Meninio vertimo konkursas 2009. VOKIEČIŲ k. vertimai

VERTIMŲ ANALIZĖ

Pirmoji gero vertimo prielaida – puikios užsienio kalbos žinios ir teisingai suprastas tekstas. Be to, vertimo skaitytojui tekstas turi būti suprantamas. Tad ir pažiūrėkime, kaip tai sekėsi konkurso dalyviams.

Vertėjas neturi vertime palikti nieko, ko nesupranta pats. O sakinys „Die Kirche stand noch im Dorf“ – daugumos dalyvių įvairiomis variacijomis verstas kaip „Bažnyčia dar stovėjo kaime“ - turėtų sukelti įtarimą, nes šiame kontekste pažodžiui išverstas nesudaro prasmės – kokiame kaime? Kur ta bažnyčia dabar stovi, jeigu nebe kaime? Ir panašiai. Iš tiesų autorius čia sužaidė frazeologizmu „die Kirche im Dorf lassen“ - eine Sache in einem vernünftigen Rahmen betrachten; nicht übertreiben; sich an das Übliche halten. Tai pastebėjo DE 7 ir DE 8 vertimų autoriai (-ės), pasirinkę skirtingus vertimo būdus. Neperteiktą žodžių žaismą aiškinti išnašoje vis dėlto nėra gera išeitis, tai veikiau vertėjo neišradingumo įrodymas. Reikia ieškoti funkcinio analogo – pramę atitinkančio lietuviško frazeologizmo. Bet DE 7 man neatrodo čia labai tinkamas, reikėtų paieškoti geresnio.

Die Wacht stand noch am Rhein. Čia lietuvių skaitytojui turėtų iškilti klausimas, kas turima omeny. DE 7, DE 8 ir DE 10 paaiškino šį sakinį išnašoje, bet, mano manymu, čia svarbesnė ne aliuzija į dainą, o pats faktas, kad buvo saugoma šalies siena (kuri sutapo su Reino upe). Kadangi išnašos nėra elegantiškas vertimo būdas grožiniame tekste, naudotinas tik išimtiniais atvejais, čia tikrai būtų galima patį sakinį „Sargyba dar budėjo prie Reino“ (ir pan.) truputėlį performuluoti, išplėsti vienu dviem paaiškinamais žodžiais. Be abejo, negerai „Reine budėjo“ (1), „ant Reino“ (5), „sargybinis ... stovėjo“ (15), kaip ir komentaruose siūloma interpretacija, esą „Die Wacht am Rhein“ yra „karinės operacijos pavadinimas“. Negalima painioti istorinių laikotarpių.

Früher kam auch noch Hans Muff. – Kaip ir aukščiau minėtais atvejais, čia nepakanka vien parašyti Hansas Mufas ar juolab Hans Muff ar Hansas Muffas (juk tai mitologinė būtybė, taigi vardą būtina transkribuoti), nes toks personažas visiškai nežinomas lietuviams, vadinasi, ir sakinio prasmė neperteikta. Nemažai dalyvių pasidomėjo ir dėjo paaiškinimą išnašoje, bet dauguma ne itin tvarkingai jį suformulavo ir dar suklupo ties Nikolaus vardu - lietuviškai būtų Mikalojus, - kuris irgi nėra pažįstamas lietuviams, kaip ir gruodžio 6-osios tradicija.

Žiūrint abstrakčiau, tokie dalykai yra kitos šalies kultūros realijos, vertos plačiau pristatyti kitos šalies skaitytojams, bet vertimo būdą reikia rinktis pagal įvairius kriterijus: sakinio kontekstą, teksto pobūdį, apimtį, potencialų skaitytoją ir pan. Taigi galima aiškinti išnašoje, galima mėginti paaiškinimą nepastebimai įterpti į patį tekstą (taip geriau) – tai pabandė daryti 15 ir 17 vertimo autoriai (-ės), bet, deja, teks juos ir pataisyti: jeigu jau siekiame informatyvumo, tuomet netikslu Hansą Mufą vadinti Kalėdų Senio pagalbininku, nes Vokietijoje Šv. Mikalojus ir Kalėdų Senis ne vienas ir tas pats. Juolab nėra jokio pagrindo keisti vieno skaitytojui nežinomo personažo kitu nežinomu – riteriu (Knechtu) Ruprechtu (13, 17, 19), tai jau veikiau vertimas iš vokiečių kalbos į... vokiečių. Beje, paaiškinimas skliaustuose pačiame tekste (18) – nepateisinamas grožinėje literatūroje.

O galima ieškoti ir funkcinio analogo, kuris šiame trumpame tekstelyje (į kurį šiuo atveju reikia žiūrėti kaip į savarankišką) man atrodo bene tinkamiausias: tiesiog „Anksčiau/ seniau dar ateidavo Kalėdų Senis (Senelis)“, nes juk autorius kalba apie tai, kaip seniau viskas buvo geriau, taigi ir tikėta tokiais dalykais.

Wer im Wirtshaus saß, der saß auch bald im Klingelpütz. – labai panašus atvejis ir su „Klingelpütz“ – vien transkribuoti šio pavadinimo neužtenka, juolab nereikia palikti originalios formos tekste, nes vietovardžiai yra adaptuojami. Geriau padarė tie, kurie pridūrė žodį „kalėjimas“, bet matome, kaip skirtingai visi transkribavo pavadinimą (pagal tarimą teisingausias, ko gero, būtų Klingelpiucas). Galima buvo ir aiškinti išnašoje, nors būtent šiame trumpame tekste tai atrodo jau pernelyg smulkmeniška. Geriausiai, atsižvelgiant į šio teksto pobūdį, pasielgė tie, kurie paieškojo šnekamosios kalbos atitikmens (kaip ir Klingelpütz vartojamas vokiečių šnekamojoje kalboje bendrine prasme) ir gražiai suformulavo sakinį: už grotų (3,10), į cypę (5), belangėje (18). O štai žodis „kaliūzė“, kaip ir „karčema“ – nevartotinas.

Da gab es noch Feinde, bei denen man das Weiße im Auge erblicken konnte. – Šis sakinys kažkodėl daugeliui irgi nepasirodė įtartinas, nors pažodinis vertimas turėtų ir jiems patiems skambėti nei šiaip, nei taip. Paprasčiausia „Google“ paieška parodo, jog „das Weiße im Auge sehen“ - jemandem direkt gegenüberstehen (vienas komentuotojas tai jau pastebėjo). Galbūt turėdamas omeny XX a. antrojoj pusėj vykusį Šaltąjį karą, autorius norėjo pasakyti, kad anksčiau su priešu dar kovota/ kautasi akis į akį. Čia galime pagirti DE 13. Netoli buvo, bet lietuvišką sakinį ne visai suvaldė 10, 4, 6, 7, 19. O prašovė tie, kurie vertė apie baltas akis, išmintį, pavydą ir pan.

Da wurde noch gewandert. „... keliaudavo / keliavo / buvo pakeliaujama/ keliaujama / keliaudavome“ – netinka, nes nelogiška, juk dabar tikrai nekeliaujama mažiau. „Wandern“ juo labiau neverstinas „keliaudavo (ir pan.) pėsčiomis“, kai visai netoli sakinys „Früher ging man noch zu Fuß“, kur tikrai reikia vartoti žodį „pėsčiomis / pėsti“.

Gerus sprendimus rado DE 4 ir DE 13: „Tada dar būdavo einama į žygius“, „Tada dar buvo rengiamos iškylos“.

Pralinksmino: Žmonės nebuvo nustoję klajoti (20), tebebuvo klajojama (21).

Früher gab es noch Gerechtigkeit, und wer nicht hören wollte, mußte eben fühlen. Daugelis vertė pažodžiui su „pajusti“, o visai kūrybiškai pasielgė DE 9: „kam nepadėdavo žodis, tam padėdavo lazda“, gerai ir DE 17: „o jei nepaklusdavai, turėjai jį patirti savo kailiu“. Dar viena pastaba: Nereikia kurti rimo (pajusti – paklusti) ten, kur jo neturi būti.

Wer es nicht besser wußte, der hielt auch den Mund, und wem es absolut nicht passen wollte, der konnte ja bleiben, wo der Pfeffer wächst. Visų tiksliausias „den Mund halten“ atitikmuo čia – prilaikyti liežuvį (1, 21), bet gal galima ir „laikyti liežuvį už dantų“ (nors tai veikiau reiškia „nutylėti, ką žinai“).

