Prancūzų k. tekstas „Noriu versti 2013“

EKSPERČIŲ IŠVADOS

Tekstas vertimui buvo sunkokas: ištrauka iš romano, be konteksto sunku išversti pirmą sakinį, sudėtingas pavadinimas. (Romane pasakojama apie mergaitę, cirko darbuotojų dukrą, kuri nuo mažumės linkusi bėgti nuo saviškių, ją vis atrasdavo ir šeimai grąžindavo žandarai. Tad kalba veikiau apie pasiutusį lėkimą arba pašėlusį jos būdą – „la folle allure“.) Ištraukoje yra vaizdingų posakių, metaforų – jie taip pat pasirodė kietas riešutas vertėjams. Tad norisi pasveikinti už drąsą ir išradingumą visus, kurie ryžosi versti. Kiekviename vertime yra bent po vieną rišliai, kūrybingai, sklandžiai išverstą sakinį.

Bendras įspūdis:  vertimai netolygūs, iš visų išrinkus geriausius sakinius būtų įmanoma sudaryti geriausią, „laureato“ vertimą. Gaila, nė vienas nebuvo toks kūrybiškas ir geras, kad būtų vertas laureato laurų. Daugelyje vertimų pradžiugina sklandus sakinys, o kitas tuoj bloškia žemyn, nes išverstas „pro šalį“. Kai kurie dalyviai (pvz., FR1, FR10, FR 12) tikriausiai neperžiūrėjo siunčiamo teksto, tad buvo apmaudu skaityti antrąkart tą pačią pastraipą nuo vidurio (FR12), nesklandžią skyrybą, žodžius su praleistom raidėm, nesuvienodintą vardų rašybą (tam pačiam tekste – vienas lietuvintas, kitas ne). Dalyviams stigo atidumo: verta nepamiršti, kad vertimas – lietuviškas tekstas, jame turėtų būti suprantami (linksniuojami) vardai, vietovardžiai ir mintis sakinyje, ne vien paskiri žodžiai.

Ryškiausias bendras bruožas: pažodiškumas. Daugelio nerasta lietuviškų posakių atitikmenų (pvz. FR9: „Ruduo verčia savo kortas“), sakinių sintaksė nelietuviška, žodžiai nesusieti („Cirko palapinė, kraujo raudonumas, traukia vaikų gaujas...“ – FR12) tarsi juodraštyje. Kitas kraštutinumas – pagražinimas, laisvas teksto išplėtojimas (FR3, FR6), kuris, matyt, radosi iš nesupratimo (sakyčiau, dalyviui FR9 galėtų atitekti kurioziškiausio vertimo „avietė“). Norėtųsi įsigilinimo į tekstą, atidaus nagrinėjimo: kad ir vertėjui taptų aišku, ir jo vertimas būtų suprantamas. Kas neaišku vertėjui, tas juolab bus neaišku skaitytojui. Visiems dalyviams verta skirti daugiau dėmesio skyrybai, lietuvių kalbos taisyklingumui, vardų lietuvinimui.

FR9. Pavadinimas ir pirmas sakinys išversti sėkmingai: Pasiutęs greitis. Sunkesni sakiniai pažodiški, nerasta atitikmens: „Žandarmerijos katės per greitai deda savo letenas ant manęs“; „Ruduo verčia savo kortas“; „...apmąstyti šį vargo ir šlovės mišinį – tai, kuo visi cirkai ir yra“ (neteisinga lietuviškai). Nesuprasta: „vaikai...susirenka, kad matytume juos valgančius bei plaunančius indus“ – tekste yra atvirkščiai: vaikai ateina spoksoti į cirko žmones; nelogiška: „tėvai jam ją [kasetę] skaitydavo prieš miegą“; „švilpia“ išversta „kvėpuoja“, nesuprasta pabaiga apie Meriliną Monro. Gerai išverstas sudėtingas junginys „barre des immeubles“ – „daugiabučių namų masyvas“. Pagirtina, kad sulietuvinti vardai (vietovardis ir berniukų vardai, Merilina Monro – ne). Tačiau vertimas chaotiškas, stigo teksto supratimo.

FR10. Išradingai (atsižvelgiant į pasakojimą) išverstas pavadinimas: Beprotiškas elgesys. Vertėjas atkreipė dėmesį ir akcentavo ne greitį (pirmą žodžio reikšmę), o veikėjos būdą, elgesį. Suprato ištrauką, tad vertimas ganėtinai sklandus, malonus skaityti, sakiniai rišlūs (pvz. „Kraujo raudonio cirko palapinė vilioja iš daugiabučių būrius vaikų“). „Žandarmerijos katinai mane per greitai sučiumpa“, „ryškėja rudens spalvos“ – gerai. Tik nežinia kodėl ten, kur pasakotojas kalba esamuoju laiku, vertėjas šoka į ateitį: „apsistosime..., vaikai spiesis, ... išdrąsės...“. Sakinys apie Meriliną Monro nesklandus, regis, vertėjo dėmesys ir kūrybingumas į pabaigą nusilpo. Bet bendras įspūdis lieka geras.

FR11. Kaip ir FR10, pagirtina, kad pavadinime akcentavo ne greitį, o būdą: Keistas būdas. Junginys kiek per abstraktus, sunku suprasti, koks būdas – veiksmų ar veikėjų. Pirmam sakinyje vertėjas suklaidina skaitytoją, nes kalba vyras: juk iš ištraukos aišku, kad kalba mergina, Merilina. „Žandarų šunys per greitai mane suuodžia“ – gerai, kad rastas atitikmuo, bet jis stipresnis už originalo posakį („šunys“ turi ryškų neigiamą atspalvį). Nors bendrai tekstas suprastas ir perteiktas, bet trikdžių yra: „truputį, labai truputį liko vasaros šilumos“, „barre des immeubles“ – „pastatų aukštis“ (vietoje „masyvo, virtinės, sienos“). Pastraipoje apie Meriliną – klaida: bendrinis įvardis „on“ išversta „mes“ – „...blondinės, nusižudžiusios, nes jos nemylėjome...“. Turėtų būti: „nemylėjo“ (jie, visi, kažkas). Neblogai, bet reikia darbo ir gludinimo.

FR12. Jei Pakvaišęs elgesys – tad gal Pakvaišusi, Pakvaišėlė? Bet pavadinimas tikriausiai paaiškėtų išvertus visą romaną. „Po Limožo nieko nebeveikiu“ – per abstraktus veiksmažodis, juk kalbama apie bėgimą, „pakvaišusį elgesį“! Tad ir trečias sakinys „pakibęs“, nebaigtas. Geras sprendimas – sakinys su „daugiabučių virtine“. Bet iš tęsinio matyti, kad „pabėgėlės“ elgesys vertėjo liko nesuprastas, nes pabėgimas išverstas „fuga“: „Tai puiki vieta fugai“. Sakinyje apie cirką palikta prancūziška sintaksė (ir toliau – skamba nelietuviškai), cirko „vagonėliai“ versta „narvai“, neaišku ir kurioziška. Pabaigoje nuo vidurio pakartota pastraipa – skubėta ar abejota... o skaitytojas pamirštas!

FR13 originaliausiai ir neaiškiausiai išvertė pavadinimą: Nerimstantis siluetas. Kas tai? Pirmas sakinys „išplėtotas“, („jau daugiau niekur nebevažiuosiu“), o vaizdingo posakio apie žandarus nebelikę. Sakinys apie cirką – perkrautas, „pagražintas“: „Kraujo raudonio cirko kepurė iš daugiabučių traukia vaikų knibždėlyną“. Šypseną kelia „Vaikai renkasi pauostinėti gyvulių“. Toliau – skladu, gana nuosekliai išversti berniukų portretai. Tik vertėtų atsisakyti polinkio „gražinti“, atseit, literatūrinti, taip atitolstant nuo autoriaus. Tada gal paaiškės kas gi tas „nerimstantis siluetas“?

FR14. Beprotiškas tempas – jei žiūrėsim žodžių tikslumo, tikslu, bet... nekūrybiška. Keista skyryba sakinyje, kuris išverstas sėkmingai („Man pakanka tik užmesti akį į eilę daugiabučių – ši vieta – pasmerkta išnykti.“). Vertimas tikslus ir rišlus (reikėtų tik gludinti), bet staiga nukrypta į šalį pastraipoje apie Žiuljeną-Mocartą: „Norėdamas užgožti jį erzinantį vestuvių šurmulį, jis kaip trelė išrėkia visą gamą“. Neįmantrus, geras sakinys apie Momo-Rembo: „Jis prisirenka žodžių iš senų laikraščių...“ – dauguma jį vertė pažodžiui: „ieško žodžių“ ar „randa savo žodžius“. Pabaigoje nutolta, išversta per laisvai: „neabejotinai perimdamas žurnalistinę manierą“ (jis tik „pakartoja žurnalisto sakinį, mėgdžioja žurnalistą“ ar pan.). Linkėjimas: tolygumo ir kūrybiškumo.

FR15. Sumanus sprendimas pavadinime: Pašėlusiu greičiu. Linksnis suteikia gyvumo, dinamiškumo. Bravo! Gerai išverstas sakinys su žandarais: „Žandarmerijos kačių letenos per greit mane pastveria“. Ir toliau tekstas skamba sklandžiai... tik „pastatų linija“ – silpnoka, per abstraktu, juk kalbama apie vientisą daugiabučių sieną, bloką. Deja, „pabėgimas“ išverstas „fuga“ – o juk pavadinimą išvertėt gerai, lyg žinotumėt apie veikėjos bėgimą „pašėlusiu greičiu“. „Mocartas-Žiuljenas – aš iškart jį įsivardijau“ – staiga įsimetė pažodiškumas ir kalbos klaidos: „Kasetė pavadinimu „Europos paukščių giesmės“ – rusicizmas. Tačiau bendrai, vertimas geras, verta darbuotis toliau.

FR16. Beprotiškas greitis – pradžiai gerai, bet galima ieškoti kūrybiškesnių pavadinimo variantų. Juolab, kad šis vertimas išsiskiria vientisumu ir sklandumu: vertas pagyrimo, bene brandžiausias. Žinoma, yra spragų, nelogiškumų, pvz.: „...šios vietovės yra pasmerktos išnykti. Tik tam jos ir buvo pastatytos.“ – argi vietovės pastatytos? „Tiek vaikų ir nė vieno, kuris juos išauklėtų“ – smarkiai nutolta nuo „apprivoiser“, prijaukinti; „Vaikai atslenka... kontempliuoti šio šlovės ir skurdo mišinio“ – verta paieškoti kitų veiksmažodžių, labiau galvojant apie vaikus. Vardai gerai sulietuvinti. Verskite!

FR17. Pašėlęs tempas – tekstas išverstas kūrybiškiau negu pavadinimas. Vienur taip laisvai, kad neatpažįstamai nutolta nuo originalo, tikriausiai nesuprasta, pvz., sakinys apie žandarus įgavęs kitą prasmę: „Man nuolat patarnauja pataikūnai“. Lieka neaišku, ką tai reiškia. Toliau vertimas suskamba kaip gido pasakojimas: „Iš arčiau pažvelkime į vieną iš Paryžiaus priemiesčių – Kretėjų“, nors originale raginimo nėra, tik teigimas. Toliau vertimas sklandesnis, prasmė neiškreipta, bet stilius lyg vadovėlio ar laikraščio teksto: „Jis mokėjo kuo įvairiausių treliavimų: nuo tokių, kuriais paukščiai išreikšdavo pyktį, iki tokių, kuriuos jie naudodavo per savo tuoktuves“. Sakinys apie Meriliną Monro interpretuotas: originale tepasakyta, kad ji „nusižudė“, o vertime – „nusišovė“. Atrodo, FR17 turi daugiau techninio vertimo įgūdžių – reikėtų dar ir kūrybiškumo, literatūros kūrinio supratimo.

Sveikinu visus vertusius! Neverskite pašėlusiu greičiu, bet pradėję nenuleiskite rankų.

Akvilė Melkūnaitė

_______________________________________

Kadangi kolegė Akvilė jau tarė apibendrinamąjį žodį, pasistengsiu smulkiau panagrinėti savo peržiūrėtus vertimus (1-8).

 

... Les chats de gendarmerie me mettent trop vite la patte dessus.

Čia turime keletą pažodinių vertimų (FR1, 3). Vis dėlto „žandarmerijos katinai/katės“ mūsų ausiai skamba gan neįp

Vyksta apklausa

Balsuokite už vertingiausią 2018 m. verstinę knygą!

Dalyvauti apklausoje

Apklausų sąrašas

Nariams

Naujienlaiškis