduojame perskaityti ir patį Autorių teisių įstatymą >>). Nepamirškite, kad leidyklos jums pateikta pasirašyti sutartis nėra joks šventas ir nepajudinamas raštas, o tik vieno iš dviejų susitarimo partnerių pasiūlymas; antrasis partneris esate jūs – ir dėl kiekvieno sutarties punkto galite ir turėtumėte nesivaržyti derėtis! Vertėjai tik tada gali tikėtis daugiau pagarbos ir geresnės padėties, jeigu kiekvienas atsakingai ir pagarbiai žiūrės į savo profesiją, įsisąmonins ir pats gerbs savo teises ir bus solidarus su kolegomis.
LLVS rekomenduoja vertėjams neversti už mažesnį nei 500 Lt už lanką honorarą neatskaičius mokesčių (NB: tai tik minimumas, o ne vidurkis). Patyrusių vertėjų honorarai jau senokai yra didesni. Sutikdami versti už menką atlygį, kenkiate ne tik profesijos prestižui ir visai vertėjų gildijai, bet pirmiausia patys sau, nes nuo pat pradžių leidžiate leidėjui nevertinti jūsų darbo.
Kita vertus, leidėjui privalote įteikti nepažodinį, sklandų ir menišką vertimą, atitinkantį originalą, be trumpinimų, papildymų ir kitokių pakeitimų, be stiliaus, gramatikos ir rašybos klaidų (apie didžiąsias kalbos klaidas nereikia nė kalbėti). Jokiais būdais negalima atiduoti pusfabrikačio tikintis, kad toliau tekstą sutvarkys redaktorius. Be to, nuo vertimo kokybės tiesiogiai priklausys ir būsimieji honorarai: kuo mažiau darbo redaktoriui, tuo didesnis vertėjo atlyginimas.
Jeigu knyga labai specifinio turinio, o jūs tos srities pakankamai neišmanote, tiesiog nesiimkite šio darbo. Jeigu manote, kad vis dėlto susitvarkysite, leidykla turi skirti spec. redaktorių terminams ir pan. dalykams sutikrinti ir konsultuoti.
 
Išvertus knygą
 
Leidėjas turi jus supažindinti su jūsų vertimą redaguosiančiu redaktoriumi (jeigu leidėjas to nedaro, iniciatyvos turite imtis patys ir prašyti suvesti su redaktoriumi. Redaktorius turi mokėti (ar bent suprasti) tą kalbą, iš kurios vertėte knygą, ir redaguodamas lyginti su originalu). Vertėjas turi atidžiai peržiūrėti redaktoriaus taisymus, priimti ir įsidėmėti tai, kas buvo pataisyta teisingai, ir atitaisyti tai, dėl ko nesutinka. Vertėjo ir redaktoriaus pasitarimas bei diskusija asmeniškai susitikus yra privaloma ir naudinga darbo dalis. (Apie leidyklos redaktoriaus ir autoriaus/vertėjo ryšius, jų teises, kompetenciją ir atsakomybę yra puiki aukščiau minėtoji A. Žirgulio knyga „Prie redaktoriaus stalo“>>).
Pastaruoju metu daugelis neatsakingų redaktorių linkę siųsti vertėjui suredaguotą vertimą el. paštu, nors redaguojama turėtų būti ant popieriaus. Jums turi būti aiškiai pažymėtos redaktoriaus siūlomos taisyti vietos, kitaip bet kokie taisymai be jūsų sutikimo pažeidžia jūsų autorines teises.
Taip pat svarbu dar kartą peržiūrėti knygos maketą (reikėtų pareikalauti, kad straipsnis apie maketo perskaitymą būtų įtrauktas į sutartį) ir prieš atiduodant knygą į spaudą įsitikinti, kad viskas yra taip, kaip jūs norėjote ir kaip galiausiai sutarėte su redaktoriumi, kad, tarkime, maketuojant ar taisant leidyklos korektoriams nebuvo privelta naujų klaidų. Nepamirškite, kad knygoje bus jūsų pavardė ir už vertimo tekstą galų gale yra atsakingas vertėjas.
 
LATGA-A
 
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūroje būtina užregistruoti kiekvieną naują publikuotą knygą, kad gautumėte honorarą už knygų panaudą bibliotekose >>. Plačiau >>
 
Rekomenduojame pasirašyti narystės sutartį su LATGA-A.
 
Tobulinimasis
 
Net patyrę, daugybę knygų išvertę ir premijuoti vertėjai tvirtina, kad nuolat mokosi iš kitų vertimų ir redaktorių, kad niekada nesijaučia pasiekę savo meno ir amato viršūnės. Kiekviena knyga priverčia įsigilinti į kokią nors nepažintą, kartais visai ne literatūrinę sritį. Ne veltui perleidžiant senus vertimus vertėjai juos redaguoja - juk galima pastebėti ir savo paties neapsižiūrėjimo klaidų (deja, pasitaikančių visiems), ir lietuvių kalba nuolat keičiasi, kai kurie žodžiai sensta, atsiranda naujų, nepastovios ir gramatikos taisyklės. Ypač dėl pastarosios priežasties vertėjui būtina sekti naujus kalbininkų sprendimus ir rekomendacijas, lankytis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklapyje, skaityti leidinius "Kalbos kultūra", "Gimtoji kalba" ir kt.
Bet turbūt naudingiausios - praktinės pratybos su patyrusiais vertėjais ir kolegomis. Apie organizuojamus tobulinimosi seminarus kad ir nedidelę patirtį jau turintiems vertėjams LLVS skelbia "Naujienų" skyriuje.
   
