„Noriu versti“ 2012 lenkų k. vertimai

 

Eksperto išvados

Autorius ir pavadinimas. Ne baisus nusikaltimas, bet PL2 vertėjui nereikėjo Marcino „perkrikštyti“ į Martyną (jei kūrinys būtų parašytas prieš 100 metų ar seniau – viskas būtų gerai). Šiemetinio konkurso dalyviams išversti pavadinimą buvo paprasta – „Dvylika“.
 
Tekstas. Pirmame sakinyje skaitytojas turi būti vyriškosios giminės ir trečiojo asmens. Visi indo, iš kurio jis geria, variantai tinka, nors iš tikrųjų jis geria iš stiklinės – verčiantieji to nežinojo, taigi mea culpa.
Pirmajame skaitomo teksto sakinyje žodis „pavyzdys“, mano galva, nereikalingas, o geriausiai išversta PL6: „Šio miesto istorijoje toks esu paskutinis.“ Kita vertus, rinkčiausi PL3 variantą, jei prieš „nėra“ būtų „jau“. Galbūt šio prieveiksmio nėra, kad jis pavartotas kitame sakinyje – aš linkęs čia jo atsisakyti.
Matyt, pasakotojas ne „nevykėlis“ (PL6, PL7), tiesiog jam viskas baigta.
Reikėtų viename sakinyje vengti pasikartojančių žodžių, juolab jei jų nėra originale (pvz., PL5: „Man liko... šis pokalbis man...“).
Žodį „proszę“ kartais geriau versti liepiamąja nuosaka: „Papasakokite ką nors...“
Pasakotojas gimė prieš pat 1946-ųjų Kalėdas. Gwiazdka – Kūčių vakaras, taigi tikėtina, kad gimė per Kūčias, kaip ir pats Marcinas Świetlickis.
Zodiako ženklai rašomi didžiąja raide.
Žodžių junginys „po to“ vengtinas, geriau vartoti „paskui“, „tada“.
Baigta pagrindinė (džiugu, kad vertėjai (PL1, PL6) nepatingėjo ir išsiaiškino, kad ji tada buvo septynmetė) mokykla.
Turimi omeny konkretūs Krokuvos technikumai, taigi turėtų būti rašomi didžiąja raide – Ryšių ir Energetikos. Patiko, kad pastarasis PL2 yra Loreto gatvėje (pats irgi visada aiškinuosi gatvės pavadinimo etimologiją, kad skaitytojui būtų aiškiau), nors, žinoma, galima vartoti ir originalų pavadinimą.
Apie neįprastą pomėgį kalbėta teisme arba per teismą. Žodžio „metu“ (polinksnio reikšme) reikėtų vengti.
Manau, kad pašnekovui rūpi ne naikinti turtą, o kenkti gerovei.
Vardijant kolekciją nereikėjo kartoti žodžio „peiliai“, mat originaliame tekste jis reikalingas, nes atskiria kitus peilius nuo „finkos“, kuri lenkų kalboje nėra žargonas – tai suomiškas peilis. Taigi peiliai buvo suomiški, spyruokliniai, montavimo, žvejybiniai ir kitokie. Milicija (ne policija) juos konfiskavo.
Konkurso dalyviams sunkiai sekėsi versti apie šaudymą. Pasakotojas priklausė klubo „Cracovia“ šaudymo sekcijai ir buvo kulkinio šaudymo lyderis Krokuvoje.
Kitas sakinys geriausiai išverstas PL7, nes „żyły“ šnekamojoje kalboje nebūtinai reiškia „venas“, tai tiesiog „kraujagyslės“ ar „kraujotaka“.
O paskutinį sakinį reikėjo versti pagal posakį: „Arčiausias (tiesiausias) kelias į vyro širdį – per skrandį“, tik kad čia tas kelias – per nugarą.
 
Kiti dalykai. Pamestas brūkšnys prieš tiesioginę kalbą ir daugtaškis su skliaustais, kai kas patrumpinta, iš kažkur atsiradęs kursyvas, likusios korektūros klaidos („egzamnių“, „1964“, „Crocovia“, „gręsia“)...
Pastebėjau, kad PL3 autorius mėgsta sujungti kelis sakinius į vieną. Kartais tai daryti galima, bet tuo piktnaudžiauti nereikėtų – dingsta autoriaus stilius.
 
