„Noriu versti“ 2012 slovėnų k. vertimai

 

Ekspertės išvados
 
Šiemet tik vienas vertimas ir... trys geri, konstruktyvūs komentarai (ypač priešpaskutinis, gaila, kad anonimiškas). Rašyti įvertinimą vis atidėliojau ir darau tai paskutinėmis dienomis, kai daugelis vertimų perskaityti ir aptarti komentatorių, tad pasinaudosiu jų pastebėjimais. Bet pirma apie pačią novelę, kurios pagrindiniai bruožai atsispindi pateiktoje ištraukoje; vertimo atžvilgiu ji sunkesnė, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: kalba laisva, tikrai ne literatūrinė, vidinis pasakotojo monologas veikiau vingiuoja paskui šokinėjančias mintis, negu seka tikslia logikos vėže, čia nėra plačių, detalių aprašymų, žmonių ir daiktų charakteristika trumpa, aiški, maksimaliai tiksli, viskas tarsi stebima vairuojant taksi automobilį.
Sutinku su komentatorių tiek kritiškais, tiek teigiamais pastebėjimais, kad vertimui „kiek trūksta laisvumo, lietuviška raiška kiek sukaustyta“, vertimas sklandus, suprantamas“, „atitinka tą „minčių bėgsmą“ ir kt. Su „tai gana ambicinga“ šiek tiek privelta, sakinį reikėtų perdėlioti taip, kad būtų perteikta tokia informacija: turiu nemažų ambicijų kaip rašytojas. Dar paminėtinas „tai šen, tai ten“ pasikartojimas – tokioje trumpoje ištraukoje tikrai krinta į akis, reikėtų parinkti sinonimą (juoba kad ir originale nesikartoja). Dar norisi „prikibti“ prie „išraiškingas girtuoklis“ (pasirinktas žodyninis slovėniško būdvardžio atitikmuo), nes kažkaip nelabai aišku, netikslu, štai atsivertusi DLKŽ, skaitau: „ryškiai nusakantis mintį, ekspresyvus: I. mostas, veidas. ~a kalba“. Tad reikėtų keisti, pavyzdžiui, į „besiskeryčiojantis girtuoklis“ (nors tai ir nėra žodyninis atitikmuo), apibūdinimas įgauna aiškumo, konkretumo, tuoj iškyla tipiškas girto žmogaus, jo elgesio vaizdas (vertėjai, dažniau žvilgtelėkite į žodyną!).
Autoriaus vardą ir pavardę vis dėlto reikėtų be lietuviškų galūnių rašyti, tiesiog – Boštjan Seliškar, dabar autoriaus vardas ir pavardė antraštėse, ant knygų viršelių nebelietuvinami (o pačiame literatūriniame tekste, jeigu pasitaikytų, žinoma, lietuvinti).
Šios novelės ištraukos vertimas reikalauja rasti pusiausvyrą perteikiant laisvą šnekamąją kalbą, drauge nepamiršti, kad pasakotojas nėra tikras taksistas, o literatūrinių ambicijų turintis filosofijos studentas. Manau šią, svarbiausią, ištraukos užduotį vertėja atliko, vertimas tikrai perteikia originalo intonaciją.
 
Laima Masytė

____________________________________

ORIGINALAS

Boštjan Seliškar

Taksist

Taksist sem, prišlo je do tega. Odločil sem se znenada. Vedel sem, kaj me čaka. Drugače sem študent drugega letnika filozofije, vzel bom dopust in napravil izpite, vsaj za višjo stopnjo. Včasih, dostikrat tudi v stanju globoke pijanosti, pišem, precej ambiciozno. Malo stvari dokončam, objavim še manj. Bolj za šalo objavljam v študentskem časopisu, pod psevdonimom, to me zabava. Vozim zeleni Integralov renault, praviloma ponoči. Če sem iskren, zelo strah me je, kadar vozim. Pretirano nevarno pa ni, to je še napol provinca. Na jugu pa semintja zakoljejo kakšnega taksista, čisto po ameriško. Do sem še ni seglo. Zgodi se, da uživam nočno Ljubljano, tako pravljična je včasih pod meglenim svodom, še posebej sedaj, ko gre na zimo. Ljudje, ki jih vozim, so v glavnem brez posebnosti, povprečneži. Samo tu pa tam kak izrazit pijanec, morda pretepač, na zunaj ni videt. Zgodi se, da se sprem s kako starejšo damo ali nervoznim intelektualcem, zaradi prevelike hitrosti. Sam pri sebi vem, da vozim prehitro, kar nekam uničujoče, samomorilsko. Sicer ne namenoma, a vsaj s trohico upanja na morebitni konec. Najbrž sem se ravno zato odločil, da sploh vozim. Dneve vožnje me ubijajo, takrat tudi ponoči slabo spim.

(Čas kratke zgodbe. Antologija slovenske kratke zgodbe, Beletrina, 1998, Ljubljana, p. 37)

________________________________________

 

VERTIMAS

SL1

Boštjanas Seliškaras

Taksistas

Taip jau nutiko, kad esu taksistas. Apsisprendžiau staiga. Žinojau, kas manęs laukia. Šiaip jau esu antrakursis filosofijos studentas, pasiimsiu atostogų ir išsilaikysiu egzaminus, na, bent jau aukštajam įgyti. Kartais rašau, dažnai net ir būdamas labai girtas - tai gana ambicinga. Mažai kūrinių baigiu, dar mažiau publikuoju. Studentiškame laikraštyje publikuoju labiau juoko dėlei, pasirašau pseudonimu, mane tai linksmina. Vairuoju žalią „Integral“ firmos renuškę, paprastai naktį. Jeigu atvirai, vairuojant man labai baisu. Nėra taip jau perdėtai nesaugu, iš dalies čia vis dar provincija. Va pietuose tai šen, tai ten nuduria kokį taksistą, visai kaip Amerikoj. Iki mūsų tai dar neatėjo. Būna, kad mėgaujuosi naktine Liubliana, kartais ji tokia pasakiška po miglotu skliautu, ypač dabar, kai artėja žiema. Žmonės, kuriuos vežioju, daugiausia niekuo neįpatingi, vidutinybės. Vien koks išraiškingas girtuoklis tai šen, tai ten, galbūt mušeika, iš išvaizdos ir nepasakysi. Būna, kad susiginčiju su kokia vyresne dama ar nervingu intelektualu dėl per didelio greičio. Ir pats žinau, kad važinėju per greitai, lyg kokia griaunanti jėga ar savižudis. Lyg ir nesąmoningai, o kartu su vilties kibirkštėle, kad gal jau pabaiga. Greičiausiai būtent dėl to ir apsisprendžiau vairuosiąs. Dieniniai reisai mane žudo, tada blogai miegu ir naktį.

 

Vyksta apklausa

Balsuokite už vertingiausią 2019 m. verstinės humanitarinės literatūros knygą!

Dalyvauti apklausoje

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis