Meninio vertimo konkursas 2009. LENKŲ k. vertimai

VERTIMŲ ANALIZĖ

Po tris dalyvius tekstą pavadino „Bėgimu“ ir „Pabėgimu“, kaip padarė A. Churginas ir J. Degutytė, vertę to paties pavadinimo A. Mickevičiaus baladę. Du dalyviai citavo A. Churgino vertimą, tad jie privalėjo kūrinėlį pavadinti „Bėgimu“. Taip ir padarė, tik vienas dalyvis pamiršo paminėti A. Churginą. Nors J. Degutytės vertimu niekas nesinaudojo („Kur ne kur tik išsigandę / varnos eglėj krankti bando“, „nei žmogaus čia, nei pirkelės...“), pavadinimas „Pabėgimas“ labiau tinka M. Głowińskio tekstui. Trys dalyviai patys bandė versti A. Mickevičiaus baladės fragmentus, bet tik vienas (5) surimavo. Negalima A. Mickevičiaus versti bet kaip, juolab kad baladė yra išversta į lietuvių kalbą (pavyko rasti tris vertimus – du minėtus ir K. Bukavecko), tada geriau naudotis jau esamais vertimais. PL 3 dar ir pradangino vienas kabutes. Nežinia kodėl PL 6 ištraukų nevertė. Šitaip daryti galėtume, jei ištrauka būtų parašyta trečia – ne lietuvių ar lenkų – kalba.

Jei autorius žodį „Matka“ rašo didžiąja raide, tai ir vertime jis turėtų būti didžiąja – „Motina“. „Z coraz większą intensywnością i z coraz większym wysiłkiem“ turbūt gražiausiai skamba „vis sparčiau ir vis ryžtingiau”. Nelabai gerai vartoti „kalba eina“. Nelabai dalyviams sekėsi išversti žodį „mijamy“. „Praplaukiame“ ar „prabėgame“ netinka, nes laivas neplaukia, o juda tarsi būtų pačiūža, tad „pračiuožiame“. Turbūt geriausiai šią vietą išvertė PL 2 – „už mūsų lieka“. Verčiant „śmieć“ nereikėjo išradinėti dviračio, nes tai paprasčiausios šiukšlės. „Zrobić porządek“, kai kalbama apie žmones, neturi nieko bendra su tvarka ir reiškia „susidoroti“. Negražiai skamba „pasislėpti slaptoje slėptuvėje“. Kaip pastebėjo komentuotoja dahlia, dalyviai klydo skaičiuodami aukštus. Tik du dalyviai (5 ir 6) nepadarė klaidos, nes „jednopiętrowy dom“ – „dviaukštis namas“. „Niby-statek“ reikėjo versti „netikras (tariamas) laivas“. „Pralka“ nėra „skalbykla“ (1), ir už „skalbimo mašiną“ geriau „skalbyklė“. „Su lyg“ ir „sulig“ reiškia anaiptol ne tą patį. „Przycupnijcie“ – „pritūpkite” arba „atsitūpkite“. Nuo šio žodžio pabaigą reikėjo įsprausti į kabutes, kaip padarė PL 2 ir PL 5. Nežinomas komentatorius pastebėjo, kad 6 vertime prie kaimynės ir nepažįstamos moters atsirado mergina.

PL 3 vertimas per daug supaprastintas, kituose daugiau pažodinio vertimo. Palikta nemažai rašybos, skyrybos ir kitų klaidų.

Taigi, nėra nė vieno tikrai gero vertimo, bet norėtųsi išskirti PL 5, nors jame yra kelios minėtos klaidos ir nevartotina dalelytė „anei“. Paskui galima paminėti 2 ir 4 vertimus.