Turime tikslų „wo der Pfeffer wächst“ atitikmenį „kur pipirai dygsta/ auga“, tad jį ir reikėtų čia vartoti. Eidavo po velnių, nešdintis, velniop – neadekvatus vertimas, pernelyg grubus.

„Wer es nicht besser wußte“ pernelyg pažodiškai daugelio versta „kas geriau nežinojo/nežinodavo“. Jau geriau - Mažiau išmanantis (9), Katras mažiau išmanė (15), Kas neturėjo ką pasakyti (20).

Früher wußten wir, daß Gott mit uns ist. Čia galima ir reikia tiksliai versti „Dievas dar buvo su mumis“.

Die Sommer waren richtige Sommer. – Visų gražiausiai skamba „Vasaros buvo tikros“ (9, 12, 19), gali būti ir „Vasaros buvo tikros vasaros“. Kilmininko linksnis čia negerai.

Die Milch war noch gesund. „Pienas buvo sveikas“ (tai visiškai tikslu), bet gali būti ir „Pieną gerti sveika“. Prasmės skirtumo šiuo atveju beveik nėra.

Früher gab es noch Mohren, Indianer und Chinesen. Gerai išversta „Anksčiau dar buvo maurų, indėnų ir kinų“. Kai kur vietoj „maurų“ be reikalo atsirado juodieji (2), negrai (3), juodaodžiai (12). Negerai ir „Maurų, Indėnų ir Kiniečių“ (13). Privalo būti „kinas“, be to, nesuprantamas didžiųjų raidžių vartojimas.

Marterpfahl – kankinimų, ne kančios stulpas.

Bendro pobūdžio pastaba, galiojanti daugeliui šio teksto sakinių: kur tik įmanoma, reikia vengti būtojo dažninio laiko, būtasis kartinis geriau.

Kaip matome, nė vieno vertimo be kokios esminės klaidos nėra. Bet norėtųsi pagirti 9, 16, 10, 7, 8, 13, 19 už kai kuriuos gerus sprendimus, už didesnį sklandumą.

Per daug įvairiausių negerų klaidų yra 1, 2, 11, 12, 14, 15, 17 vertimuose.

Jurgita Mikutytė
_____________________________

ORIGINALAS

_____________________________

VERTIMAI

Jurgenas Bekeris DE 1
Anksčiau viskas buvo visiškai kitaip

Anksčiau viskas buvo visiškai kitaip. Visi miestai buvo daug didesni, o kaimai dar buvo kaimai. Anksčiau vyravo teisingumas, o kas nenorėjo apie jį girdėti, vis vien jusdavo jį esant. Tada mūsų mokytojai buvo ir mūsų tėvų mokytojai. Sekmadieniais mes apsirengdavome šventiniais drabužiais. Kaime tada stovėjo bažnyčia. Reine dar budėjo sargyba. Anksčiau mes žinojome, kad Dievas mus saugo. Anksčiau gyveno ir Hansas Mufas. Jei ką nors sučiupdavome, užkeldavome jį ant kančios stulpo. Vasaros buvo tikros vasaros. Atrodydavo, kad atostogos niekada nesibaigs. Tada pienas dar buvo sveikas. Anksčiau mes žinojome, prie ko turime laikytis. Tada žmonės keliaudavo. Kas lankydavosi smuklėse, taip pat netrukus atsidurdavo ir Klingelpiutso kalėjime. Anksčiau dar buvo vaikštoma pėsčiomis. Tada gabumai buvo puoselėjami. Tada nebuvo nieko panašaus. Dar buvo priešų, kurių akyse buvo galima įžvelgti išmintį. Kur beeitum, visada galėjai sutikti bendramintį. Jeigu ko nors geriau nežinojai, prilaikydavai liežuvį, o kas su tuo nesitaikstė, galėjo juk likti ten, iš kur pipirai dygsta. Anksčiau dar buvo maurų, indėnų ir kinų. Anksčiau viskas buvo žymiai paprasčiau. Tada šitaip nenutikdavo. Tada viso šito nebuvo. Anksčiau dar buvo klausomasi, kai pasakodavo apie praeitį.
__________________________

Jürgen Becker DE 2
Anksčiau viskas buvo kitaip

Anksčiau viskas buvo kitaip. Miestai buvo daug didesni, o kaimai dar buvo kaimai. Anksčiau dar buvo teisingumas, o kas nenorėjo klausyti, turėjo tai jausti. Tuomet mūsų mokytojai dar buvo mūsų tėvų mokytojai. Sekmadieniais dar apsirengdavome išeiginius kostiumus. Bažnyčia dar buvo kaime. Prie Reino dar stovėjo sargyba. Anksčiau žinojome, kad Dievas yra su mumis. Anksčiau dar ateidavo Hansas Muffas. Ką sugaudavome, tas ėjo prie kančios stulpo. Vasaros buvo tikros vasaros. Atostogos atrodė niekuomet nesibaigs. Pienas dar buvo sveikas. Anksčiau žinojome su kuo laikytis. Tuomet dar keliaudavo. Kas sėdėjo užeigoje, tas greitai sėdėjo Klingelpütz kalėjime. Anksčiau vaikščiodavo pėsčiomis. Nes taupė pinigus. Tuomet nieko panašaus nebuvo. Tuomet dar buvo priešai, kurių akyse galėjai pamatyti baltąjį. Kur beeitum, visur sutikdavai bendramintį. Kas nežinojo, tas nekalbėjo, o kam tai būtų visiškai nepatikę, tas galėjo likti, kur pipirai auga. Anksčiau buvo juodieji, indėnai ir kinai. Anksčiau viskas buvo paprasčiau. Tuomet nebūtų nieko panašaus įvykę. Tuomet dar viso to nebuvo. Anksčiau dar klausydavosi, kai pasakodavo apie praeitį.
__________________________

Jürgen Becker DE 3
Anksčiau viskas buvo visai kitaip

Anksčiau viskas buvo visai kitaip. Visi miestai buvo daug didesni, o kaimai dar buvo likę kaimais. Anksčiau dar buvo teisingumas, o kas nenorėjo klausyti, gaudavo, ko nusipelnęs. Tada mūsų mokytojais dar buvo mūsų tėvų mokytojai. Sekmadieniais dar vilkėjome šventinius kostiumus. Bažnyčia dar stovėjo kaime. Sargyba dar budėjo prie Reino. Anksčiau dar žinojome, kad Dievas su mumis. Anksčiau dar lankydavo elfai. Ką ne vietoj pačiupdavome, tas gaudavo į kailį. Vasaros dar buvo vasariškos. Atostogos atrodė be galo ilgos. Pienas buvo sveikas. Anksčiau aiškiai supratome vertybes. Tada dar žmonės keliavo. Kas sėdėdavo smuklėse, tas greitai atsidurdavo ir už grotų. Anksčiau dar vaikščiodavo pėsčiomis. Anksčiau dar išlaikydavo savo vertę. Dar tada to nebuvo. Tada dar buvo tokių priešų, kurie dėbčiodavo baltomis akimis. Dar tada, kur beeitum, visada sutikdavai bendraminčių. Kas gerai nežinodavo, laikydavo liežuvį už dantų, o jei kam kas visai nepatikdavo, tas dingdavo visai iš akių. Anksčiau dar egzistavo negrai, indėnai ir kinai. Anksčiau viskas buvo paprasčiau. Ir nieko panašaus tada nebūtų nutikę. To viso juk dar nebuvo. Anksčiau dar klausydavosi, kai kas pasakodavo, kaip būdavo anksčiau.
__________________________

Jurgenas Bekeris                                                   DE 4
Anksčiau viskas buvo visiškai kitaip

Anksčiau viskas buvo visiškai kitaip. Miestai buvo daug didesni, o kaimus dar galėjai vadinti kaimais. Anksčiau dar egzistavo teisingumas: kas išmintingų patarimų neklausydavo, jų teisingumu vėliau pats įsitinkindavo, savo kailiu viską patyręs ir košės prisiviręs. Tada mus mokė dar mūsų tėvų mokytojai. Sekmadieniais mes dar apsirengdavome šventiškai. Bažnyčia dar stovėjo kaime. Sargyba dar stovėdavo prie Reino. Anksčiau žinojome, kad Dievas yra su mumis. Taip pat anksčiau dar ateidavo Hanzas Mufas*. Būdavo riesta kiekvienam, kurį sučiupdavome. Vasaros būdavo tokios, kokios ir turi būti. Kaskart atrodydavo, kad atostogos tęsis amžinai . Pienas dar buvo sveikas. Anksčiau žinodavome, ko turime laikytis. Tada dar būdavo einama į žygius. Tas, kas sėdėdavo užeigoje, netrukus sėdėdavo už grotų Klingelpiutze**. Anksčiau dar būdavo vaikščiojama pėsčiomis. Tada žmonės saugodavo tai, ką buvo įrengę. Tada kažko tokio nebuvo. Tada dar būdavo priešų, su kuriais galėdavai susidurti akis į akį. Kur tik eidavai, ten visada sutikdavai bendraminčių. Kas neišmanė geriau, laikydavo liežuvį už dantų, o kas nė negalvodavo to daryti, eidavo po velnių. Anksčiau dar buvo maurų, indėnų ir kinų. Anksčiau viskas eidavosi daug paprasčiau. Tada kažko tokio juk niekada nebūtų nutikę. Tada viso to juk nebuvo. Anksčiau dar būdavo klausomasi pasakojimų apie praeitį.

     *Tai vienas iš vardų, kuriais Vokietijoje vadinamas Nikolauso ( Nikolauso diena Vokietijoje yra gruodžio šeštoji ), atnešančio vaikams dovanų, pagalbininkas, kuris ne dovanoja dovanas, bet baudžia blogus vaikus.
    **Kalėjimas Kelne (Vokietija), veikęs 1838 – 1969 metais.
__________________________

Jurgenas Bekeris DE 5
Anksčiau viskas buvo kitaip

Anksčiau viskas buvo kitaip. Miestai visi buvo daug didesni, o kaimai dar buvo kaimai. Anksčiau dar buvo teisingumas, ir nenorinčiam paklusti tekdavo tiesiog pajusti. Tada mūsų mokytojai buvo dar mūsų tėvų mokytojai. Sekmadieniais mes dar rengdavomės sekmadieniniais kostiumais. Bažnyčia dar stovėjo kaime. Sargyba dar stovėjo ant Reino. Anksčiau mes žinojome, kad Dievas su mumis. Anksčiau Kalėdų Senis dar ir pabardavo nepaklusnius vaikus. Jei ką pagaudavom, tas būdavo rišamas prie kankinimų stulpo. Vasaros buvo tikros vasaros. Atostogos visad atrodydavo begalinės. Pienas dar buvo sveika gerti. Anksčiau žinojome, ko reikia prisilaikyti. Tada dar buvo pakeliaujama. Kas užsisėdėdavo smuklėje – netrukus atsisėsdavo ir į cypę. Anksčiau dar buvo vaikščiojama pėsčiomis. Tada dar gindavo savo turtą. Tada šitaip nebūdavo. Tada dar pasitaikydavo matyti savo priešų akių baltymus. Kur benueidavai, visur rasdavai bendraminčių. Nesusipratusieji prikąsdavo liežuvį, o kas su tuo niekaip neįstengė susitaikyti – galėjo nešdintis velniop. Anksčiau dar būdavo maurų, indėnų ir kinų. Anksčiau visa tai vykdavo paprasčiau. Tada tikrai nieko panašaus nebūtų atsitikę. Tada juk viso šito nebuvo. Anksčiau dar bent klausydavosi pasakojimų apie ankstesnius laikus.
_________________________

