Portugalų k. tekstas „Noriu versti 2013“

EKSPERTO IŠVADOS

Štai ir bus kam versti iš portugalų kalbos. Net keturi dalyviai.

Ištraukoje nėra įmantrios leksikos. Bet – intelektualas Saramago net ir paprastus dalykus pasako kažkaip nepaprastai. Jo konstrukcijas dėliojant lietuviškai kyla raiškos ir stiliaus keblumų. Visi daugiau ar mažiau stengėsi versti ne pažodiškai ir turėjo pajusti, kad vertimas – labai kūrybinis darbas.   

Keletas pastabų kiekvienam.
 
PR1
Vaikų istorijos = istorijos vaikams.  

Kliūva sudėtingai vartoti.

 

Griozdiška, nelietuviška konstrukcija Be to, kad turi... Geriau: Reikia (svarbu) ne tik..., bet ir...

 

Vieną dieną sukurčiau– atkreipkite dėmesį į veiksmažodžių nuosakas ir laikus. Sakinio mintis pabėgo dėl jūsų pasirinktos tariamosios nuosakos. 

...kuri tačiau... – čia sintaksės nelygumai, nesklandus prijungimas.
Dar pasinagrinėkite sunkųjį sakinį Que me seja desculpada... Ne viskas teisingaisuprasta.
 
PR2
Turėti būdą = at(rasti) būdą.
 

Turėti privalumus – irgi būtų geriau išvengti turėti.

 

O, kad aš mokėčiau... – geras sprendimas vartoti O, kad...

Istoriją, kurią sukurčiau... – kodėl tariamoji nuosaka? Inventei: modo indicativo. Laikas – pretérito perfeito.

Tačiau perskaičius, atrodytų, kad vos keletas žodelių teparašyta... – Įdomus sprendimas, bet ar tikslu? Kodėl – atrodytų
Šiaip pastangos pagirtinos.
 
PR3
Dėl ko atsiprašau = dėl to atsiprašau.

Telpanti į du žodžius – čia ne frazeologizmas, taigi skamba nelogiškai.

Sunkųjį sakinį išpainiojot palyginti neblogai. Tekstą supratote gerai, bet persakant viską lietuviškai dar yra galimybių būti tikslesniam, preciziškesniam. Pvz., pasakoti tam tikru ir labai aiškiu būdu, su begale kantrybės – galima dar suskaidyti, ypač kad išvengtume su begale kantrybės, kad ir taip: „pasakoti tam tikru būdu, labai aiškiai, pasitelkus didžiulę kantrybę.“   

 
PR4
Tačiau jei ją skaitys ir tegu man atleidžia už tuštybę – sakiniuose su niekuo nesuderinti intarpai, jie taip ir lieka „pakibę“.      

Neblogai antrame sakinyje išsisukote tenho pena atkeldamas iš pabaigos į vidurį, bet gal geriau palikti savo vietoje. Dviejų sakinių pabaigos: e tenho pena ir do que peço desculpa – tarsi giminiškos savo reziumuojančia melodija, tai sąmoningas dialogas – užbaigimai apgailestavimu ir atsiprašymu. Čia saramagiška melodika, iš jo stilistikos arsenalo.

Trečiasis sakinys – gal pernelyg laisvai. Pirmąją kantrybę pakeičiate prieveiksmiu kantriai, todėl nebesuskamba autoriaus pakartojimas – čia svarbus niuansas ir nieko baisaus, kad žodis kartojasi, ne visada to įmanoma išvengti, o čia, mano manymu, ir nereikia.       

Atidžiai pasižiūrėkite skyrybą.
 
Vienas iš galimų vertimo variantų:
 
Istorijos vaikams turėtų būti rašomos kuo paprastesniais žodžiais, juk vaikai maži, žodžių moka dar nedaug, o sudėtingų – nemėgsta. Kaip aš norėčiau rašyti taip, tačiau niekaip neįstengiau šito išmokti ir dėl to apgailestauju. Neužtenka vykusiai parinkti žodžius, reikia gebėti atitinkamai papasakoti – labai aiškiai ir labai tiksliai, reikia begalinės kantrybės, o man bent jau kantrybės tikrai trūksta ir dėl to prašyčiau atleisti.