Rimvydas Strielkūnas
 
_________________________________________________

ORIGINALAS

Marcin Świetlicki

Dwanaście

(fragment)

Upił nieco ze szklaneczki i zaczął czytać:

– Mój przykład jest ostatnim w historii tego miasta. Lepszego ode mnie nie będzie, choć jestem przegrany. Niewiele dni mi zostało, może to i moja ostatnia rozmowa. Co pan chce wiedzieć?

– Proszę powiedzieć coś o sobie.

– No cóż, chyba się najpierw urodziłem. Było to krótko przed Gwiazdką 1946. Tu, w Krakowie. Jestem ze znaku Koziorożca, przez osiem lat byłem jedynakiem. Potem urodziła się siostra. Matka nie pracowała, nie chodziłem do przedszkola. Łatwo zaliczyłem podstawówkę i startowałem do technikum łączności. Z braku miejsc nie zostałem jednak przyjęty. Długo nie mogłem tego zrozumieć. Potem zdawałem do technikum energetycznego na Loretańskiej. Przyjęli mnie. Chodziłem tam aż do zdania matury. (...)

– W czasie rozprawy mówił pan na temat swojego niecodziennego hobby.

– To długi temat, pewnie nie skończylibyśmy omówić go do kolacji. Powiem tylko, że interesowało mnie to, co służy na wojnie niszczeniu człowieka i jego dobrobytu, a więc: trucizny, noże, broń palna oraz sposoby ich najskuteczniejszego używania. Miałem sporą kolekcję noży: finki, noże sprężynowe, monterskie, rybackie i inne. Milicja zwinęła mi 17 sztuk. Należałem do sekcji strzeleckiej w klubie „Cracovia”. Byłem najlepszym strzelcem z k. b. k. s. w Krakowie. Zbierałem atlasy medyczne i podręczniki medycyny sądowej, studiowałem przebieg żył i umiejscowienie narządów, których rażenie powoduje nagłą śmierć. Czy pan wie, że najłatwiejsza droga do serca prowadzi przez plecy?

(Ištrauka iš romano, 2006)

_________________________________________

VERTIMAI

 

PL1

Marcin Świetlicki

Dvylika

Šiek tiek nugėriau iš stiklinės ir ėmiau skaityti:

Mano pavyzdys yra paskutinis iš šio miesto istorijos. Geresnio už mane nebus, nors ir esu pralaimėjęs. Nedaug dienų man beliko, galbūt tai net ir paskutinis mano pokalbis. Ką jūs norite sužinoti?

-          Prašau, papasakokite ką nors apie save.

-          Na, ką gi. Turbūt, visų pirma, gimiau. Įvyko tai greitai prieš Kūčias 1946 m. Čia, Krokuvoje. Mano zodiako ženklas – Ožiaragis, prieš aštuonerius metus buvau vienturtis. Vėliau gimė sesuo. Mama nedirbo, nelankiau vaikų darželio. Lengvai baigiau septynmetę mokyklą ir stojau į ryšių technikumą. Dėl vietų stokos, vis dėlto, nebuvau priimtas. Ilgai negalėjau to suvokti. Po to stojau į energetikos technikumą Loretanskos gatvėj. Priėmė. Lankiau jį net iki tol, kol išlaikiau brandos egzaminus.

-          Kai vyko diskusija, jūs kalbėjote apie savo neįprastą užsiėmimą.

-          Tai ilga tema, be abejo, nebūtumėme baigę apie jį kalbėti iki vakarienės. Tik pasakysiu, kad mane domino tai, kas kariaujant padeda naikinti žmones ir jų turtą, t. y.: nuodai, peiliai, šaunamieji ginklai bei geriausi jų panaudojimo būdai. Turėjau didelę peilių kolekciją: suomiškų, spyruoklinių peilių, mechaninių, žvejybos ir kitokių. Policija skyrė man 17 tūkstančių. Buvau šaulių klubo „Crocovia“ narys. Krokuvoje buvau geriausias šaulys iš k. b. k. s. Rinkau medicininius atlasus ir teisminės medicinos vadovėlius, tyrinėjau venų tinklą ir organų išsidėstymą, kuriuos pažeidus, gręsia staigi mirtis. Ar jūs žinote, kad lengviausias kelias iki širdies eina per nugarą?

 

PL2

Martynas Svetlickis (Marcin Świetlicki)

Dvylika

Nugėrė kiek iš stiklinės ir pradėjo skaityti:

  Mano gyvenimo pavyzdys šio miesto istorijoje yra paskutinis. Geresnio už mane nebus, nors esu pralaimėtojas. Nedaug man beliko, gal tai mano paskutinis pokalbis. Ką norite sužinoti?

– Prašau papasakoti ką nors apie save.

– Na ką gi, visų pirma, aš gimiau. Įvyko tai prieš pat 1964 metų Kūčias. Čia, Krokuvoje. Mano zodiako ženklas yra Ožiaragis.  Aštuonerius metus buvau vienturtis. Po to gimė sesuo. Motina nedirbo, darželio nelankiau. Lengvai baigiau pradinę ir bandžiau įstoti į Elektronikos technikumą. Dėl vietų trūkumo visgi nebuvau priimtas. Ilgai negalėjau su tuo susitaikyti. Po to bandžiau įstoti  į Energetikos technikumą Loreto gatvėje . Mane priėmė. Lankiausi ten iki abitūros egzaminų. (...)

– Diskusijos metu kalbėjote apie netradicinį hobį.

– Tai ilga istorija, tikriausiai nebaigtume jos aptarinėti iki vakarienės. Pasakysiu tik tiek, kad mane domino tai, kas skirta kare naikinti žmogui ir jo gerovei: nuodai, peiliai, šaunamieji ginklai bei  jų veiksmingiausi panaudojimo būdai . Turėjau didelę kolekciją peilių:  finkų, peilių su automatiškai iššokančia ar automatiškai atsilenkiančia geležte, atlenkiamųjų,  žvejybinių ir kitokių. Policija iš manęs konfiskavo 17 vienetų. Aš priklausiau klubo „Cracovia“ šaulių padaliniui. Buvau geriausias šaulys-karabinierius Krokuvoje. Rinkau medicinos atlasus ir teismo medicinos vadovėlius, analizavau venų ir organų išsidėstymą, kurių sunaikinimas sukelia staigią mirtį. Ar žinote, kad tiesiausias kelias į širdį eina per nugarą?

 

PL3

Marcin Świetlicki

Dvylika

Šiek tiek gurkštelėjęs iš stiklinaitės pradėjo skaityti:

– Tokių kaip aš šio miesto istorijoje nėra. Nors aš jau pražuvęs, geresnio už mane nebus. Nedaug dienų man teliko, todėl gali būti, kad tai mano paskutinis pokalbis. Ką jūs norite žinoti?

– Prašom papasakoti ką nors apie save.

– Na, ką gi, turbūt pirmiausia gimiau. Čia, Krokuvoje, 1946 metais prieš pačias Kalėdas. Gimiau po ožiaragio ženklu. Aštuonerius metus buvau vienturtis, o paskui gimė sesuo. Motina nedirbo, nelankiau darželio. Laisvai baigiau pradinę mokyklą ir bandžiau stoti į ryšių technikumą, bet trūko laisvų vietų, todėl manęs nepriėmė. Ilgai negalėjau to suprasti. Vėliau laikiau stojamuosius egzaminus į energetikos technikumą Loterianskos gatvėje ir mane priėmė. Mokyklą lankiau iki abitūros egzaminų. (...)

– Proceso metu sakėte apie savo nekasdieninį pomėgį.

– Tai čia ilga istorija. Tikriausiai nespėtume jos aptarti iki vakarienės. Pasakysiu tik tiek: domėjausi žmogaus ir jo gerovės naikinimo priemonėmis karo metu, t.y. nuodais, peiliais, šaunamaisiais ginklais. Taip pat man buvo įdomus jų veiksmingiausias panaudojimas. Turėjau nemažą peilių kolekciją: finkas, automatinius, atlenkiamus, žvejybinius ir kitokius, kol milicija man nenugvelbė septyniolika štukų. Dar priklausiau šaudymo sporto sąjungai „Cracovia“. Buvau geriausias šaulys KŠSG Krokuvoje. Rinkau medicinos atlasus ir teismo medicinos vadovėlius. Juos studijuodamas sužinojau, kaip yra išdėstytos žmogaus venos ir vidaus organai, kuriuos pažeidžiant sukeliama staigi mirtis. Ar jūs žinote, kad lengviausias kelias į širdį veda per nugarą?

 

PL4

Marcin Świetlicki

Dvylika

Šiek tiek gurkštelėjo iš stikliuko ir pradėjo skaityti:

    Mano atvejis – paskutinis šio miesto istorijoje. Geresnio už mane nebus, nors aš ir pralaimėjau. Nedaug dienų man beliko, tai gali būti paskutinis mano pokalbis. Ką norėtumėte sužinoti?

    Papasakokite ką nors apie save.

    Na ką gi. Ko gero pirmiausia gimiau. Tai buvo prieš pat Kalėdas 1946-aisais. Čia, Krokuvoje. Mano ženklas – Ožiaragis, aštuonerius metus buvau vienturtis, po to gimė sesuo. Mama nedirbo, darželio nelankiau. Lengvai baigiau pradinę mokyklą ir stojau į ryšių technikumą. Bet pritrūko vietų ir nebuvau priimtas. Ilgai negalėjau to suprasti. Po to laikiau egzaminus į energetikos technikumą Loretańska gatvėje. Mane priėmė. Mokiausi ten iki baigiamųjų brandos egzaminų. (...)

   Apklausos metu pasakojote apie neįprastą savo pomėgį.

   Tai plati tema, tikrai nebaigtume kalbos iki vakarienės. Tik pasakysiu, kad mane domino tai, kas kare naudojama žmonėms ir jų turtui naikinti, o tiksliau: nuodai, peiliai, šaunamieji ginklai, efektyviausi jų panaudojimo būdai. Turėjau nemažą peilių kolekciją: suomiškų, spyruoklinių, monterių, žvejų peilių ir kitų. Milicija iš manęs paėmė 17 jų. Priklausiau „Cracovia“ klubo šaulių skyriui. Buvau geriausias sportinių graižtvinių šaulys Krokuvoje. Rinkau medicinos atlasus ir teismo medicinos vadovėlius. Studijavau, kaip būna išsidėstę gyslos ir organai, kuriuos pažeidus staigiai mirštama. Ar žinote, kad lengviausias būdas pasiekti širdį yra iš nugaros?

 

PL5

Marcin Świetlicki

Dvylika

Gurkštelėjo iš stiklinaitės ir pradėjo skaityti:

– Aš – paskutinis pavyzdys šio miesto istorijoje. Geresnio už mane nebus, nors esu pražuvęs. Man liko nedaug dienų, šis pokalbis man irgi gali būti paskutinis. Ką norite sužinoti?

– Papasakokite ką nors apie save.

– Ką gi, iš pradžių turbūt gimiau. Tai įvyko prieš pat 1946-ųjų Kalėdas. Čia, Krokuvoje. Gimiau po Ožiaragio ženklu, aštuonerius metus buvau vienturtis. Vėliau gimė sesuo. Motina nedirbo, vaikų darželio nelankiau. Lengvai baigiau pagrindinę mokyklą ir stojau į telekomunikacijų technikumą. Vis dėlto dėl vietų trūkumo manęs nepriėmė. Ilgai negalėjau to suvokti. Po to padaviau paraišką stoti į energetikos technikumą Loretanskos gatvėje. Priėmė. Lankiau jį iki brandos egzaminų. (...)

– Per svarstymą kalbėjote apie savo neįprastą hobį.

  Tai ilga istorija, turbūt nespėtume jos aptarti iki vakarienės. Tik paminėsiu, kad mane domino tai, kas kare naudojama naikinti žmogų ir jo turtą, taigi: nuodai, peiliai, šaunamieji ginklai bei jų efektyviausio panaudojimo būdai. Turėjau didoką peilių kolekciją: suomiškų, su spyruoklėmis, montuotojų, žvejų ir kitokių. Milicija konfiskavo iš manęs 17 vienetų. Priklausiau klubo „Cracovia“ šaulių daliniui. Buvau geriausias šaudymo iš sportinio karabino šaulys Krokuvoje. Rinkau medicinos atlasus ir teismo medicinos vadovėlius, studijavau venų išsiraizgymą ir organų, kurių pažeidimas sukelia staigią mirtį, išsidėstymą. Ar žinote, kad širdį lengviausia pasiekti per pečius?  

 

PL6

Marcin Świetlicki

Dvylika

Gurkštelėjo iš stiklinaitės ir pradėjo skaityti:

- Šio miesto istorijoje toks esu paskutinis. Už mane geresnio nebus, nors ir esu nevykėlis. Nedaug dienų man liko, gal tai paskutinis mano pokalbis. Ką jūs norite sužinoti?

