„Noriu versti“ 2012 kinų k. vertimai

 
Ekspertės išvados
 
Konkursui parinkta ištrauka iš Wang Anyi apysakos „Xiao Cheng Zhi Lian“. Ši apysaka sudaro savotišką ciklą drauge su kitomis dviem – „Huangshan Zhi Lian“ ir „Jinxiugu Zhi Lian“. Konkurso vertėja(s) siūlo pavadinimą versti „Meilė mažame mieste“, tačiau komentaruose pasiūlytas kitas variantas – „Mažo miestelio romanas“. Visų pirma – miestas ar miestelis? Apysakoje aprašomas kasdienis vietovės gyvenimas: akmenimis grįstos gatvės, veikiančios parduotuvėlės, kino teatras ir teatras. Tad panašu, kad vietovė Kinijos mastais nedidelė, tačiau vis tik – „mažas miestas“ tikslesnis apibūdinimas nei „mažas miestelis“.
Antrasis iškilęs klausimas – „meilė“, „romanas“ ar dar kaip nors kitaip? Pasak „Šiuolaikinės kinų kalbos žodyno“: lian = lian’ai = abipusis vyro ir moters (stiprus) susižavėjimas ir jo demonstravimas. Palyginkime su ai: puoselėjami gilūs jausmai žmogui ar kokiam dalykui. Greita interneto šaltinių paieška taip pat rodo panašius rezultatus – kad šių žodžių reikšmės labai artimos, tačiau ai nurodo kiek gilesnius, tvirtesnius jausmus nei lian. Šia prasme romanas” – iš tiesų neblogas variantas, nors „meilė” būtų tinkamesnė kaip lietuviškas, ne tarptautinis žodis. Apysakoje pasakojama ilgametė dviejų žmonių bendravimo istorija, prasidedanti slaptais susitikimais, pasibaigianti vaikų gimimu ne santuokoje ir skausmingu išsiskyrimu. Viena vertus, tai pakankamai ilgas bendravimas, tad žodis “romanas” galbūt ne visai tinkamas. Antra vertus, turint omenyje, kad visame kūrinyje pagrindiniai herojai blaškosi, slapstydamiesi, negalėdami ir nemokėdami viešai pripažinti savo jausmų, romanas” – gana taiklus apibūdinimas. Taigi visi šie variantai daugiau mažiau lygiaverčiai: „Meilė mažame mieste“, „Mažo miesto romanas“, „Romanas mažame mieste“ (nors zhi iš tiesų nurodo kilmininko linksnį, skambumo vardan galima nebūtinai juo versti).
Apskritai imant, tekstas iš tiesų gražiai, sklandžiai išverstas, skaityti malonu, supratimo klaidų beveik nėra, tačiau galima atkreipti dėmesį į šiuos niuansus:
Tounao jiandan de haizi – komentaruose pastebėta, kad pažodžiui tai reiškia „paprasto proto“. Nors vertėjo(s) parinktas žodis „kvailoka“ iš tiesų visai tinkamas, galime prisiminti, jog lietuvių kalboje žodį „prastas“ taip pat vartojame apibūdinti nemokytam, neišsilavinusiam žmogui. LKŽ taip pat nurodytas variantas „prastos galvos“. Tad gal tiesiog „Ji buvo prasta mergaičiukė“? Taip pat toliau tekste tounao jiandan verčiamas kaip „naivi“ (tiksliau – „naiviai galvojo ji“), galima būtų pasinaudoti ir šiuo variantu.
Xian iš tiesų reikėtų versti „apygarda“, kaip ir pastebėta komentaruose.
Bu zhi renshi bu zhi chou: angliškame Evos Hung vertime čia taip pat pasirinkta versti paprastai – „she was a happy child who knew no problems or worries“ (būtų įdomu sužinoti, ar vertėja(s) yra susipažinęs (-usi) su šiuo vertimu). Renshi – tai žmonių santykiai, bendravimo ypatumai, visuomenės santvarka, sąranga. Tad Wang Anyi pavartotas posakis vėlgi nurodo pagrindinės veikėjos prastumą, neišmanymą, neišsilavinimą, nesupratimą, kas ir kaip vyksta pasaulyje, ir to rezultatą – gyvenimą be rūpesčių. Siūlomi variantai: „mažai ką apie pasaulį išmanantis“, „nesumanus“, „neišmanus“, gal net tiesiog „paprastas vaikas“.
Zhe chufa yu na chufa butong, butong de difang jinshi ta buneng jiang ta de renhe yi jian dongxi daizou išversta „ši kelionė kiek kitokia, keliaujama kitur, ir ji negalės pasiimti jokio savo daiktelio“. Šiuo atveju difang nereiškia kito kelionės tikslo, pažodžiui galima suprasti: „šis iškeliavimas skiriasi nuo kito iškeliavimo tuo, kad ji negali pasiimti jokių savo daiktų“ (butong de difang – „skirtumas, besiskiriantis aspektas“).
Posakis shengxin, į kurį taip pat atkreiptas dėmesys komentaruose, reikštų „nekeliantis rūpesčių“. Pagrindinė ištraukos veikėja norėtų palikti savo daiktus tvarkingai, tinkamai, o tai „nėra nekeliantis rūpesčių dalykas“ (verčiant pažodžiui). Konkurso vertėjo(s) parinkta formuluotė – „o tai nėra taip jau paprasta” – tikrai ne pati prasčiausia. Norint išversti, išlaikant shengxin prasmę, kuo artimesnę originalui, čia reikėtų šiek tiek pertvarkyti sakinį. Pavyzdžiui: „...palikti daiktus tinkamai – keblokas uždavinys.“
Fuping – išversta „perbraukė ranka“. Galimas variantas: „suglostė“.
Pirmasis ir paskutinis originalo sakiniai lietuviškame vertime išskaidyti į du sakinius (analogiškai daroma ir Evos Hung angliškame vertime). Galbūt buvo galima pamėginti išlaikyti originalo struktūrą, bent jau paskutiniajame sakinyje.
Apibendrinant – gražus vertimas, gerai atitinkantis originalą, nors nurodytais atvejais ir buvo galima paieškoti tikslesnių vertimo variantų.
 
Barbora Drąsutytė
Vilniaus universiteto Orientalistikos centras
 
 ____________________________________________

ORIGINALAS>

 

VERTIMAS

KIN1

Wang Anyi

„Meilė mažame mieste“

Ji buvo kvailoka mergaičiukė, nuo pat mažų dienų tapusi teatro trupės mokine. Mokyklą lankiusi tik trejus metus, net laiško gretimoje provincijoje gyvenantiems tėvams nesugebėjo tvarkingai surašyti. Šiaip ji buvo linksmas vaikas, neturėjo jokių rūpesčių, per dieną tik pasėdi, pavalgo, pamiega ir nekvaršina dėl nieko galvos. Todėl jai ką nors sugalvoti reikdavo įdėti 3–5 kartus daugiau pastangų nei kitiems žmonėms, o rezultatas išeidavo menkas. Kadangi gyvenimą ji suprato labai paprastai, tai ir mirtį vaizdavosi paprastai. Šitaip apsispręsti jai visiškai nebuvo sunku, visiškai nereikėjo nei drąsos, nei svarstymų. Ji miglotai įsivaizdavo, kad mirti – tai užmigti, kažkur iškeliauti, leistis į tolimą kelią, išvykti. Žinoma, ši kelionė kiek kitokia, keliaujama kitur, ir ji negalės pasiimti jokio savo daiktelio, nė jokio, kad ir kaip brangintų, viską turi palikti. Palikti, tai palikti, nieko tokio, naiviai galvojo ji. Bet kai pradėjo rimtai ruoštis mirčiai, staiga suprato, kad savo daiktus nori palikti tinkamai, o tai nėra taip jau paprasta. Kaip ir ruošdamasi bet kokia kitai kelionei, ji pirmiausia ėmėsi tvarkyti drabužių. Didžiulio pintinio lagamino turinį išvertė ant lovos, kiekvieną drabužį išskleidė, perbraukė ranka ir vėl sulankstė, imdama galvoti, kam geriausia jį palikti. Ji pamatė kelis senus drabužius, kuriuos vilkėjo vos patekusi į trupę – siauri, trumpučiai, prasčiokiško stiliaus. Prisidėjo ant savęs ir niekaip negalėjo patikėti, kad kažkuomet į juos tilpo. Palyginti su dabartiniu jos sudėjimu, tie drabužiai – kaip kūdikio.

Vyksta apklausa

Balsuokite už vertingiausią 2018 m. verstinę knygą!

Dalyvauti apklausoje

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis