„Noriu versti“ 2012 nyderlandų (olandų) k. vertimai

Eksperto išvados

Jauniesiems vertėjams pasiūlytas Paulo van Loono tekstas nėra sudėtingas. Greičiau net priešingai – šio autoriaus tekstai dažniausiai yra skirti daugmaž paaugliams, todėl jie net pabrėžtinai „paprasti“, parašyti normalia mūsų dienų šnekamąja kalba. Kaip tik todėl šis tekstas ir buvo pasiūlytas, tikintis, kad jis nepridarys daug vargo pradedančiam vertėjui/pradedančiai vertėjai.

Kaip ir reikėjo tikėtis, gautuose dviejuose vertimuose aiškių prasmės ir teksto nesupratimo klaidų nėra. Vienintelė prasmės požiūriu diskutuotina sąvoka yra „dorpspomp“. Mano nuomone, ND2 čia pernelyg smarkiai mostelėjo, versdama/s žodžiu „degalinė“. Kadangi kalbama apie seną „dorpspomp“, veikiausiai derėtų versti tiesiog „senasis kaimo šulinys“. Šiuo požiūriu ir ND1 „persistengė“, rašydama/s „senasis vandens siurblys“. Tačiau tai, žinoma, yra ne tiek prasmės klaidos tiesiogine prasme (mat abu vertimo variantai teoriškai būtų įmanomi), kiek ženklas, kad vertėjos/vertėjai mažai tėra lankęsi „senosios“ Europos kaimuose, kuriuose toks daiktas kaip šulinys su „pompa“ yra labai dažnas.

Lyginant abu vertimus, galima matyti aiškių skirtumų. ND1 yra lyg ir paprastesnis, labiau greitosiomis atliktas. Ši vertėja/šis vertėjas, matyt, mažiau mąsto apie tai, kas dera ir kas nedera rašant lietuviškai. Pats blogiausias pavyzdys būtų frazė „sėdėsi problemose“, kuri lietuviškai jau tikrai visai neįmanoma, jei nekalbėsime apie tikrą valdininkų ar biurokratų žargoną J. Kitas pavyzdys būtų sakinys: „Jo kreivai uždėta kepurė dengė pusė jo veido, iš po kurios matėsi tik viena jo akis.“ Čia tiesiog greitomis išversti visi trys įvardžiai „jo“, kurie labai kliūva skaitant ir yra tikrai nereikalingi. Nekalbant apie tai, kad ir visas sakinys yra nedailus, deramai nesurikiuotas, būtent, sakyčiau, greitosiomis ir atmestinai brūkšteltas, nesusimąstant, kaip šią paprastą mintį būtų galima pasakyti sklandžiau.

ND2 vertime aiškiai matyti nuokrypis į kitą pusę. Ši vertėja/šis vertėjas pernelyg stengiasi padaryti lietuvišką tekstą gražesnį už originalą. Štai kad ir toks pavyzdys: „Miestietiškos išdaigos! Jie išžarsto dalykus, kurie verčiau liktų paslapty. Jie rausiasi visame kame, kas jų neliečia. Nespėji nė išsižioti kaip supranti, kad įklimpai į balą." Įmanomas variantas galėtų būti maždaug toks: „Jau tie miestiečiai! Jie išjudina dalykus, kurie verčiau liktų paslaptis. Kaišioja nosį ten, kur visai ne jų reikalas. Nespėji nė apsidairyti, o bėda jau prisišaukta.“ Visų linksmiausias sakinukas šiame vertime yra štai toks – ir ši vertėja/šis vertėjas turėjo vargo su kepure: „Kreivai kybanti kepurė dengė pusę jo veido, todėl styrojo tik viena akis.“ Čia aiškiai matyti pastanga pagražinti viską, bet išeina tikras siaubas. Pamėginęs įsivaizduoti, kokios formos turėtų būti galva, kad kepurė galėtų ant jos kyboti (na, nebent kybotų ant ausies :)), o paskui dar nusipiešęs prieš akis paveikslą, kaip galėtų atrodyti „styranti akis“, išsyk išvystu tikrą pabaisą, nors čia juk kalbama tik apie kaimo senį.

Jei turėčiau nuspręsti, sakyčiau, kad antrasis vertimas vis dėlto yra truputuką geresnis, nes jis kūrybiškesnis. Vertėja/vertėjas čia daugiau mąstė apie literatūrinį, o ne šiaip sau vertimą. Pavyzdžiui, ji/jis susimąstė net dėl teksto antraštės. Kadangi turėsiu šią knygą iš tikrųjų versti leidyklai, aš dar ir pats šiandien negaliu apsispręsti, ar derėtų palikti „Raveleiną“, kur nors tekste užsimenant, kad ši vietovė yra smarkiai susijusi su varnomis, ar iš tikrųjų „lietuvinti“ antraštę į kokį „Varnapilį“, „Varnamiestį“ ar „Varnuvą“, neišvengiamai lyg ir perkeliant šią vietą iš Limburgo į Lietuvą.

Siūlyčiau gal ir neskelbti ND2 nugalėtoja/u, bet paminėti ją/jį tarp skatinamųjų.

Antanas Gailius

__________________________________________________

ORIGINALAS

Paul van Loon

Ravelijn

Prolog

Het dorp

De Range Rover daverde door de straaten van het dorpje. Het gezin Woudenberg was op weg naar zijn nieuwe bestemming. Thomas zat met en boos gezicht achterin. Op een bankje naast de oude dorpspomp zaten drie bejaarde mannen, die hoofdschuddend naar de stoere wagen keken.

„Daar zal je die stadse figuren hebben“, mompelde een van de drie.

Zijn pet himng scheef en bedekte de helft van zijn gezicht, zodat je maar één oog zag.

„Een of andere dure dokter met zijn gezin. Heb ik gehoord...“

De twe andere ouden knikten met zure gezichten.

„Dus zij gaan in de oude herberg wonen.

Dat belooft niet veel goeds“, bromde de middelste man.

„Die lui uit de stad zoeken hier rust, maar ze brengen allen maar onrust“, - vond de derde.

„Stadse fratsen! Ze rakelen dingen op die beter verborgen kunnen blijven.

Ze graven in zaken waar ze niets mee te maken hebben.

Voor je weet zitten we midden in de ellende.“

„Gewoon niet bemoeien met die lui“, zei de man met de pet.

„Wat geweest is, is geweest. En dat moet zo bliven.“

De Range Rover reed vlak langs hen en ze zagen de gezichten van kinderen achter de ruiten.

Twee meisjes zwaaiden, maar de mannen deden of ze niets zagen.

„Niet mee bemoeien“, mompelde de oude opnieuw.

Met een sombere blik keken de drie de Rover na, tot hij aan het eind van de straat om de hoek verdween.

De drie keken verschrikt omhoog, toen een zwarte vogel krassend overvloog.

De oude met de pet spuwde op de grond.

„Niet mee bemoeien...“

(2011)

______________________________________________

VERTIMAI

ND1

Paul van Loon

Raveleinas

Prologas

Kaimas

„Range Rover“ griaudėjo kaimo gatvėmis. Vaudenbergo šeima buvo pakeliui į savo naują gyvenamą vietą. Tomas, su pikta veido išraiška, sėdėjo gale. Ant suolelio, šalia kaimo seno vandens siurblio, sėdėjo trys senyvo amžiaus vyrai, kurie linguodami galvas, žiūrėjo į prabangią mašiną.

- Tikriausiai tai vėl kokie miesčionys- sumurmėjo vienas iš trijų. Jo kreivai uždėta kepurė dengė pusė jo veido, iš po kurios matėsi tik viena jo akis.

- Kažkoks daktaras su šeima, girdėjau...

Kiti du linktelėjo galvas surūgusiais veidais.

- Tai jie apsigyvens senuose nakvynės namuose.

- Tai nežada nieko gero,- suburbėjo vidurinysis.

- Miesčionys atvažiuoja čia ieškoti ramybės, bet atsiveža tik neramumus,- pareiškė trečiasis.

- Miesto kvailiai! Jie rausiasi praeityje, saugančią daug paslapčių.

Jie kiša nosį į ne savo reikalus. Nespėsi apsisukt, kaip sėdėsi problemose.

- Geriau neprasidėti su jais,- pasakė vyriškis su kepure.

- Kas buvo, tas buvo. Ir taip turi likti.

„Range Rover“ pravažiavo tiesiai pro juos, ir pro mašinos langus jie pastebėjo vaikų veidus.

Dvi mergytės mojavo, bet vyrai apsimetė, kad nieko nemato.

- Nesikišam ne į savo reikalus- sumurmėjo vėl senasis.

Išsigandę pažvelgė į viršų, kai karksėdamas praskrido juodas paukštis.

Senasis su kepure nusispjovė ant žemės.

- Nesikišam ne į savo reikalus...

ND2

Paul van Loon

Varnapilis

Prologas

Kaimas

"Range Rover" bildėjo kaimelio gatvėmis. Voudenbergai kėlėsi į naująją vietą. Mašinos gale piktu veidu sėdėjo Thomas.

Šalia kaimo senosios degalinės ant suolelio sėdėjo pagyvenusių vyrų trijulė, akimis lydėjusių šaunią mašiną ir nepritariamai purčiusių galvas.

"Štai tau ir miesto ereliai"- sulemeno vienas iš trijų. Kreivai kybanti kepurė dengė pusę jo veido, todėl styrojo tik viena akis.

"Kažkoks brangininkas daktaras su šeimyna. Girdėjau..."

Du kiti seniai pakinkavo savo surūgusiais veidais.

"Taigi jie gyvens senuosiuose užeigos namuose. Tai nieko gera nežada" - bambtelėjo vidurinysis vyras.

"Miesto liaudis čia ieškosi ramybės, tačiau sukelia vien tik neramumus",- pareiškė trečias.

"Miestietiškos išdaigos! Jie išžarsto dalykus, kurie verčiau liktų paslapty. Jie rausiasi visame kame, kas jų neliečia. Nespėji nė išsižioti kaip supranti, kad įklimpai į balą."

"Paprasčiau nesusidėti su tom žmogystom" - tarė kepuriuotas vyras.

"Kas buvo tas pražuvo. Tebūnie taip."

"Range Rover" privažiavo veik šalia jų ir jie pamatė lange vaikų veidus.

Dvi mergaitės mojo, bet vyrai dėjosi nieko nematą.

"Nesusidėti!" - sulemeno senis iš naujo.

Niūriais žvilgsniais trijulė palydėjo Roverį, kol anas gatvės gale pradingo už kampo.

Trijulė baugiai žvilgtelėjo į viršų, kai virš jų krankdamas praskrido juodas paukštis.

Kepuriuotas senis spjovė ant žemės.

"Nesusidėti..."