- Prašau, papasakokite apie save.

- Ką gi, pirmiausia, matyt, gimiau. Tai nutiko prieš pat 1946-ųjų Kūčias. Čia, Krokuvoje. Mano zodiako ženklas – ožiaragis, aštuonerius metus buvau vienturtis. Paskui gimė sesė. Motina nedirbo, į darželį nėjau. Nesunkiai baigiau septynmetę mokyklą, ruošiausi į ryšių technikumą. Dėl vietų trūkumo visgi nepriėmė. Ilgą laiką to nesupratau. Vėliau stojau į energetikos technikumą Loretańska gatvėje. Priėmė. Mokiausi ten iki brandos egzaminų. (...)

- Per apklausą kalbėjote apie savo neįprastą pomėgį?

- Tai ilga tema, iki vakarienės nespėčiau visko papasakoti. Pasakysiu tik tiek, kad domino mane tai, kas kare naudojama žmogaus ir jo gerovės naikinimui: nuodai, peiliai, šaunamieji ginklai, taip pat efektyviausias šių priemonių panaudojimas. Turėjau nemenką peilių kolekciją: suomiškų pūkų1, spyruoklinių, mechanikų, žvejybinių ir kitokių. 17 egzempliorių man parūpino milicija. Klube „Cracovia“ priklausiau šaulių būreliui. Iš sportinio šautuvo Krokuvoje šaudžiau geriausiai. Rinkau medicinos atlasus ir teismo medicinos vadovėlius, tyrinėjau venų kraujotaką ir išsidėstymą organų, kuriuos pažeidus ištinka staigi mirtis. Ar žinote, kad lengviausias kelias į širdį eina per pečius?

[1] finka – žargono žodis, reiškiantis specifinę suomiškų peilių rūšį. Patys suomiai juos vadina puukko. Lietuviai taip pat turi žaismingą pavadinimą - pūkas.

 

PL7

Marcin Świetlicki

„Dvylika”

Jis gurkštelėjo iš stiklinaitės ir pradėjo skaityti:

-Mano pavyzdys – paskutinis šio miesto istorijoje. Geresnio už mane nebus, nors esu nevykėlis. Man liko nedaug dienų, galbūt šis pokalbis - mano paskutinis. Ką norite sužinoti?

-Papasakokite kažką apie save.

-Na, pirmiausia turbūt gimiau. Tai buvo netrukus prieš Kalėdas 1946. Čia, Krokuvoje. Gimiau po Ožiaragio ženklu, aštuonerius metus buvau vieninteliu vaiku šeimoje. Po to gimė mano sesuo. Motina nedirbo, todėl nevaikščiojau į darželį. Nesunkiai baigiau pagrindinę ir bandžiau stoti į ryšių technikumą. Vis dėlto dėl vietų trūkumo manęs nepriėmė. Ilgą laiką negalėjau su tuo susitaikyti. Vėliau stojau į energetikos technikumą Loreto gatvėje. Priėmė. Vaikščiojau į technikumą net iki brandos egzamnių. (...)

-Teismo metu jūs pasakojote apie nekasdienišką savo pomėgį.

-Tai ilgai istorija, turbūt  nespėtume iki vakarienės. Tik pasakysiu, kad mane domino visa tai, kas kare naudojama naikinti žmonėms ir jų gerbūviui: nuodai, peiliai, šaunamieji ginklai ir efektyviausi jų panaudojimo būdai. Turėjau visai nemažą peilių kolekciją: suomiškų, sulankstomų, techninių, žūklės peilių ir kitokių. Policijos „dėka” 17 iš jų nebeturiu. Priklausiau šaulių būriui klube „Cracovia”. Buvau geriausiu šauliu iš mažakalibrio šautuvo Krokuvoje. Rinkau medicinos atlasus ir teismo medicinos vadovėlius, tyrinėjau žmogaus kraujotaką ir organų, kuriuos pažeidus ištinka staigi mirtis, išsidėstymą organizme. Ar jūs žinojote, kad tiesiausias kelias į širdį veda per nugarą?

 

 

Vyksta apklausa

Balsuokite už vertingiausią 2018 m. verstinę knygą!

Dalyvauti apklausoje

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis