Meninio vertimo konkursas. BALTARUSIŲ k. vertimas

EKSPERTĖS KOMENTARAS

Bendras įspūdis neblogas. Konkursantas (-ė) tekstą suprato teisingai, jautė lyrinės miniatiūros nuotaiką, siekė ją perteikti ir vietomis gana sėkmingai ją atkūrė.
Tačiau yra taisytinų stiliaus ir leksikos vietų, nurodau vieną kitą:

aukštoje žolėje paupio pievoje  geriau būtų  aukštoje paupio pievos žolėje;
netoliese esantis upelis  -  šalia tekantis upelis;
tarsi kokiame užsimiršime  -  tarsi užsimiršus;
čarot - ne stebuklas, o meldai;
zorki - ne žara, o žvaigždės;

Turime nepamiršti, jog tai pirmas vertimas, ir paskatinti vertėją tolimesniam darbui bei tobulėjimui.

                                                         Alma Lapinskienė

_______________________________________

ORIGINALAS

VERTIMAS

Zmitrokas Biadulia                                 BAL 1

Mįslė

Išmynėme sau vietą aukštoje žolėje paupio pievoje ir atsisėdome, tarsi palapinėje.
Netoliese esantis upelis alpėjo vasaros nakties tylumoje, mėnesiena auksavo nebylų stebuklą... Tylėjo ir ji... Netylėjo tik mano širdis. Norėjau ką nors pasakyti jai, bet nežinojau ką.
- Užmink mįslę! – nei iš šio nei iš to išpyškinau aš.
Ji žvilgtelėjo į mane, ir tuo pat akimirksniu mėnulis pažvelgė į ją. Paleisti plaukai šilko bangomis gulė ant pečių. Nuo jų ant veido krito lengvas šešėlis, akys pagilėjo, o ji tapo paslaptinga – atrodė, mylėjo ir nemylėjo, juokavo ir nejuokavo, gal šaukė į save, o gal varė šalin... Ir aš negalėjau atspėti...
Nebyli buvo naktis. Juodalksniai snaudė. Viena žara geso, kita pradėjo aušti.
Aš nežinojau, ar man, tarsi kokiame užsimiršime, lyg marmuro deivę, bučiuoti ją, ar nusigręžti nuo jos, ir slėpti širdyje jauną, tikrą jausmą...
Ji užminė mįslę...