Jei tik būčiau įvaldęs visas minėtas teigiamybes, labai nuosekliai surašyčiau nuostabią istoriją, kurią kažkada sugalvojau, bet jūs perskaitysite ir pamatysite, kad tai tik jos santrauka, išdėstyta keliais sakiniais... Tebūnie atleista mano tuštybė: ėmiau net vaizduotis, kad mano istorija yra pati gražiausia iš visų parašytųjų nuo tada, vos tik imtos sekti pasakos apie fėjas ir užburtas karalaites... O laiko praėjo jau nemažai!

Istorijoje, kurią ketinau parašyti, bet neparašiau, turėjo būti kaimas. (Štai dabar jau atsiras sudėtingesnių žodžių, o kas jų nesupras, tepasižiūri į žodyną arba tegu paklausia mokytojo.)

 

Audrius Musteikis   

____________________________________________

ORIGINALAS

José Saramago
A Maior Flor do Mundo
(2001)

As histórias para crianças devem ser escritas com palavras muito simples, porque as crianças sendo pequenas, sabem poucas palavras e não gostam de usá-las complicadas. Quem me dera saber escrever essas histórias, mas nunca fui capaz de aprender, e tenho pena. Além de ser preciso saber escolher as palavras, faz falta um certo jeito de contar, uma maneira muito certa e muito explicada, uma paciência muito grande – e a mim falta-me pelo menos a paciência, do que peço desculpa.
Se eu tivesse aquelas qualidades todas poderia contar, com pormenores, uma linda história que um dia inventei, mas que, assim como a vão ler, é apenas o resumo de uma história, que em duas palavras se diz… Que me seja desculpada a vaidade se eu até cheguei a pensar que a minha história seria a mais linda de todas as que se escreveram desde o tempo dos contos de fadas e princesas encantadas… Há quanto tempo isso vai!
Na história que eu quis escrever, mas não escrevi, havia uma aldeia. (Agora vão começar a aparecer algumas palavras difíceis, mas, quem não souber, deve ir ver no dicionário ou perguntar ao professor.)

____________________________________________

VERTIMAI

PR1
José Saramago
Didžiausia pasaulyje gėlė
(2001)

Vaikų istorijos turi būti parašytos labai paprastais žodžiais, nes vaikai yra maži, jie žino nedaug žodžių ir nemėgsta jų sudėtingai vartoti. Norėčiau mokėti rašyti tokias istorijas, bet niekuomet nesugebėjau išmokti, ir dėl to man gaila. Be to, kad turì sugebėti pasirinkti tikslius žodžius, dar reikia papasakoti tam tikru būdu, labai savitu ir labai aiškiu, ir tam reikalinga didelė kantrybė - ir bent jau kantrybės man trūksta, dėl to aš atsiprašau.
Jei turėčiau visas šias savybes, galėčiau papasakoti, su smulkmenomis, istoriją, kurią vieną dieną sukurčiau, kuri tačiau būtų tik santrumpa istorijos, kurią galì nusakyti dviem žodžiais... Būčiau apkaltintas tuštybe, net jei manyčiau, kad mano istorija pati gražiausia iš visų tų, kurie rašė nuo pasakų ir užburtų princesių laikų... kiek laiko prireiks!
Istorijoje, kurią norėjau parašyti, bet neparašiau, buvo kaimas. (Dabar pasitaikys keletas sudėtingų žodžių, bet tie, kas jų nežino, turėtų pažiūrėti į žodyną arba paklausti mokytojo.)


PR2
José Saramago
Didžiausia pasaulio gėlė
(2001)

Istorijos vaikams turi būti parašytos kuo paprastesniais žodžiais, juk mažieji nemoka daug žodžių ir nemėgsta vartoti sudėtingųjų. O, kad aš mokėčiau rašyti tokias istorijas, tačiau taip ir nesugebėjau išmokti, todėl gailiuosi. Svarbu ne tik mokėti gerai parinkti žodžius, bet ir turėti būdą juos išreikšti, tikslią ir aiškią manierą, geležinę kantrybę – o man, atleiskite, trūksta kantrybės.
Jei turėčiau visus išvardintuosius privalumus, galėčiau papasakoti – su visomis smulkmenomis – kokią nors puikią istoriją, kurią sukurčiau vieną gražią dieną, tačiau perskaičius, atrodytų, kad vos keletas žodelių teparašyta... Tebūnie atleista mano tuštybė, pakylėjusi mane į aukštumas, kuriose mano istorija yra pati įstabiausia iš visų kada nors parašytųjų nuo pasakų apie fėjas ir užkerėtąsias princeses laikų... Įdomu, kiek tai truktų?
Istorijoje, kurią norėjau parašyti, bet niekada neparašiau, būtų kaimelis. (Dabar pradės atsirasti keletas sunkesnių žodžių, kurių nesupratusieji turėtų pavartyti žodyną arba pasiteirauti mokytojo.)


PR3
José Saramago
Didžiausia pasaulio gėlė
(2001)

Pasakos vaikams turėtų būti parašytos labai paprastais žodžiais, nes maži vaikai žino jų nedaug ir nemėgsta, kai šie būna sudėtingi. O, kad aš žinočiau, kaip rašyti tokias pasakas, bet niekad nesugebėjau išmokti, ir to gailiuosi. Ne tik reikia mokėti parinkti žodžius, reikia sugebėti pasakoti, tam tikru ir labai aiškiu būdu, su begale kantrybės – o man trūksta bent jau kantrybės, dėl ko atsiprašau.
Jei tik aš turėčiau visas tas savybes, galėčiau pasekti, su visomis smulkmenomis, vieną gražią pasaką, kurią kartą sugalvojau, bet kadangi ją skaitysite, tai bus tik pasakos santrauka, telpanti į du žodžius… Atleiskite man už puikybę, kad iki šios akimirkos leidau sau galvoti, kad mano pasaka bus pati gražiausia iš visų kada nors sukurtų nuo tų pasakų apie fėjas ir užkerėtas princeses laikų… O, kiek jau prabėgo laiko!
Pasakoje, kurią norėjau parašyti, bet neparašiau, buvo kaimelis. (Dabar atsiras keletas sunkių žodžių, bet kas jų nežinos, turės pasižiūrėti žodyne arba paklausti mokytojo.)


PR4
José Saramago
Didžiausia gėlė pasaulyje
(2001)

Vaikams skirtos istorijos turėtų būti rašomos labai paprastais žodžiais, nes vaikai, būdami maži, mažai jų težino, o sudėtingų - nėra pratę vartoti. Norėčiau žinoti kaip tokias istorijas rašyti, tačiau gaila, kad niekada taip ir neturėjau galimybės išmokti. Be to, nežinau būdo, kaip išties teisingai, smulkmeniškai ir kantriai galėčiau viską papasakoti, tiksliai rinkdamas žodžius – tam man trūksta kantrybės, dėl to prašau man atleisti. Jei pasižymėčiau visomis šiomis savybėmis, galėčiau išsamiai papasakoti vieną dieną išgalvotą, gražią istoriją, tačiau jei ją skaitys, tai bus ne kas kita kaip tik jos santrauka, nusakyta keliais žodžiais. Tegul man atleidžia už tuštybę, kad leidau sau galvoti, jog mano istorija bus pati gražiausia iš visų, kokios tik buvo rašomos nuo pasakų apie fėjas ir užkerėtąsias princeses, laikų. Ak, kaip seniai tai buvo!
Istorijoje, kurią norėjau parašyti, tačiau neparašiau, būtų buvęs kaimas. (Dabar gali rastis keletas sudėtingų žodžių, kurių, jei nežinote, turėtumėte paieškoti žodyne ar paklausti mokytojo.)

 

Vyksta apklausa

Balsuokite už vertingiausią 2018 m. verstinę knygą!

Dalyvauti apklausoje

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis