Meninio vertimo konkursas 2009. NORVEGŲ k. vertimai
VERTIMŲ ANALIZĖ
Konkursui pateiktas tekstas − ištrauka iš norvegų novelių meistrės Bjørgos Vik novelės „Rosa og Ruth“. Gan dinamiškas tekstas, gausus charakterizuojančių detalių ir reikalaujantis iš vertėjo įsiskaitymo bei tikslumo.
Kadangi šioje konkurso dalyje ryžosi dalyvauti tik 2 dalyviai, tai ir mano užduotis nebus labai sudėtinga, tiesiog pabandysiu palyginti abu vertimus su originalu ir tarpusavyje.
Pirmiausia aptarsiu tas vietas, kur neteisingai ar netiksliai suprastas originalas.
Merkelig nok reikėtų versti kad ir kaip keista, labai keista ar pan. Žodelis nok gali reikšti gan, ganėtinai, kai jis būna kirčiuotas, bet ne šiame posakyje. Ir toliau tekste yra užuomina, kad Rutos punktualumas buvo labai netikėtas (at Ruth var presis var så uvant, at...).
Såvidt nereiškia tuo tarpu. Dėl šios, regis, nedidelės klaidelės nukenčia visas NOR 2 sakinys, nelieka netikėtumo momento. Žr. NOR 1.
En av båsene − kalbama ne apie lauko kavinę, o apie atitvertą vietą, staliuką kavinėje, gražiai išsprendė NOR 1 − vienoje kavinės salelių.
Bag og plastposer − krepšys/rankinė ir plastikiniai maišeliai.
Anspenthet reiškia ne susierzinimą, o įtampą, kai nekantriai kažko lauki. NOR 1 gražiai išvertė šią vietą, įtampą ir džiaugsmą sujungdama(s) į džiaugsmingą įtampą.
Komme busende − įpulti, įsiveržti. Galbūt ne veltui kitame sakinyje vėl pavartotas sinonimas − kom brasende, tai buvo galima išlaikyti.
Som en dårlig manøvrert seilbåt med flagrende skjøter – burlaivio metafora, tad skjøt derėtų suprasti kaip laivo dalį, plazdančias bures ar šotus, o ne skvernus. NOR 1 – gerai!
Utgåtte motesko – nunešioti/nudrengti madingi bateliai, o ne seniai nebemadingi.
I utgåtte motesko eller støvletter med sølesprut oppover skaftene, alt etter årstid – čia mums nuoroda, kad sakinį reikėtų versti būtuoju dažniniu laiku, ji visada taip įpuldavo, trepsėdama nudrengtais bateliais ar purvu nutaškytais aulinukais, nelygu metų laikas.
Sneie bort i stoler og bordkanter – kliuvinėti už kėdžių ir stalų kampų. NOR 1 – gerai, tik nepasakyta, už ko kliuvinėdama.
Dumpe ned i stolen – tiksliau būtų klestelėjo ant kėdės.
Lasset av – galėtų būti nusimetė.
Skulderveske og en gammeldags dokumentmappe − rankinė (nešiojama ant peties) ir senamadiškas portfelis.
Sprengfylt med aviser – kimšte prikimštas laikraščių. Sprogte sprogo nuo prikimštų... (NOR 1) – sviestas sviestuotas, sausakimšas (NOR 2) – neblogai, tik tas žodis dažniau vartojamas kalbant apie transportą, patalpą ar pan.
Stensiler og aktuelle opprop – kopijos ir naujausi atsišaukimai (Ruta dalyvauja feministiniame judėjime, juk aštuntasis dešimtmetis J).
Den spraglete pelsen − margi kailinukai, ne durstyti (NOR 2).
Gamle bakgårdskatter – senos valkataujančios katės (NOR 2) geriau negu seni kiemo katinai (NOR 1).
Hun følte det på samme måte som når hun plutselig fikk for seg... – kiek sudėtingesnis sakinys, abiejų vertėjų iki galo nesuprastas. NOR 2 pradėjo gerai – jautėsi taip, tarsi, tik pabaiga netiksli. NOR 1 vertime netinkama pradžia: nujautė tai. Kadangi jungtukas når vartojamas apie pasikartojantį veiksmą praeityje, galima numanyti, kad Rosa ne kartą yra taip stovėjusi prie perėjos.Galėtų būti: Ji pasijuto kaip tuomet, kai prie perėjos jai šmėstelėdavo mintis: jeigu dabar neužsidegs žalia šviesa, ją tuoj pat ištiks nelaimė, gal net ne viena.
Flisete pannelugg – tiksliau išvertė NOR 1 (sulipę kirpčiukai).
For en uke siden − prieš savaitę, ne visai tas pat kaip praėjusią savaitę.
Keletas pastabėlių dėl lietuvių kalbos:
Prieveiksmis pastoviai nevartotinas reikšme nuolat.
Neutraliame kontekste geriau drabužiai nei rūbai.
Nelabai lietuviškai skamba ir priėmė kaip blogą ženklą. Galėtų būti: palaikė blogu ženklu.
Kailiniai turbūt pasiūti iš kailiukų, ne susiūti.
Grožiniame kūrinyje vardo Ruth nederėtų rašyti su h. Galėtume pridėti lietuvišką galūnę − Ruta.
Kad ir kokie ilgi būtų originalo sakiniai, reikėtų stengtis jų netrumpinti ir išlaikyti panašią sintaksę.
Apibendrinant − abu vertimai ne be „nuodėmių“, tačiau NOR 1 vertimas išsiskiria geresniu originalo supratimu, taiklesniais kai kurių keblumų sprendimais ir kūrybingumu. Negalėčiau prikišti ir pernelyg didelio prisirišimo prie originalo, tik laisvumo vietomis galėtų būti mažiau: vienur praleisti žodžiai (plastikiniai maišeliai, kliuvinėdama už kėdžių...), kitur pridedama nuo savęs (prašymų ir kreipimųsi, prieš gerą savaitę). Taip pat matyti, kad neblogai mokama naudotis šaltiniais (tik gal jų nepakanka, į tai verta investuoti). NOR 2 vertime daugoka klaidų dėl neteisingai suprasto originalo, tačiau kai kas išversta geriau nei NOR 1, pvz., kopijos (ne užrašai), priklausomai nuo metų laiko (ne kaip ir dera tokiu metų laiku).
Ačiū, kad dalyvavote. Tikiuosi, kai kurios pastabėlės padės verčiant ateityje.
Eglė Išganaitytė
___________________________________
ORIGINALAS
________________________
VERTIMAI
NOR 1
Keistoka, bet Ruth atėjo laiku.
Rosa vos spėjo įsitaisyti vienoje kavinės salelių, mestelėti odinukę ant kėdės, pasidėti krepšius pastalėje ir apsidairyti savo lėtu, arogantišku, bet sunkiai slepiančiu džiaugsmingą įtampą žvilgsniu, o Ruth jau buvo čia. Ji įlėkė lyg koks prastai valdomas, plazdantis burlaivis, trypčiodama seniai nebemadingais aulinukais, apsitaškiusi purvais ligi blauzdų, kaip ir dera tokiu metų laiku. Kliuvinėdama prisiartino, susmuko kėdėje, išsivadavo nuo nešulių – rankinės ir senamadiško dokumentų segtuvo, kuris visuomet sprogte sprogo nuo prikimštų laikraščių, užrašų, prašymų ir kreipimųsi. Išvertė margaspalvius kailinukus ant kėdės atlošo, jie atrodė lyg būtų susiūti iš senų kiemo katinų kailiukų.
Kad Ruth nevėluotų, buvo taip neįprasta, jog tai nelėmė nieko gera. Rosa nujautė tai, nujautė taip, lyg tada, pėsčiųjų perėjoje, kai žūtbūt turėjo užsižiebti žalioji šviesa, antraip ją būtų tuoj pat ištikus kokia nors nelaimė. Jos skubiai glustelėjo virš staliuko, Ruth, kaip įprasta, dvelkė brangiais vaisiniais kvepalais, svarbių draugų, pastoviai kertančių kontinentų ir šalių sienas, bemuitė dovana, šis lengvas, malonus vaisių aromatas labai jau nepritiko prie pačios Ruth išvaizdos, tų nevalyvų rūbų, ilgų, plonų, sulipusiais kirpčiukais plaukų, energingų, krumpliuotų rankų ir prieš gerą savaitę paskubomis nulakuotų nagų.
________________
NOR 2
Gana keista, bet Rut buvo punktuali.
Rosa tuo tarpu jau buvo atsisėdusi vienoje iš lauko kavinių, pakabino odinį švarkelį ant kėdės, pakišo krepšį ir plastikinius maišelius po stalu ir apsidairė tuo lėtu, arogantišku žvilgsniu, kuris beveik nuslėpė susierzinimą ir džiaugsmą, įsiveržiant Rut. Rut skynėsi kelią kaip nevykusiai manevruojamas burlaivis, plevėsuojančiais skvernais, trypdama nebemadingais batais arba auliniais purvinu aulu, priklausomai nuo metų laiko. Ji brovėsi pro kėdes ir stalų kampus, išsidrėbė kėdėje, nusviedė kuprinę su senamadišku dokumentu aplanku, visada sausakimšą laikraščių, kopijų bei naujų apeliacijų, pakabino durstytus kailinius ant kėdės atlošo; jie atrodė tarsi susiūti iš senų valkataujančių kačių.
Rut punktualumas atrodė toks neįprastas, kad Rosa priėmė tai kaip blogą ženklą. Ji jautėsi taip, tarsi stovėtų perėjoje, o prieš užsidegant žaliai šviesai, staiga būtų įvykusios viena ar net kelios avarijos. Jos trumpai apsikabino per stalą, Rut, kaip paprastai kvepėjo brangiais vaisiniais kvepalais, viena iš neapmuitintų dovanų, gautų iš reikšmingų draugų, pastoviai kertančių valstybių ir žemynų ribas. Lengvas, malonus vaisių dvelksmas nederėjo prie Rut išorės, netvarkingų rūbų, ilgų plonų plaukų su nešvariais kirpčiukais, energingų rankų su tvirtais krumpliais ir nagų, paskubomis nulakuotų praėjusią savaitę.