Rimvydas Strielkūnas
____________________________

ORIGINALAS

____________________________

VERTIMAI

Michał Głowiński PL 1
Bėgimas

Bėgame – Motina ir aš – vis sparčiau ir sparčiau, juk žinome, kad nuo to priklauso mūsų gyvybė. Esame keistame laive, kuris neplaukia, nes aplinkui nėra vandens, juda tartum būtų didelė pačiūža ant metalinės pasparos. Tačiau ledo irgi nėra, po mūsų kojomis tempiasi keistoka materija iš smėlio, purvo, betono atliekų ir visokiausių šiukšlių. Prabėgame pro Thorvaldseno paminklą Kopernikui, kurio niekas nesupa, dingsta miesto peizažas. Tuščia visur ... „O aplink tyla bežadė, / tik sukranksi varna medy“. Grėsmė stiprėja. Nors čia „nė žmogaus… Tamsa juoda”, žinome, kad yra tokie, kurie mus vejasi ir nori padaryti mums galą, kad tai nuo jų turime pasislėpti slaptoje ir nepasiekiamoje slėptuvėje, nes tai mūsų vienintelis išsigelbėjimas. Vieną akimirką paliekame tą tarsi-laivą, įbėgame į keistą ir netikėtą erdvę, matome milžinišką skalbyklą dydžiu sulig vieno aukšto namu, prie jos stovi simpatiška ir visada palanki kaimynė, ponia X, kartu su kita – nepažįstamąja – moterimi, dirba namų ruošos darbus. Sako mums: prisėskite už mūsų skalbimo mašinos, pasislėpkite ir tikrai nieko blogo jums neatsitiks. Išsigelbėsite!
_______________

Michał Głowiński PL 2
Pabėgimas

Bėgame – motina ir aš – vis intensyviau ir vis didesnėmis pastangomis, juk žinome, kad gresia pavojus gyvybei. Esame keistame laive, kuris ne plaukia, nes aplinkui nėra vandens, bet juda taip lyg būtų didžiulė pačiūža metaliniu pagrindu. Tačiau ledo irgi nėra: po mumis driekiasi keista substancija, sudaryta iš smėlio, purvo, betono atliekų ir visokios rūšies mišinio. Už mūsų lieka Thorvaldseno paminklas Kopernikui, kurio niekas nebesupa, miesto peizažo irgi nebėra. Visur tuščia… Tiktai „kur ne kur sausoj eglėj / pabaidyta kranksi varna“. Baimė didėja. Nors „niekur nematyti žmogaus pėdsako“, žinome, kad mus vejasi ir nori su mumis galutinai susidoroti, kad anksčiau jų turime pasislėpti slaptoje ir nepasiekiamoje vietoje, nes mums tai vienintelis išsigelbėjimas. Reikiamu momentu apleidžiame tą netikrą laivą, įbėgame į keistą ir netikėtą vietą, matome: stovi didžiulė skalbyklė, didumo sulig vienaaukščiu namu, o šalia jos –simpatiška ir visados draugiška kaimynė, ponia X, su kita – nepažįstama – moterimi, abi užsiėmusios ūkiniais reikalais. Sako ji mums: „Atsitūpkite už mūsų skalbyklės: pasislėpsite, ir neabejotinai nieko blogo jums nenutiks. Išsigelbėsite!“
_______________

Michal Glowinski PL 3
Bėgimas

Mes su mama bėgame. Bėgame iš paskutiniųjų, nes žinome, kad gresia pavojus mūsų gyvybei. Esame kažkokiame keistame laive, kuris niekur neplaukia, nes aplinkui nėra vandens, tačiau juda tarytum didžiulė pačiūža. Tačiau po ja driekiasi ne ledas, o kažkokia keista substancija, susidedanti iš smėlio, purvo, betono atplaišų ir panašių dalykų mišinio. Praplaukiame Torvaldseno paminklą Kopernikui, tačiau aplink jį nieko nėra, nes miestas staiga kažkur išnyko. Visur tuščia... Tik „išdžiūvusiame medyje karksi išgąsdinta varna“. Mūsų baimė vis auga. Nors aplink nė gyvos dvasios, tačiau gerai žinome kad yra kas mus vejasi ir nori nužudyti, todėl vienintelis mūsų išsigelbėjimas - pasislėpti tokioje vietoje, kur jie niekada mūsų nerastų. Kažkuriuo momentu paliekame tą laivą-pačiūžą ir atsiduriame keistoje ir netikėtoje vietovėje, priešais didžiulę skalbimo mašiną, dydžio sulig vienaaukščiu namu, o šalia jos išvystame mielą ir visada linksmą mūsų kaimynę ponią X, kartu su kita mums nepažįstama moterimi užsiimančias namų ruošos darbais. Ji mums sako: prisėskite čia už mūsų skalbimo mašinos, taip pasislėpsite ir niekas jūsų neras. Išsigelbėsite!
_______________

