Šv. Jeronimo premijos laureato Laimanto Jonušio kalba,
pasakyta 2009 m. rugsėjo 30 d.

 
Vertimas yra interpretavimas. Interpretavimo galimybės neišsemiamos, todėl vertėjo, arba vertėjų, darbas nepabaigiamas. Šventasis Jeronimas išvertė Bibliją į lotynų kalbą – tai irgi galima vadinti interpretavimu, bet kai šį vertimą Katalikų bažnyčia pripažino kaip oficialų šventraščio tekstą, to nebebuvo galima laikyti interpretavimu, ir čia visai ne esmė, ar ten būta to, ką galėtumėm vadinti klaidomis. Kai septynioliktame amžiuje angliškai pasirodė vadinamoji Karaliaus Jokūbo Biblija, tai buvo nuostabi išimtis iš taisyklės, kad kolektyvinis vertimas negali būti geras.
Tačiau Biblija yra nuolat interpretuojama kita prasme – jau daug šimtmečių milijonai pasaulio krikščionių nesutaria, kaip ją teisingiausiai aiškinti. Pati Biblija aiškina pasaulį, o per ją krikščionys aiškina, kas vyksta, vyko ir turėtų vykti pasaulyje bei kiekvieno žmogaus asmeniniame gyvenime.
Kadangi laikausi įsitikinimo, jog literatūros kūrinio esmė yra ne aiškinti regimą pasaulį, o kurti alternatyvią tikrovę, savo naują pasaulį, tai manau, kad vertėjas yra kiekvieno atskiro kūrinio, atskiro pasaulio interpretuotojas, perteikėjas. Kaip ir interpretuojant šį didįjį pasaulį, čia plaukiama tarp daugybės povandeninių uolų bei viliojančių sirenų balsų. Talentingas literatūros kūrinys yra išbaigtas ir savyje tobulas, bet jo aiškinimai, taip pat ir galimi vertimai, pabaigos neturi.
Kaip sakė Vladimiras Nabokovas apie vertėjo darbą, nei išsilavinimas, nei uolumas negali atstoti vaizduotės ir stiliaus. Bet, kaip jis pats puikiausiai suvokė bei visada pabrėždavo, ir išsilavinimas, ir uolumas yra būtini. Vertėjas, kaip ir biblinio pasaulėvaizdžio aiškintojas, susiduria su daugybe iššūkių: ar jis gerai suprato tai, kas skelbiama originale, tarsi Dievo žodyje, ar jis rado tinkamą gimtosios kalbos raišką, ar jo nesukritikuos rašto aiškintojai, tai yra kalbininkai? O juk tas išversto rašto, tai yra lietuvių kalbos principų bei taisyklingumo aiškinimas, taip pat yra nesibaigiantis procesas. Tai nėra kliūtis – tai yra įrodymas, kad kad vertėjo darbas nesustingsta laike, kad jis visada gyvas, lankstus, kartais taisytinas, kaip ir mūsų supratimas apie pasaulį, kaip ir mūsų gyvenimas pasaulyje.

Vyksta apklausa

Balsuokite už vertingiausią 2019 m. verstinės humanitarinės literatūros knygą!

Dalyvauti apklausoje

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis