Meninio vertimo konkursas 2009. RUSŲ k. vertimai
VERTIMŲ ANALIZĖ
Konkursui pateiktuose vertimuose viena iš bėdų yra per didelis rusų kalbos poveikis lietuviškai raiškai. Tai nestebina, nes ir lietuviškai kalbėdami arba rašydami žmonės neretai vartoja gramatines formas, sintaksines konstrukcijas (čia jau nekalbu apie leksiką), atėjusias iš rusų kalbos.
„Vienoje iš pamokų“ ir „vienos pamokos metu“ nėra klaidingi pasakymai, bet stilistiškai nevykę – geriau „vienoje pamokoje“ arba „per vieną pamoką“. O „kažkur ketvirtoje klasėje“ jau visai netinka – turėtų būti „kokioje ketvirtoje klasėje“, „gal ketvirtoje klasėje“. Kaip pastebėta komentaruose, „mokymosi procesas“ skamba griozdiškai, bet taip pat pastebėta, kad šį biurokratinį štampą autorė, matyt, vartoja sąmoningai. Lietuviškoje pedagogikos terminijoje frazė „mokymo(si) procesas“ yra labai paplitusi – čia tik reikia nutarti, ar „mokymo“, ar „mokymosi“ (mokykla, regis, organizuoja mokymo procesą).
Nors esame įpratę sakyti „Konan Doilis“, rašyti vis dėlto reikėtų Konano Doilio arba Conano Doyle’io.
Бездна свободного для чтения времени nėra paprastas atvejis, nes lietuviškai netinka nei „bedugnė“, nei „laisvo skaitymui laiko“, nors „laisvo skaitymo laiko“ (24) gal ir įmanoma. Lietuviškai gerai atrodo ir 14: „kokią begalę laiko, užuot skaičiusi, praleidžiu veltui“; gerą išeitį rado tie, kurie vertė „tinkamo skaitymui laiko“, bet ne tie, kurie minėjo „laiką, skirtą skaitymui“, nes čia pasakotoja kaip tik ir gailisi, kad anksčiau to laiko skaitymui neskyrė.
Dar štai tokia smulkmena: rusiškas įvardis я vartojamas dažniau negu lietuviškas „aš“, nes lietuviškai jau pati veiksmažodžio forma parodo asmenį (parašius „supratau“, jau aišku, kad tai „aš“). Todėl, pvz., jeigu tolimesnį sakinį verčiame „Aš praregėjau“, ankstesniame sakinyje galime išsiversti be „aš“.
Kitą sakinį gerai išvertė, pvz., 9: „Taip kartais žmogus pakelia galvą nuo prirašyto puslapio ir meta žvilgsnį į langą, kur akvarele išlietame danguje pamato virpančią gležną šakelę, ir apmiršta, ir jau nepajėgia atplėšti pavargusio žvilgsnio nuo to paprastučio pavasario vaizdelio“. Tik sklandumo bei lakoniškumo dėlei geriau būtų „lapo“ (o ne „puslapio“), ir pabaigoje be reikalo atsirado du mažybiniai žodžiai („paprastučio vaizdelio“). Gerai išvertė ir 15, tik nelabai tinka žodis „nuščiūva“, reiškiantis „nutyla, nurimsta“, o prieš tai žvelgęs į prirašytą lapą žmogus juk ir šiaip tikriausiai buvo tylus bei ramus. Atsisakyti akvarelės įvaizdžio čia būtų praradimas – tuo pasakoma, kad dangaus vaizdas panašus į akvarele nutapytą paveikslėlį: su drėgnumo ir kontūrų neapibrėžtumo įspūdžiu.
Kituose dviejuose sakinuose įvairiai verčiami trys veikdmažodžiai: отвлеклась, отделилась, расстались. Я отвлеклась от учебного процесса jau buvo pirmame sakinyje, tad nereikėtų nutolti nuo to, kaip tai išsako pati autorė. Kitus du daugelis verčia „atsiskyriau“, „išsiskyrėme“ – ta pati šaknis, tik priešdėliai kiti, ir pasidaro perteklinis (autorės nesiektas) sąskambis. Geresnis 15, 16 variantai: „nukrypau“, „atitrūkau“, „išsiskyrėme“, nors vietoj „nukrypau“ geras ir „atsitraukiau“.
Toliau: существовал dauguma vertė „egzistavo“, ir tai suprantama, nors rusiškas žodis nėra tarptautinis, tad lietuviškai gal geriau skamba „gyvavo“ (tokių vertimų irgi yra). Болталась – tinka daugelio pasirinktas „basčiausi“, kai kieno „blaškiausi“, vieno „šlaisčiausi“ (bet ne „maskatavau“ ar „tabalavau“). Priešpriešos jungtukas „gi“ („aš gi“) čia netinka, lietuviškai sakytina „o aš“.
Su žodžiu натруженный yra vargas, o ir pats žodis reiškia „išvargtas“ ir pan. „Įdiržęs“ (kaip siūlyta komentaruose) netinka, nes šis žodis taikomas rankoms, žmogaus odai. Čia būtų galima keisti sintaksės sandarą, pvz., taip: „Visa klasė maršo žingsniu plūkėsi (arba pūškavo) asfaltuotu mokymo programos plentu“.
Toliau problemiški atvejai yra мой хилый интеллект ir Я запоем читала. Stebėtina, kad хилый daug kas vertė silpnokais žodžiais (pvz., „silpnas“), nors buvo ir „gležnas“, ir „geibus“. Ta pati bėda su запоем: čia bene geriausią variantą pateikė 24: „skaičiau kaip apkvaitusi“
Paskutinis sakinys: beveik visi teikė „pilnakraujį“, nors lietuviškai tai įtartina, įdomu, kad niekas nepavartojo „visavertį“. Antroje sakinio dalyje geriausiai tinka būtasis dažninis laikas (kurio rusų kalba neturi), geri yra 18 ir 19: „mirdavau nuo durtinės žaizdos krūtinėje“. Lietuviškai galima sakyti ir „pjautinė žaizda“, bet žudant peiliu paprastai duriama, o ne pjaunama. Apskritai 18 ir 19 labai daug kuo panašūs, pvz., abiejuose yra keistoka frazė „spurdėjau nuo meilės pasiaiškinimų“, čia jau geriau 2: „tirpdavau (nors gali būti ir kai kieno pavartotas „virpėdavau“) nuo meilės prisipažinimų arba mirdavau nuo durtinės žaizdos krūtinėje“.
O pavadinimą galima išversti visai adekvačiai – „Astralinis sielos skrydis fizikos pamokoje“.
Geresnieji vertimai yra šie:
RU 24. Trūkumai: yra skyrybos klaidų; „balo“, „gelto“ – tai nėra balimo ar geltimo procesas – bolavo ir geltonavo. „Čiuplus“ – nevartotinas žodis, skolinys
RU 15. Trūkumai: „prarijau“ – kabutės nereikalingos. Унеслась suponuoja polėkį, o „persikėliau“ – kaip į kitą butą. Ir dar kliūva dalykai, jau minėti apžvalgoje.
Nerasdami nė vieno visai gero vertimo, vis dėlto, kaip paskatinimą, prizą norime skirti 21-mo vertimo autoriui(-ei). Trūkumų čia taip pat esama, bet nedaug: успеваемость yra „pažangumas“, o ne „stropumas“; negera forma „prisipažinimų meilėje“ (= meilės prisipažinimų), dar šis tas.
Laimantas Jonušys
___________________________
ORIGINALAS
__________________
VERTIMAI
Astralinis sielos skrydis fizikos pamokoje RU 1
Mokykloje, gal ketvirtoje klasėje, vienoje pamokoje aš nukreipiau dėmesį nuo mokymosi į Konano Doilo knygą, kurios buvau nebaigusi skaityti namie. Aš noriai prarijau ją per dvi pamokas, laikydama ant kelių ir atsargiai pervesrama puslapius po suolu.
Nuo tos dienos supratau, kiek daug laisvo dienos laiko, kurį galėčiau skirti skaitymui aš parleidžiu veltui. Kartais žmogus pakelia galvą nuo prirašyto lapo ir meta žvilgsnį į langą, kur akvarele nuspalvintame danguje mato drebančią švelnią šakelę, ir apmiršta, ir jau nebėra jėgų nukreipti pavargusio žvilgsnio nuo šito paprasto pavasarinio paveikslėlio.
Taigi, aš nukreipiau dėmesį nuo mokymosi ir nuo tos dienos lyg ir atsiskyriau nuo jo. Mes taikiai išsiskyrėm. Mokymasis egzistavo sau, tuo tarpu aš mečiausi į kitas erdves ir maskatavausi ten be priežiūros.
Visa klasė sunkiu maršu žygiavo asfaltuotu mokyklinės programos plentu, aš pabėgau į kelkraštį, atatupsta, kur žolėje baltuoja dobilai ir geltonuoja kiaulpienės, taip ir pasilikau ten visam laikui.
Mano nuspėjamumas smarkiai sumažėjo, ir tuo pat metu mano gležnas intelektas pradėjo tvirtėti. Aš be pertraukos skaičiau pamokose. Kasdien, nuo pusės devynių iki dviejų, aš gyvenau pilnakraujį gyvenimą – keliavau, gelbėjausi nuo kasdienybės, plazdėjau nuo meilės paaiškinimų ir miriau nuo durtinės žaizdos krūtinėje.
____________________
Dvasinis sielos polėkis per fizikos pamoką. RU 2
Vienąsyk, per kažkurią tai pamoką ketvirtoje klasėje mano mintys nuklydo nuo dėstomo dalyko link nebaigtos skaityti namie Konan Doilio knygos. Perskaičiau ją per dvi pamokas, laikydama ant kelių ir atsargiai perversdama lapus, kad nepagautų.
Nuo tos dienos supratau, kiek laiko, kurį galėčiau leisti skaitydama švaistau veltui. Aš praregėjau. Taip praregi žmogus, pakėlęs galvą nuo prirašytų lapų ir pažvelgęs pro langą pamato žydro dangaus fone virbančią vėjyje šakelę, ir sustingsta, negalįs atitraukti nuo šiuo nuostabaus reginio savo akių.
Nuo tos dienos pradėjau prasčiau mokytis. Lyg mokslas ir aš pasukome skirtingais keliais: jis sau, o aš – sau.
Visi klasėje stengėsi mokytis, perprasti mokyklinę programą, tik man vienai tai jau buvo nebeįdomu. Man labiau rūpėjo pievos, gėlių lysvės, kur baltavo ir žydėjo įvairių spalvų gėlės. Šie nuostabūs dalykai rūpi man ligi šiol.
Mano pažangumas smarkiai krito, bet intelektas – jis augo. Per pamokas ištįsai skaitydavau. Ir taip kiekvieną mielą dieną, nuo pusės devynių ryto iki dviejų valandų popiet, aš gyvenau visai kitą gyvenimą – keliaudavau, bėgdavau nuo persekiotojų, tirpdavau nuo meilės prisipažinimų arba mirdavau nuo durtinės žaizdos krūtinėje.
____________________
Astralinis sielos skrydis fizikos pamokoje RU 3
Mokykloje, kažkur ketvirtoje klasėje, vienoje pamokoje mano dėmesį nuo mokymosi patraukė Konano Doilio knyga, kurios nepabaigiau skaityti namuose. Aš sėkmingai ją „prarijau“ per dvi pamokas, laikydama ant kelių ir atsargiai vartydama puslapius po suolu.
Nuo tos dienos aš supratau, kiek begalę laisvo laiko aš prarandu neskaitydama. Aš praregėjau. Taip kaip žmogus, pakeldamas galvą nuo prirašyto lapo ir žvilgteldamas į langą, kur akvarele nuplautame danguje mato drebančią švelnią šakelę, sustingsta, ir jau nebegali atitraukti pavargusio žvilgsnio nuo šito paprasčiausio pavasario paveiksliuko.
Taigi, aš atsitraukiau nuo mokymosi ir nuo tos dienos atsiskyriau nuo jo. Mes taikiai išsiskyrėm. Mokymasis vyko pats sau, o aš nudūmiau i kitas erdves ir basčiausi ten neprižiūrima.
Visa klasė įdirbtu maršu žingsniavo asfaltuotu plentu. Aš nubėgau į kelkraštį, prie šlaito, kur žolėje baltuoja dobilai ir geltonuoja kiaulpienės. Taip ir likau ten visam laikui.
Mano pažangumas smarkiai sumažėjo, ir maždaug nuo to laiko mano menkas intelektas pradėjo stiprėti. Aš be perstojo skaitydavau per pamokas. Kiekvieną dieną, nuo pusės devynių iki dviejų. Aš gyvenau pilnakraujį gyvenimą- keliaudavau, gelbėdavausi nuo persekiotojo, virpėdavau nuo meilės prisipažinimų ir mirdavau nuo sužeidimo peiliu krūtinėje.
_____________________
_____________________
Astralinis sielos skrydis fizikos pamokoje RU 4
Mokykloje, gal ketvirtoje klasėje, vienoje iš pamokų aš nukrypau nuo mokymo proceso į Konan Doilio knygą, kurios nebuvau pabaigus skaityti namie. Aš sėkmingai prarijau ją per dvi pamokas laikydama ant kelių ir atsargiai po suolu versdama puslapius.
Nuo tos dienos supratau, kokią aibę tinkamo skaitymui laiko iššvaistau veltui. Aš praregėjau. Taip kitąsyk žmogus pakelia galvą nuo prirašyto popieriaus lapo ir pasižiūri pro langą, kur išplautame, tarsi akvarelėje, danguje pamato drebančią ploną šakelę, ir nuščiūva, ir jau nebepajėgia atitraukti pavargusio žvilgsnio nuo šito paprasčiausio pavasario paveiksliuko.
Taigi, nukrypau nuo mokymo proceso ir tą dieną tarsi nuo jo atitrūkau. Mes taikiai išsiskyrėme. Mokymo procesas egzistavo pats sau, aš gi nuskriejau į kitoniškas erdves ir basčiausi ten niekieno neprižiūrima.
Visai klasei darbščiu žingsniu žygiuojant asfaltuotu mokyklos programos plentu, aš nubėgau šalikelėn, po šlaitu, kur žolėje boluoja dobilai ir geltonuoja kiaulpienės, ir taip ir pasilikau ten visam laikui.
Mano pažangumas staigiai krito, ir apytikriai tuo pat metu mano skurdokas intelektas ėmė stiprėti. Aš godžiai skaitydavau pamokose. Kasdien, nuo pusės devynių iki antros, aš gyvendavau kunkuliuojantį gyvenimą – keliaudavau, sprukdavau nuo besivejančių persekiotojų, virpėdavau nuo meilės prisipažinimų ir mirdavau nuo peilio žaizdos krūtinėje.
______________________
Astralinis dvasios skrydis fizikos pamokoje RU 5
Mokykloje, rodos ketvirtoje klasėje, vienoje pamokoje, užuot sutelkusi dėmesį į mokymo procesą, pasinėriau į Konano Doilio knygą, kurios neperskaičiau ligi galo namuose. Laikydama ant kelių po suolu ir atsargiai versdama puslapius, aš per dvi pamokas ją ryte prarijau.
Sulig ta diena aš supratau kokia aibė laisvo laiko skaitymui nueina veltui. Aš praregėjau. Kartais žmogus pakelia galvą nuo prirašyto lapo ir pažvelgia pro langą, kur akvareliškai išplaukusiame danguje mato virpančią gležną šakelę, ir sustingsta, ir jau nebepajėgia nukreipti pavargusio žvilgsnio nuo to paprasčiausio pavasarinio reginio.
Taigi, sulig ta diena aš atitrūkau nuo mokymo proceso ir tarsi atsiskyriau nuo jo. Išsiskyrėme mes taikiai. Mokymo procesas gyvavo pats sau, o aš nuskriejau į kitas erdves ir basčiausi ten be priežiūros.
Visa klasė nuilsusi žygiavo mokyklinės programos asfaltuotu plentu, aš gi nubėgau kelkraščiu, pašlaite, kur žolėje boluoja dobilai ir geltonuoja kiaulpienės, taip ir pasilikau ten visam laikui.
Mano pažangumas smarkiai krito, ir daugmaž nuo to laiko mano geibus intelektas pradėjo stiprėti. Pamokose aš skaičiau be perstojo. Kasdien, nuo pusės devynių iki antros valandos, gyvenau pilnakraujį gyvenimą – keliavau, sprukau nuo persekiotojų, virpėjau nuo meilės prisipažinimų ir miriau nuo sužeidimo peiliu krūtinėje.
______________________
Neįtikėtina dvasios kelionė fizikos pamokoje RU 6
Mokykloje, berods ketvirtoje klasėje, vienoje iš pamokų atsitraukiau nuo mokymo proceso ir įsitraukiau į Konano Doilio knygą, kurios nespėjau perskaityti namuose. Sėkmingai, niekeno nepastebėta, laikydama ant kelienių ir atsargiai peversdama lapą po lapo, perskačiau visą knygą per dvi pamokas.
Tą dieną aš supratau, kiek daug laiko praleista veltui neskaitant. Aš tarsi pabudau. Taip kartais žmogus pakelia galvą nuo išrašyto lapo ir nukreipia akis į langą- nublukusiame, spalvų netekusiame danguje išvysta drebačią liauną šakelę, ir apmiršta, ir jau nebesugeba atitraukti pavargusio žvilgsnio nuo šito paprasto pavasarinio paveikslo.
Aš trumpam atitrūkau nuo mokymo eigos ir tuo pačiu metu lyg galutinai atsiplėšiau nuo jo. Mes taikiai išsiskyrėme. Mokslas egzistavo pats sau, o aš pasinėriau į erdvių platybes ir nevaržomai jose klajojau.
Pagal mokyklinę programą visa klasė ritmingai žygiavo asfaltuotu plentu. Aš pasitraukiau į kelkraštį, į pašlaitę, kur žolėje baltuoja dobilai ir geltonuoja kiaulpienės- taip ir likčiau visam.
Mano pažangumas smarkiai krito ir tuo pačiu metu tvirtėjo mano vidinis intelektas. Pamokose skaičiau nesustodama. Kasdien, nuo pusės devynių iki dviejų, gyvenau visapusišką gyvenimą- svajojau, nebedalyvavau pamokose, nebejaudino meilės aiškinimaisi ir kentėjau lyg nuo durtinės žaizdos krūtinėje.
_________________
Astralinis sielos skrydis fizikos pamokoje RU 7
Kažkada mokykloje, turbūt ketvirtoje klasėje, vienos pamokos metu, mokymąsi aš iškeičiau į Konan Doilio knygą, kurios nebaigiau skaityti namuose. Per dvi pamokas, laikydama ją po suolu ant kelių ir atsargiai versdama puslapius, aš ją tiesiog prarijau.
Nuo tada supratau, kokia galybė laisvo laiko, skirto skaitymui, dingsta veltui. Aš tarsi praregėjau. Taip kartais žmogus pakelia galvą nuo prirašyto lapo ir žiūri apmiręs pro langą, kur danguje, tarsi akvarelėje, mato švelniai virpančią šakelę, ir jau nebeįstengia atplėšti pavargusio savo žvilgsnio nuo paprasčiausio pavasario paveikslėlio.
Taip aš nuo tos dienos atitrūkau nuo mokslų ir tarsi atsiskyriau nuo jų. Mes išsiskyrėme taikiai. Mokslai gyvavo tarsi patys savaime, o aš pasileidau į kitas erdves ir skrajojau ten be jokios priežiūros.
Visa klasė, susikaupusi žygiavo per mokslus, lyg per asfaltą, o aš likau pylimo pakraštyje, kur žolėje baltuoja dobiliukai ir geltonuoja pienės. Taip ir pasilikau ten visam laikui
Mano pažangumas krito, bet menkas intelektas ėmė stiprėti. Aš, tarsi apsvaigusi, per pamokas vis skaičiau ir skaičiau. Kiekvieną dieną, nuo pusės devynių iki dviejų valandų, aš gyvenau pilnakraujį gyvenimą: keliavau, gelbėjausi nuo persekiotojų, virpėjau besiaiškindama meilės santykius ir mirdavau nio peilio dūrio į krūtinę.
_____________________
Astralinė sielos kelionė per fizikos pamoką RU 8
Mokykloje, kai buvau gal ketvirtokė, vienos pamokos metu, aš atsiribojau nuo mokymosi proceso ir susitelkiau į Konano Doilio knygą, kurios namuose neperskaičiau iki galo. Laikydama ją ant kelių ir atsargiai po suolu versdama lapus, aš godžiai prarijau knygą per dvi pamokas.
Nuo tos dienos aš supratau, kokia gili bedugnė laisvo laiko atsiverė skaitymui. Aš praregėjau. Kartais žmogus pakelia galvą nuo prirašyto lapo ir įsisteibelijęs pro langą, kur akvarele išmargintam danguj mato švelniai virpančią šakelę, sustingsta, ir jau ne jo galioje atitraukti pavargusį žvilgsnį nuo šio paprasto pavasariško paveikslo.
Štai taip nuo tos dienos aš atsiskyriau nuo mokymosi proceso, tarsi nutrūkau nuo jo. Mes taikiai išsiskyrėm. Dabar mokymosi procesas egzistavo pats sau, o aš pasinėriau į kitas platybes ir nepriklausoma ten klaidžiojau.
Visa klasė triūsdama žingsniavo asfaltuota mokykline programa, o aš pabėgau į šalikelės slėnį, kur baltuoja dobiliukai, geltonuoja pienės ir pasilikau ten visados.
Mano pažangumas labai krito, bet maždaug nuo šio laiko mano žemas intelektas tapo aukštu. Aš iki pamišimo skaičiau per pamokas. Kasdien, nuo pusės devynių iki antros, aš ragaudavau tikro gyvenimo - keliaudavau, gelbėdavausi nuo persekiotojų, virpdavauėjau nuo meilės prisipažinimų ir mirdavau nuo peilio žaizdos krūtinėje.
_______________________
Astralinis sielos skrydis per fizikos pamoką RU 9
Mokykloje, maždaug ketvirtoje klasėje, vienos pamokos metu aš nuklydau nuo mokymosi proceso prie Conan Doyle knygos, kurios nebaigiau skaityti namie. Sėkmingai ją prarijau per dvi pamokas, laikydama ant kelių ir atsargiai po suolu versdama puslapius.
Nuo tos dienos aš supratau, kokią begalę skaitymui tinkamo laisvo laiko iššvaistau be naudos. Aš praregėjau. Taip kartais žmogus pakelia galvą nuo prirašyto puslapio ir meta žvilgsnį į langą, kur akvarele išlietame danguje pamato virpančią gležną šakelę, ir apmiršta, ir jau nepajėgia atplėšti pavargusio žvilgsnio nuo to paprastučio pavasario vaizdelio.
Taigi, aš nuklydau nuo mokymosi proceso ir nuo tos dienos tarsi atsijau nuo jo. Mes taikiai išsiskyrėme. Mokymosi procesas tebeegzistavo sau, o aš persikėliau į kitokias erdves ir makalavausi ten be priežiūros.
Visa klase įdiržusiu maršu žygiavo asfaltuotu mokyklos programos keliuku, aš gi pabėgau į pakelę, į pašlaitę, kur žolėje baltuoja dobiliukai ir geltonuoja pienės, ir taip ir pasilikau ten visam laikui.
Mano pažangumas smarkiai pablogėjo, ir maždaug tuo pat metu mano geibus intelektas ėmė stiprėti. Aš be atvangos skaičiau pamokų metu. Kasdien nuo pusės devynių iki dviejų gyvenau pilnakraujį gyvenimą – klajojau, gelbėjausi nuo persekiojimo, virpėjau nuo meilės prisipažinimų ir miriau nuo peilio žaizdos krūtineje.
_______________________
Astralinis sielos skrydis per fizikos pamoką RU 10
Mokykloje, maždaug ketvirtoje klasėje, vienoje pamokų aš atitrūkau nuo mokymosi proceso ir įnikau į Konan Doilio knygą, kurios nesuspėjau perskaityti namie. Pasidėjusi ją ant kelių ir po suolu atsargiai versdama puslapius, aš sėkmingai prarijau ją per dvi pamokas.
Tądien supratau, kokią begalę laisvo, skaitymui tinkamo laiko aš leidžiu vėjais. Man atsivėrė akys. Taip kartais žmogus pakelia galvą nuo prirašyto lapo ir mestelėjęs žvilgsnį pro langą, pamato lyg akvarele lietą dangų, jame virpančią, gležną medžio šakelę, ir staiga sustingsta, ir neturi jėgų atplėšti pavargusio žvilgsnio nuo to paprasčiausio pavasarinio paveikslėlio.
Žodžiu, aš atitrūkau nuo mokymosi proceso ir nuo tos dienos tarsi išvis išsijungiau iš jo. Mes išsiskyrėm taikiai. Mokymosi procesas ir toliau egzistavo pats sau, o aš nuskriejau į kitas erdves ir šlaisčiausi ten be jokios priežiūros.
Visa klasė, darbingai nusiteikusi, marširavo asfaltuotu mokyklinės programos greitkeliu, o aš sprukau į šalikelę, pašlaitėn, kur žolėje baltuoja dobilėliai ir geltonuoja pienės, ten, beje, visam laikui ir pasilikau.
Mano pažangumas staiga krito žemyn ir panašu, kad, būtent nuo to laiko mano leisgyvis intelektas pradėjo įgauti naujų jėgų. Per pamokas svaigau nuo skaitymo. Kasdien, nuo pusės devynių iki dviejų aš gyvenau pilnakraujį gyvenimą – keliaudavau, gelbėdavausi nuo persekiotojų, virpėdavau klausydamasi meilės prisipažinimų ir mirdavau nuo peilio žaizdos krūtinėje.
______________________
Astralinis sielos skrydis fizikos pamokoje RU 11
Mokykloje, maždaug ketvirtoje klasėje, vienoje pamokoje aš atitrūkau nuo ugdymo proceso dėl Konan Doilio knygos, kurios neperskaičiau namie. Aš sėkmingai prarijau ją per dvi pamokas, laikydama ant kelių ir atsargiai versdama puslapius po suolu.
Nuo tos dienos supratau, kokia skaitymui laisvo laiko bedugnė prapuola veltui. Aš nušvitau. Taip žmogus kartais pakelia galvą nuo išrašyto lapo ir meta žvilgsnį į langą, kur akvareliškai išlietam danguje mato drebančią švelnią šakelę, ir sustingsta, ir jau nebegali atitraukti pavargusio žvilgsnio nuo to paprasčiausio pavasarinio paveikslėlio.
Taigi, aš atitrūkau nuo ugdymo proceso ir nuo tos dienos tarsi atsidalijau nuo to. Mes taikiai išsiskyrėme. Ugdymo procesas egzistavo sau, aš gi pasidaviau į kitas erdves ir blaškiausi ten be priežiūros.
Visa klasė alsiu žingsnio marširavo asfaltuotu moyklinės programos plentu, aš pabėgau į šalikeles, į pašlaites, kur žolėje baltuoja dobilai ir geltonuoja pienės, ten ir likau visam laikui.
Mano pažangumos ryškiai nukrito, ir maždaug tuo laiku mano silpnas intelektas pradėjo tvirtėti. Aš karštiligiškai skaičiau pamokose. Kasdien, nuo pusės devynių iki dviejų gyvenau pilnakraujį gyvenimą – klajojau, gelbėjausi nuo persekiotojų, virpėjau nuo meilės prisipažinimų ir miriau nuo peilio žaizdos krūtineje.
______________________
Mokykloje, maždaug ketvirtoje klasėje, vienoje pamokoje aš atitrūkau nuo ugdymo proceso dėl Konan Doilio knygos, kurios neperskaičiau namie. Aš sėkmingai prarijau ją per dvi pamokas, laikydama ant kelių ir atsargiai versdama puslapius po suolu.
Nuo tos dienos supratau, kokia skaitymui laisvo laiko bedugnė prapuola veltui. Aš nušvitau. Taip žmogus kartais pakelia galvą nuo išrašyto lapo ir meta žvilgsnį į langą, kur akvareliškai išlietam danguje mato drebančią švelnią šakelę, ir sustingsta, ir jau nebegali atitraukti pavargusio žvilgsnio nuo to paprasčiausio pavasarinio paveikslėlio.
Taigi, aš atitrūkau nuo ugdymo proceso ir nuo tos dienos tarsi atsidalijau nuo to. Mes taikiai išsiskyrėme. Ugdymo procesas egzistavo sau, aš gi pasidaviau į kitas erdves ir blaškiausi ten be priežiūros.
Visa klasė alsiu žingsnio marširavo asfaltuotu moyklinės programos plentu, aš pabėgau į šalikeles, į pašlaites, kur žolėje baltuoja dobilai ir geltonuoja pienės, ten ir likau visam laikui.
Mano pažangumos ryškiai nukrito, ir maždaug tuo laiku mano silpnas intelektas pradėjo tvirtėti. Aš karštiligiškai skaičiau pamokose. Kasdien, nuo pusės devynių iki dviejų gyvenau pilnakraujį gyvenimą – klajojau, gelbėjausi nuo persekiotojų, virpėjau nuo meilės prisipažinimų ir miriau nuo peilio žaizdos krūtineje.
______________________
Astralinis sielos skrydis fizikos pamokoje RU 12
Mokykloje, gal ketvirtoje klasėje, vienoje iš pamokų aš įsikniaubiau į Konan Doilio knygą, kurios nebaigiau skaityti namie. Aš ją sėkmingai „praryjau“ per dvi pamokas po suolu laikydama ant kelių ir atsargiai perversdama lapus.
Nuo tos dienos aš supratau, kokios marios laiko, kurį galiu skirti skaitymui, dingsta veltui. Aš praregėjau. Taip kartais žmogus pakelia galvą nuo primarginto lapo ir meta žvilgsnį į langą, kur akvarele išsiliejusiame danguje pamato virpančią švelnią šakelę, ir tarsi sustingsta, ir jau nebepajėgia atplėšti pavargusių akių nuo šio paprastučio pavasario paveikslėlio.
Taigi aš nukrypau nuo mokymo proceso ir nuo tos dienos tarsi atsiskyriau nuo jo. Mes taikiai išsiskyrėme. Mokymo procesas egzistavo pats sau, aš gi nuskridau į kitas erdves ir plaiksčiausi ten nuo nieko nepriklausoma.
Visa klasė nusiplūkusi maršo žingsniu žygiavo mokyklinės programos plentu, o aš pabėgau į kelkraštį, kur skardžio žolėje bolavo dobiliukai ir geltonavo kliaulpienės. Taip ten ir likau.
Mano pažangumas staigiai krito, ir apytikriai nuo to laiko ėmė stiprėti mano gyvenimiškasis intelektas. Aš nepaliaudama skaičiau per pamokas. Kasdien nuo pusės devynių iki antros valandos aš gyvenau pilnakraujį gyvenimą – keliavau, gelbėjausi nuo persekiotojų, virpėjau nuo meilės prisipažinimų ir miriau nuo peilio dūrio į krūtinę.
______________________
Astralinis sielos skrydis fizikos pamokoje RU 13
Mokykloje, kažkur ketvirtoje klasėje, vienoje pamokoje aš nukrypaunuo mokymo proceso prie Konan Doilo knygos, kurios nebaigiau skaityti namuose. Aš sėkmingai prarijau ją per dvi pamokas, laikydama ją ant kelių ir atsargiai po suolu perversdama lapus.
Nuo tos dienos aš supratau, kaip begalės laisvo laiko skaitymui man dingsta veltui. Aš praregėjau. Taip kartais žmogus pakeli galvą nuo prirašyto lapo ir dirsteli pro langą, kuriame akvarele nudažytame danguje matai drebančią liauną šakelę, ir sustingsti, ir jau nebe tavo jėgoms atitraukti nuvargusį žvilgsnį nuo šio paprasto pavasariško paveikslėlio.
Taigi aš nukrypau nuo mokymo proceso ir nuo tos dienos tarsi atsiskyriau nuo jo. Mes taikiai išsiskyrėme. Mokymo procesas egzistavo pats sau, o aš nuskridau į kitas erdves ir plepėjau ten niekieno nestebima.
Visa klasė koja kojon žygiavo asfaltuotu mokyklinės programos vieškeliu, o aš nubėgau ant šaligatvio, prie šlaito, kur žolėje baltuoja ir geltonuoja pienės, taip ir pasilikau ten visam lakui.
Mano pažangumas smarkiai nukrito, ir maždaug nuo to laiko mano silpnas intelektas ėmė tvirtėti. Aš užgerdama skaičiau pamokose. Kasdien, nuo pusės devynių iki dviejų, aš gyvenau pilnakraujį gyvenimą – keliavau, gelbėjausi vejama, drebėjau nuo mylimųjų pasiaiškinimų ir miriau nuo peilio dūrių į širdį.
_______________________
Astralinė sielos kelionė fizikos pamokoje RU 14
Mokykloje, maždaug ketvirtoje klasėje, vienoje pamokų nuo mokymo proceso mane atitraukė Konan Doilio knyga, kurios neperskaičiau namie. Laikydama knygą ant kelių ir po suolu atsargiai versdama puslapius, sėkmingai ją surijau per dvi pamokas.
Tą dieną supratau, kokią begalę laiko, užuot skaičiusi, praleidžiu veltui. Aš praregėjau. Taip kartais žmogus pakelia galvą nuo prirašyto lapo, meta žvilgsnį pro langą, kur akvarele išplautame danguje dreba gležna šakelė, ir sustingsta. Ir daugiau nebeturi jėgų atplėšti nuvargusio žvilgsnio nuo šio paprasto pavasariško paveikslėlio.
Taigi aš nusišalinau nuo mokymo proceso ir nuo tos dienos tarsi atitrūkau nuo jo. Mes taikiai išsiskyrėme. Mokymo procesas gyvavo pats sau, o aš išlėkiau į kitą erdvę ir basčiausi ten be priežiūros.
Visa klasė įsitempusi žygiavo kareivišku maršu asfaltuotu mokyklos programos plentu, o aš nubėgau kelkraščiu link šlaito, kur baltuoja dobiliukai ir geltonuoja kiaulpienės. Taip ir pasilikau ten visiems laikams.
Mano pažangumas smarkiai krito, nors maždaug tuo pat metu mano silpnas intelektas ėmė stiprėti. Aš be sustojimo skaičiau per pamokas. Kasdien nuo pusės devintos iki dviejų gyvenau pilnakraujį gyvenimą – keliavau, gelbėjausi nuo persekiotojų, virpėjau nuo prisipažinimų mylint ir miriau nuo peilio dūrių į krūtinę.
_______________________
Sielos skrydis per fizikos pamoką RU 15
Mokykloje, kokioje ketvirtoje klasėje, per vieną pamoką nukrypau nuo mokymosi proceso prie Konano Doilio knygos, kurios nebaigiau skaityti namuose. Tą knygą sėkmingai ,,prarijau“ per dvi pamokas, laikydama ant kelių ir atsargiai po suolu versdama lapus.
Tądien supratau, kokia galybė laisvo ir skaitymui tinkamo laiko prabėga tuščiai. Akys atsivėrė. Taip kartais žmogus pakelia galvą nuo prirašyto lapo, žvilgteli pro langą, kur lyg akvarele nulietame danguje išvysta liauną virpančią šakelę, ir nuščiūva, ir jau nebepajėgia atitraukti pavargusio žvilgsnio nuo paprasčiausio pavasariško reginio.
Taigi, nukrypau nuo mokymosi proceso ir nuo tos dienos tartum atitrūkau nuo jo. Mes taikiai išsiskyrėme. Mokymosi procesas egzistavo pats vienas, aš gi persikėliau į kitas erdves ir dykinėjau ten be priežiūros.
Visa klasė išvargusiu maršu mynė asfaltuotą mokymo programos kelią, o aš pabėgau į šalikelę, nuo šlaito, kur žolėje boluoja dobiliukai ir geltonuoja pienės... Ir likau ten visam laikui.
Mano pažangumas smuko, tačiau beveik tuo pat metu nusilpęs mano intelektas pradėjo taisytis. Per pamokas ir toliau chroniškai skaičiau. Kasdien, nuo pusės devynių iki dviejų gyvendavau pilnakraujį gyvenimą: keliaudavau, sprukdavau nuo persekiotojų, virpėdavau dėl meilės prisipažinimų ir mirdavau nuo peilio žaizdos krūtinėje.
_______________________
Astralinis sielos skrydis per fizikos pamoką RU 16
Mokykloje, maždaug ketvirtoje klasėje, vienoje iš pamokų nukrypau nuo mokomojo proceso prie Konano Doilio knygos, nebaigtos skaityti namie. Aš sėkmingai prarijau ją per dvi pamokas, laikydama ant kelių ir atsargiai versdama puslapius po suolu.
Nuo šios dienos supratau, kokią skaityti skirto laisvalaikio bedugnę veltui prarandu. Praregėjau. Šitaip kartais žmogus pakelia galvą nuo prirašyto lapo ir meta žvilgsnį pro langą, kur akvarele praplautame danguje mato virpančią glotnią šakelę, ir sustingsta, nebepajėgdamas atitraukti pavargusio žvilgsnio nuo šio paprasčiausio pavasarinio vaizdelio.
Taigi nukrypau nuo mokomojo proceso ir nuo tos dienos tarsi atitrūkau nuo jo. Mes taikiai išsiskyrėme. Mokomasis procesas egzistavo sau, aš gi nuskriejau į kitas erdves ir basčiausi ten niekieno neprižiūrima.
Visa klasė ištobulintu maršu žygiavo asfaltuotu mokyklinės programos plentu, aš pabėgau į kelkraštį, atšlaitę, kur žolėje baltuoja dobiliukai ir geltonuoja kiaulpienės, ir šitaip likau ten visiems laikams.
Pažangumas mano smarkiai krito, ir maždaug nuo tada mano menkas intelektas ėmė stiprėti. Aš nepertraukiamai skaičiau pamokų metu. Kasdien, nuo pusės devynių iki antros, aš gyvenau pilnakraujį gyvenimą – keliaudavau, gelbėdavausi nuo persekiotojų, virpėdavau nuo meilės prisipažinimų ir mirdavau nuo peiliu padarytos žaizdos krūtinėje.
________________________
Astralinė sielos kelionė fizikos pamokoje RU 17
Mokykloje, gal kokioje ketvirtoje klasėje, vienos pamokos metu, užuot mokiusis, ėmiausi Konano Doilio knygos, kurios nepabaigiau skaityti namuose. Laikydama ją ant kelių ir atsargiai versdama pasuolėje lapus, ryte prarijau per dvi pamokas.
Nuo tos dienos supratau, jog begalė laiko prabėga veltui, jei nepaimi į rankas knygos. Mane it žaibu trenkė. Taip kartais nutinka: žmogus kilsteli galvą nuo prirašyto lapo ir meta žvilgsnį pro langą, kur tarsi akvarele nuspalvintame danguje išvysta virpančią liauną šakelę – ir sustingsta, ir nebeturi jėgų atitraukti pavargusio žvilgsnio nuo tokio paprasto pavasarinio peizažo.
Taigi, nuo tos dienos atsiribojau nuo mokslų. Mes išsiskyrėm taikiai: mokymosi procesas egzistavo sau, o aš... aš nuskriejau į kitus pasaulius ir leidau laiką ten niekieno neprižiūrima.
Kol visa klasė marširavo per asfaltuotą mokyklos programą, aš kulniavau kelkraščiu, kur žolėje boluoja dobilai ir geltonėja pienės. Taip ir likau ten visam laikui.
Mano pažangumas staigiai krito, tačiau beveik tą pat akimirką žemas intelektas pradėjo augti. Ėmiau be perstojo skaityti knygas pamokų metu. Kasdien nuo pusės devynių iki dviejų gyvenau pilnatvės kupiną gyvenimą – keliavau iš vieno pasaulio į kitą, gelbėjausi nuo priešų, virpėjau nuo meilės prisipažinimų ir daugybę kartų kritau nuo dūrio į krūtinę.
_______________________
Astralinis sielos skrydis per fizikos pamoką RU 18
Mokykloje, maždaug ketvirtoje klasėje, per vieną iš pamokų nukrypau nuo mokslo proceso į Konano Doilio knygą, kurios neperskaičiau namie. Aš sėkmingai prarijau ją per dvi pamokas, laikydama ant kelių po suolu ir atsargiai vartydama puslapius.
Nuo tos dienos as supratau, kiek daug laisvo laiko, skirto skaitymui, prapuola veltui. Praregėjau. Kartais žmogus pakelia galvą nuo prirašyto lapo ir meta žvilgsnį pro langą, kur neryškiame akvareliniame danguje mato švelnią virpančią šakelę,ir sustingsta, ir jau nebeturi jėgų nukreipti pavargusio žvilgsnio nuo papraščiausio pavasarinio paveikslėlio.
Taigi aš nukrypau nuo mokslo proceso ir nuo tos dienos tarsi atsiskyriau nuo jo.Mes taikiai išsiskyrėme. Mokymosi procesas egzistavo pats sau, o aš nuskriejau į kitas platybes ir basčiausi jose be jokios priežiūros.
Visa klasė išsekintu maršu žygiavo asfaltuotu mokyklinės programos keliu, aš pabėgau į šalikėlę, ant šlaito, kur žolėje baltuoja dobilai ir geltonuoja kiaulpienės.Taip ir pasilikau ten visiems laikams.
Mano pažangumas smarkiai smuko ir apytiksliai nuo to laiko mano intelektas ėmė stiprėti. Be pertraukų skaičiau per pamokas. Kasdien, nuo pusės devynių iki dviejų gyvenau pilnavertį gyvenimą – keliavau, gelbėjausi nuo persekiojimo, spurdėjau nuo meilės pasiaiškinimų ir mirdavau nuo durtinės žaizdos krūtinėje.
________________________
Žvaigždinis sielos skrydis per fizikos pamoką RU 19
Mokykloje, maždaug ketvirtoje klasėje, per vieną iš pamokų atitrūkau nuo mokymosi pagal C. Doyle‘o knygą, kurios nebaigiau skaityti namie. Aš sėkmingai ją įveikiau per dvi pamokas, laikydama ant kelių ir atsargiai versdama puslapius po suolu.
Nuo tos dienos aš supratau, kokia daugybė laisvo laiko, skirto skaitymui, prapuola veltui. Aš praregėjau. Taip kartkartėmis žmogus pakelia galvą nuo prirašyto lapo ir meta žvilgsnį į langą, pro kurį neryškiame akvareliniame danguje mato virpančią, švelnią šakelę, ir sustingsta, ir jau nebeturi jėgų nukreipti žvilgsnio nuo šio paprasčiausio pavasario paveikslėlio.
Taigi, aš atitrūkau nuo mokymosi ir nuo tos dienos tartum atsiskyriau nuo jo. Mes išsiskyrėme taikiai. Mokymasis egzistavo pats sau, o aš nuskriejau į kitas platybes ir basčiausi jose be jokios priežiūros.
Bendraklasiai išsekintu maršu žygiavo asfaltuotu mokyklos programos plentu, aš pasprukau į šalikelę, nuo šlaito, kur žolėje baltuoja dobilai ir geltonuoja kiaulpienės; taip ir pasilikau ten visiems laikams.
Mano pažangumas smarkiai nusmuko, bet apytikriai nuo to laiko mano menkas intelektas ėmė stiprėti. Be pertraukos skaičiau per pamokas. Kasdien, nuo pusės devynių iki dviejų gyvenau pilnavertį gyvenimą – keliavau, gelbėjausi nuo persekiojimo, spurdėjau nuo meilės pasiaiškinimų ir mirdavau nuo durtinės žaizdos krūtinėje.
________________________
Astralinis sielos polėkis fizikos pamokoje RU 20
Mokykloje, gal ketvirtoje klasėje, vienoje pamokų atitrūkau nuo mokymosi proceso, kad susitelkčiau namuose nebaigtai skaityti Konan Doilo knygai. Sėkmingai prarijau ją per dvi pamokas, laikydama ant kelių ir atsargiai versdama pasuolėje puslapius.
Nuo tos dienos supratau kokią bedugnę laisvo skaitymui laiko švaistau veltui. Praregėjau. Taip kartais žmogus pakelia galvą nuo prirašyto lapo, žvilgteli pro langą, kur akvareliškai išsiliejusiame danguje pamato drebančią liauną šakelę ir apmiršta, ir jau nebepajėgia atplėšti pavargusio žvilgsnio nuo to paprasčiausio pavasarinio vaizdelio.
Taigi, aš atitrūkau nuo mokymosi proceso ir nuo tos dienos tartum išsiskyriau su juo. Mes išsiskyrėme draugiškai. Mokymosi procesas egzistavo pats sau, aš gi pasileidau į kitoniškas erdves ir tabalavau ten be jokios priežiūros.
Visa klasė stropiu maršu žygiavo mokyklos programos plentu, o aš pasitraukiau kelkraštin, nusiritau pylimu į žolėje baltuojančius žvagučius ir geltuonuojančias pienes, taip ir pasilikau ten visam laikui.
Mano pažangumas staiga krito ir apytiksliai nuo tada ėmė tvirtėti gležnas intelektas. Aš pasimėgaudama skaičiau pamokose. Kasdien, nuo pusės devintos iki dviejų, aš gyvenau pilnakraujį gyvenimą – klajojau, bėgau persekiojama, virpėjau nuo meilės pasiaiškinimų ir miriau gavusi peilį krūtinėn.
_______________________
Dvasios skrydis į žvaigždes per fizikos pamoką RU 21
Mokykloje, apytikriai ketvirtoje klasėje, vieną pamoką aš atitrūkau nuo mokslų ir įnikau į Konano Doilio knygą, kurios nepabaigiau skaityti namuose. Laikydama ją ant kelių ir pasuolėje atsargiai versdama puslapius, mitriai prarijau knygą vos per dvi pamokas.
Tą dieną supratau, kokią gausybę laisvo laiko skaitymui pragaištu veltui. Man atsivėrė akys. Taip kartais nuo prirašyto lapo pakėlęs galvą žmogus meta žvilgsnį pro langą, akvarele išplaukusiame danguje išvysta virpančią gležną šakelę, nustėrsta ir jau nebepajėgia atitraukti pailsusio žvilgsnio nuo to paprasčiausio pavasarinio paveikslėlio.
Taip aš atitrūkau nuo mokslų ir nuo tos dienos tarsi visiškai nuo jų atitolau. Išsiskyrėme mes taikiai. Mokslai gyvavo patys sau, o aš pasileidau į kitas erdves ir basčiausi ten be priežiūros.
Visa klasė įtemptai žygiavo mokyklinės programos asfaltuotu plentu, o aš išsmukau šalikelėn, pašlaitėn, kur žolėje baltavo dobiliukai ir geltonavo pienės. Taip ir likau ten visam laikui.
Mano stropumas smarkiai apmenko, bet maždaug tuo pat metu mano skurdus intelektas ėmė tvirtėti. Per pamokas skaičiau be perstojo. Kasdien nuo pusės devintos iki dviejų gyvenau pilnakraujį gyvenimą – keliavau į svečias šalis, gelbėjausi nuo persekiotojų, šiurpčiojau nuo prisipažinimų meilėje ir žūdavau peiliu sužeista į krūtinę.
_______________________
Mokykloje, apytikriai ketvirtoje klasėje, vieną pamoką aš atitrūkau nuo mokslų ir įnikau į Konano Doilio knygą, kurios nepabaigiau skaityti namuose. Laikydama ją ant kelių ir pasuolėje atsargiai versdama puslapius, mitriai prarijau knygą vos per dvi pamokas.
Tą dieną supratau, kokią gausybę laisvo laiko skaitymui pragaištu veltui. Man atsivėrė akys. Taip kartais nuo prirašyto lapo pakėlęs galvą žmogus meta žvilgsnį pro langą, akvarele išplaukusiame danguje išvysta virpančią gležną šakelę, nustėrsta ir jau nebepajėgia atitraukti pailsusio žvilgsnio nuo to paprasčiausio pavasarinio paveikslėlio.
Taip aš atitrūkau nuo mokslų ir nuo tos dienos tarsi visiškai nuo jų atitolau. Išsiskyrėme mes taikiai. Mokslai gyvavo patys sau, o aš pasileidau į kitas erdves ir basčiausi ten be priežiūros.
Visa klasė įtemptai žygiavo mokyklinės programos asfaltuotu plentu, o aš išsmukau šalikelėn, pašlaitėn, kur žolėje baltavo dobiliukai ir geltonavo pienės. Taip ir likau ten visam laikui.
Mano stropumas smarkiai apmenko, bet maždaug tuo pat metu mano skurdus intelektas ėmė tvirtėti. Per pamokas skaičiau be perstojo. Kasdien nuo pusės devintos iki dviejų gyvenau pilnakraujį gyvenimą – keliavau į svečias šalis, gelbėjausi nuo persekiotojų, šiurpčiojau nuo prisipažinimų meilėje ir žūdavau peiliu sužeista į krūtinę.
_______________________
Astralinis sielos skrydis fizikos pamokoje RU 22
Mokykloje, maždaug ketvirtoje klasėje, vienos iš pamokų metu aš atitrūkau nuo mokymosi proceso ir įsigilinau į Konano Doilio knygą, kurios nebaigiau skaityti namie. Laikydama ją ant kelių ir atsargiai versdama puslapius po suolu, vienu ypu sėkmingai įveikiau ją per dvi pamokas.
Nuo tos dienos aš supratau, kokias marias laisvo laiko, kurį galėčiau skirti skaitymui, aš iššvaistau veltui. Aš praregėjau. Taip kartais žmogus pakelia galvą nuo prirašyto lapo ir meta žvilgsnį į langą, kuriame tarsi akvarele sulietame danguje regi virpančią glebią šakelę, ir apmiršta, ir jau neturi jėgų nukreipti pavargusio žvilgsnio nuo šio paprasčiausio pavasarinio vaizdelio.
Taigi, aš atitrūkau nuo mokymosi proceso ir nuo tos dienos tarsi atsiskyriau nuo jo. Mes išsiskyrėme taikiai. Mokymosi procesas egzistavo sau, aš gi nuskriejau į kitas erdves ir basčiausi ten be priežiūros.
Visa klasė išdirbtu maršo žingsniu žygiavo išasfaltuotu mokyklinės programos plentu, aš gi pabėgau į šalikelę, šlaitu žemyn, kur žolėje boluoja dobiliukai ir geltonuoja kiaulpienės, bei taip ir pasilikau ten visam laikui.
Mano pažangumas ženkliai krito, ir maždaug nuo to momento mano geibus intelektas ėmė tvirtėti. Ėmiau be pertraukų skaityti pamokų metu. Kasdien, nuo pusės devintos iki dviejų, aš gyvenau pilnakraujį gyvenimą – keliavau, gelbėjausi nuo persekiojimų, virpėjau nuo meilės prisipažinimų ir mirdavau nuo peilio dūrio širdyje.
________________________
Nuo tos dienos aš supratau, kokias marias laisvo laiko, kurį galėčiau skirti skaitymui, aš iššvaistau veltui. Aš praregėjau. Taip kartais žmogus pakelia galvą nuo prirašyto lapo ir meta žvilgsnį į langą, kuriame tarsi akvarele sulietame danguje regi virpančią glebią šakelę, ir apmiršta, ir jau neturi jėgų nukreipti pavargusio žvilgsnio nuo šio paprasčiausio pavasarinio vaizdelio.
Taigi, aš atitrūkau nuo mokymosi proceso ir nuo tos dienos tarsi atsiskyriau nuo jo. Mes išsiskyrėme taikiai. Mokymosi procesas egzistavo sau, aš gi nuskriejau į kitas erdves ir basčiausi ten be priežiūros.
Visa klasė išdirbtu maršo žingsniu žygiavo išasfaltuotu mokyklinės programos plentu, aš gi pabėgau į šalikelę, šlaitu žemyn, kur žolėje boluoja dobiliukai ir geltonuoja kiaulpienės, bei taip ir pasilikau ten visam laikui.
Mano pažangumas ženkliai krito, ir maždaug nuo to momento mano geibus intelektas ėmė tvirtėti. Ėmiau be pertraukų skaityti pamokų metu. Kasdien, nuo pusės devintos iki dviejų, aš gyvenau pilnakraujį gyvenimą – keliavau, gelbėjausi nuo persekiojimų, virpėjau nuo meilės prisipažinimų ir mirdavau nuo peilio dūrio širdyje.
________________________
Astralinis sielos polėkis per fizikos pamoką RU 23
Mokykloje, maždaug ketvirtoje klasėje, vienos iš pamokų metu nuo mokymo eigos mane atitraukė namuose neperskaityta Konan Doilio knyga. Laikydama ją po suolu ant kelių ir atsargiai versdama puslapius, sėkmingai suvirškinau per dvi pamokas.
Tą dieną suvokiau, kokios marios laisvo laiko skaityti nueina perniek. Praregėjau. Taip kartais žmogus pakelia galvą nuo prirašyto popieriaus lapo ir pažvelgia pro langą, kur apniukusio dangaus fone pamato virpančią gležną šakelę, ir apmiršta, ir jau nepajėgia nukreipti pavargusių akių nuo šio paprasčiausio pavasario vaizdo.
Taigi atitrūkau nuo mokymo eigos ir nuo tos dienos tarsi atsiskyriau nuo jo. Mes taikiai išsiskyrėme. Ji gyvavo atskirai, o aš nuskriejau į kitas erdves, kur basčiausi niekieno neprižiūrima.
Visa klasė alsiai žingsniavo asfaltuotu mokyklos programos plentu, o aš žengiau į šalikelės šlaitą, kur žolėje baltuoja dobilai ir geltonuoja pienės, ir likau ten visiems laikams.
Nors mano pažangumas staigiai smuko, bet maždaug nuo to laiko mano skurdus protas pradėjo lavėti. Be paliovos skaičiau per pamokas. Kasdieną, nuo pusės devintos iki antros valandos, gyvenau turiningai – keliavau, gelbėjausi nuo persekiotojų, virpėjau nuo meilės prisipažinimų ir miriau sužeista peiliu į krūtinę.
________________________
Astralinis sielos skrydis per fizikos pamoką RU 24
Mokykloje, maždaug ketvirtoje klasėje, per vieną pamoką aš nukrypau nuo mokymo proceso į Konano Doilio knygą, kurios nespėjau perskaityti namie. Per dvi pamokas, laikydama ant kelių ir atsargiai po suolu versdama lapus ją sėkmingai prarijau.
Nuo tos dienos supratau, kokia begalė laisvo skaitymo laiko dingsta perniek. Aš praregėjau. Taip kartais žmogus pakelia galvą nuo prirašyto lapo, pažvelgia į langą, kur akvarele išlietame danguje regi virpant švelnią šakelę, ir sustingsta nebegalėdamas atitraukti žvilgsnio nuo šiot paprasto pavasario vaizdelio.
Taigi tą dieną aš nukrypau nukrypau nuo mokymo proceso ir tarsi atitrūkau nuo jo. Mokymo procesas egzistavo pats sau, o aš išlėkiau į kitas erdves ir blaškiausi ten be priežiūros.
Kol nusiplūkusi klasė asfaltuotu plentu žygiavo per mokyklos programą, aš pabėgau į šalikelę, atšlaitėn, kur žolėje balo dobilai ir gelto pienės, taip ir likau ten visam laikui.
Mano pažangumas smarkiai krito, bet maždaug tada ėmė tvirtėti mano čiuplus intelektas. Skaičiau kaip apkvaitusi. Kasdien, nuo pusės devynių iki antros, aš gyvenau pilnakraujį gyvenimą – klajojau, gelbėjausi nuo persekiotojų, virpėjau girdėdama meilės prisipažinimus ir merdėjau nuo pjautinės žaizdos krūtinėje.
Mokykloje, maždaug ketvirtoje klasėje, per vieną pamoką aš nukrypau nuo mokymo proceso į Konano Doilio knygą, kurios nespėjau perskaityti namie. Per dvi pamokas, laikydama ant kelių ir atsargiai po suolu versdama lapus ją sėkmingai prarijau.
Nuo tos dienos supratau, kokia begalė laisvo skaitymo laiko dingsta perniek. Aš praregėjau. Taip kartais žmogus pakelia galvą nuo prirašyto lapo, pažvelgia į langą, kur akvarele išlietame danguje regi virpant švelnią šakelę, ir sustingsta nebegalėdamas atitraukti žvilgsnio nuo šiot paprasto pavasario vaizdelio.
Taigi tą dieną aš nukrypau nukrypau nuo mokymo proceso ir tarsi atitrūkau nuo jo. Mokymo procesas egzistavo pats sau, o aš išlėkiau į kitas erdves ir blaškiausi ten be priežiūros.
Kol nusiplūkusi klasė asfaltuotu plentu žygiavo per mokyklos programą, aš pabėgau į šalikelę, atšlaitėn, kur žolėje balo dobilai ir gelto pienės, taip ir likau ten visam laikui.
Mano pažangumas smarkiai krito, bet maždaug tada ėmė tvirtėti mano čiuplus intelektas. Skaičiau kaip apkvaitusi. Kasdien, nuo pusės devynių iki antros, aš gyvenau pilnakraujį gyvenimą – klajojau, gelbėjausi nuo persekiotojų, virpėjau girdėdama meilės prisipažinimus ir merdėjau nuo pjautinės žaizdos krūtinėje.