Michał Głowiński PL 4
Bėgimas

Bėgame — Motina ir aš — vis didesniu intensyvumu, didesnėmis pastangomis, juk žinome, kad nuo to priklauso mūsų gyvybės. Esame keistame laive, kuris neplaukia, nes nėra vandens, juda tartum didžiulė pačiūža ant metalinio pagrindo. Bet ledo taip pat nėra, po mumis driekiasi keista substancija, sudaryta iš smėlio, purvo ir įvairiausių šiukšlių. Praplaukiame pro Thorvaldseno paminklą Kopernikui — jo niekas nebesupa, nebėra miesto peizažo. Tuščia... „O aplink — tyla bežadė / Tik sukranksi varna medy“(*). Įtampa auga. Nors „nė žmogaus... tamsa juoda“(*), žinome, kad yra tie, kurie mus vejasi, norėdami su mumis padaryti galutinę tvarką, kad tai nuo jų turime pasislėpti slaptoje bei nepasiekiamoje vietoje, nes tai vienintelis išsigelbėjimas. Kažkurią akimirką paliekame šį tartum-laivą, įbėgame į keistą, netikėtą aplinką, kur matome didžiulę skalbyklę, didumo sulig vienaukščiu namu, o šalia — simpatišką ir visada paslaugią kaimynę, ponią X, užsiėmusią kartu su kita — nepažįstama — moterimi buitiniais darbais. Ji sako mums: pritupite už mūsų skalbyklės, pasislėpkite ir nieko blogo jums neatsitiks. Išsigelbėsite!

* Adomas Mickevičius. Bėgimas. Vertė A. Churginas
________________

Pabėgimas PL 5

Bėgame – Motina ir aš – vis smarkiau, vis labiau besistengdami, suvokiame, kad gelbėjam savo gyvybes. Atsiduriame keistame neplaukiančiame laive, nes aplink anei lašo vandens, o juda lyg būtų milžiniška pačiūža ant metalinio pagrindo. Bet ir ledo nėra, po mumis plyti keista medžiaga iš smėlio, purvo, betono liekanų ir įvairiausių atliekų. Aplenkiam Thorvaldseno Koperniką, niekas jo nebesupa, nebėra miesto peizažo. Tuščia visur... Tik „kur sausi eglynai driekias/ varnos karkia, klykia, rėkia“. Vis grėsmingiau. Nors „čia nerasi žmogaus pėdų“, žinome, kad mus vejasi ir trokšta susitvarkyti amžių amžiams, tai nuo jų privalome pasislėpti nepasiekiamoje, apdanguotoje vietoje, tik taip išsigelbėsim. Kažkurią akimirką lipam iš to netikro laivo, bėgam į keistas ir netikėtas apylinkes, matome didelę skalbimo mašiną sulig dviaukščiu namu, prie jos stovi simpatiška ir visada paslaugi kaimynė, ponia X, pasinėrusi su kita, nežinoma moterimi į šeimininkavimą. Taria mums: „Priklupkite už mūsų skalbimo mašinos, pasislėpkite, tai jums tikrai nieko blogo neatsitiks. Išsigelbėsit!“
_________________

Michał Głowiński PL 6
Pabėgimas

Bėgame- Motina ir aš- vis intensyviau ir įdėdami vis daugiau pastangų, juk žinome, kad kalba eina apie gyvenimą. Esame keistame laive, kuris neplaukia, nes aplinkui nėra vandens, juda taip –
tarsi būtų didelė pačiūža ant metalinio pagrindo.Bet ledo taip pat nėra: po mumis tįsta keista
medžiaga sudaryta iš smėlio, purvo, betono likučių ir įvairios rūšies atmatų. Praplaukiam
Thorvaldseno paminklą Kopernikui, kurio niekas nesupa, nėra jau miesto peizažo. Visur
tuščia...Vien ,,tu i ówdzie wystraszona/ w suchej jodle kracze wrona”. Auga grėsme .
Nors „tu nie znać śladu człowieka”, žinome, kad yra tokių, kurie mus vejasi ir nori su mumis galutinai susitvarkyti, juk tai nuo jų turime pasislėpti saugioje ir nepasiekiamoje vietoje, nes tai vienintelis mūsų išsigelbėjimas. Tam tikru momentu paliekame tą neva laivą, įbėgame į keistą ir netikėtą vietovę, matome didžiulę skalbimo mašiną su lyg dviaukščio namo dydžiu, o prie jos stovi patraukli mergina ir visada palanki kaimynė - ponia X, užsiėmusi ūkiniais darbais kartu su kita nepažįstama moterimi. Sako mums: pritūpkite po mūsų skalbimo mašina,pasislėpkite, tikrai nieko blogo jums nenutiks.Išsigelbėsite.

Citatos iš Adomo Mickevičiaus baladės.

Meninio vertimo konkursas 2009. LENKŲ k. vertimai

Nariams

Naujienlaiškis