LLVS
 
Gerbiantys savo profesiją vertina ir kolegų draugiją. Įsilieti į profesionalių vertėjų gretas galima įstojus į Lietuvos literatūros vertėjų sąjungą. Išvertusiems dar tik vieną knygą ar vieną pjesę numatytas kandidato statusas, o išleidus dvi savo verstas knygas galima tapti ir tikruoju nariu. Plačiau apie stojimo sąlygas >>
LLVS nariai įtraukiami į tinklalapio duomenų bazę, kurioje vertėjų dažnai ieško užsakovai (leidėjai, teatrai ir kt.). Narystė Sąjungoje leidėjams jau yra kokybės ženklas, taigi garantuoja nemažai vertimo pasiūlymų.
Nariai el. paštu gauna daug naudingos informacijos apie aktualias profesijos naujienas, renginius bei konferencijas, premijas, konkursus, stipendijas, fondus, stažuotes Lietuvoje ir užsienyje, mokesčių ir socialinę politiką, autorių teisę, honorarus, leidėjų skelbimus apie vertėjo paiešką ruošiamai leisti knygai ir kt. Taip pat nariai gauna LLVS tinklalapio slaptažodį, kad galėtų įeiti į nariams skirtą zoną (joje kaupiama naudinga informacija ir narių kontaktai). Nariams nemokamai rengiami įvairūs seminarai, diskusijos ar tiesiog vakarėliai.
Priimdama narius LLVS suteikia vertėjui meno kūrėjo statusą, kurį tvirtina kultūros ministras.
LLVS siekia ginti savo narių teises ir konsultuoja iškilus sunkumams su leidykla dėl honoraro, autorinės sutarties sąlygų ar panašiai. Aiškiu vertėjo teisių pažeidimo atveju valdyba svarstytų galimybę apmokėti savo narės/nario advokato išlaidas.
Ypač svarbu, kad susibūrę į Sąjungą literatūros vertėjai gali bendromis jėgomis siekti savo tikslų ir palaikyti vieni kitus.
Tik organizacija – kaip juridinis asmuo – gali ginti vertėjų profesinius interesus ir pačiu aukščiausiu lygiu, gali vykdyti įvairiausius projektus: kurti galimybes vertėjams tobulintis, teikti premijas, skatinti vertimo kritiką ir t.t. (plačiau apie LLVS veiklą skaitykite tinklalapio „LLVS kronikos“ skyriuje >>), gauti tiems projektams lėšų iš valstybinių fondų. Skirdama finansavimą meno kūrėjų organizacijų kūrybinėms programoms, Kultūros ministerija atsižvelgia ir į organizacijos narių skaičių. Kuo Sąjungoje daugiau narių, tuo didesnis jos svoris visuomenėje, tuo rimčiau ją ir pačius vertėjus vertina leidėjai ir valdininkai.
 
Įvertinimas
 
Šv. Jeronimo premiją gauti vieną knygą išvertus, be abejo, dar per anksti. Ji skiriama ne tik už profesionalius, meniškus vertimus, už vertėjo nuopelnus profesijai (pvz., publikacijas vertimo temomis, jaunųjų vertėjų ugdymą), bet ir už tai, kokios meninės vertės ir sudėtingumo kūrinius vertėjas rinkosi ir siūlė leidykloms, už tai, kad nesiėmė prastų tekstų, - tai liudija Menininko asmenybę. Skiriant "Metų vertėjo krėslo" premiją atsižvelgiama ne tik į knygos reikšmę ir sudėtingumą, bet ir vertėjo patirtį (jeigu yra lygių pretendentų). IBBY premiją už vaikų ir jaunimo literatūros vertimus gali gauti ir jauni geri vertėjai, kaip rodo pastarųjų metų IBBY Lietuvos skyriaus komisijos sprendimai. Jeigu slapčia nesiviliate ir neturite ambicijų kada nors būti įvertintas premija, tuomet bent jau stenkitės išvengti Antipremijos, kurią LLVS buvo priversta įsteigti dėl prastų vertimų antplūdžio.
Tačiau pagrindinė šio skyrelio žinia yra ta, kad siekdama paskatinti ir įvertinti pradedančiuosius vertėjus LLVS  kasmet rengia žymaus vertėjo, redaktoriaus ir kalbininko 
Dominyko Urbo vardo konkursą ir skiria premiją už geriausią debiutą (pirmą arba antrą publikuotą vertimą). Plačiau apie tai >>.
 
*
Jei iškiltų kitų klausimų, galite kreiptis į LLVS el. paštu ar telefonu.
 
SĖKMĖS!
 

Nariams

Naujienlaiškis