Jurgenas Bekeris DE 6
Anksčiau viskas buvo kitaip

Anksčiau viskas buvo kitaip. Visi miestai buvo gerokai didesni, o kaimai vis dar buvo kaimai. Anksčiau dar egzistavo teisingumas, o tie, kurie nekreipė dėmesio į patarimus , turėdavo nemalonumų. Tuo metu mūsų mokytojai dar buvo mūsų tėvų mokytojai. Sekmadieniais mes apsirengdavome šventadienius kostiumus. Kaime vis dar stovėjo bažnyčia. Prie Reino vis dar stovėjo sargyba. Anksčiau mes žinojome, kad dievas mus saugo. Anksčiau dar ateidavo Kalėdų Senelis. Tie, kuriuos pagaudavome, patekdavo ant kančių stulpo. Vasaros buvo tikros vasaros. Tuomet atrodė, kad atostogos niekuomet nesibaigs. Vis dar buvo sveika gerti pieną. Anksčiau mes žinojome, kokių taisyklių turime laikytis. Tuomet dar buvo keliaujama pėsčiomis. Kas sėdėdavo smuklėje, tas netrukus atsidurdavo Klingelpiutco kalėjime . Anksčiau dar buvo vaikštoma pėsčiomis. Tuomet buvo ginami savi įsitikinimai. To tiesiog nebuvo. Tuomet dar sutikdavai priešų, kuriems galėjai pažvelgti į akis. Kur beeidavai, visur sutikdavai bendraminčių. Kas nežinojo, ką pasakyti, tas tiesiog tylėjo, o kam tai visiškai nepatiko, galėjo eiti po velnių. Anksčiau dar buvo maurai, indėnai ir kinai. Anksčiau viskas buvo daug paprasčiau. Anksčiau tai tiesiog nebūtų įvykę. Anksčiau viso to tiesiog nebuvo. Anksčiau dar buvo klausomasi, kai kas nors pasakodavo apie praeitį.
_________________________

Jürgen Becker DE 7
Seniau viskas buvo visai kitaip

Seniau viskas buvo visai kitaip. Miestai visi buvo daug didesni, o kaimai dar buvo kaimai. Seniau dar buvo teisingumas, o kas nenorėjo klausyti, tam tekdavo pajusti. Tada mūsų mokytojai dar buvo mūsų tėvų mokytojai. Sekmadieniais mes dar vilkdavomės išeiginius drabužius. Lazda dar buvo neperlenkta. Sargyba dar saugojo Reiną¹. Seniau mes žinojome, kad Dievas – su mumis. Seniau dar ateidavo Hans Muff². Jei kurį pagaudavome, tas eidavo prie kankinimo stulpo. Vasaros buvo tikros vasaros. Atostogos visuomet atrodydavo begalinės. Pienas dar buvo sveikas. Seniau mes žinojome, ko turime laikytis. Tada žmonės dar keliaudavo pėsčiomis. Kas sėdėdavo smuklėje, tas netrukus sėsdavo į Kelno kalėjimą. Seniau žmonės dar vaikščiodavo pėsčiomis. Saugodavo savo žolynus. Tada tokių dalykų nebūdavo. Tada dar būdavo priešų, su kuriais galėjai susidurti akis į akį. Kur tik beidavai, vis susitikdavai bendraminčių. Kas nieko geriau nesugalvodavo, prikąsdavo liežuvį, o jei kam kas visai nepatikdavo, galėjo keliauti į visas keturias puses. Seniau dar būdavo maurų, indėnų ir kinų. Seniau viskas būdavo žymiai paprasčiau. Tada juk tokie dalykai niekada nebūtų atsitikę. Juk viso to nebuvo. Seniau žmonės dar klausydavosi pasakojimų, kaip buvo seniau.

¹Turima omenyje nuo 1871 m. neoficialiu vokiečių himnu laikyta patriotinė daina „Die Wacht am Rhein“.
²Hans Muff – taip Vokietijoje Žemutinio Reino tarmėse vadintas šv. Mikalojaus pagalbininkas (kitur Vokietijoje labiau žinomas kaip Knecht Ruprecht). Šv. Mikalojus gruodžio 6 d. išvakarėse lanko vaikus, o Hans Muff užduotis – bausti nepaklusnius vaikus. _________________________

Jürgen Becker DE 8
Anksčiau viskas buvo kitaip

Anksčiau viskas buvo kitaip. Miestai visi buvo daug didesni ir kaimai dar buvo kaimais. Anksčiau tebebuvo teisingumas, o kas nenorėjo klausyti, netrukdavo pajusti. Tuomet mūsų mokytojais buvo dar mūsų tėvų mokytojai. Sekmadieniais vilkėdavome šventadienes eilutes. Bažnyčia tebestovėjo kaime¹. Reino sargyba tebebudėjo². Anksčiau žinojome, kad Dievas su mumis. Anksčiau dar ateidavo Hans Muff³. Ką mes sučiupdavom, tas keliaudavo prie kankinimo stulpo. Vasaros buvo tikromis vasaromis. Atostogos visada atrodė nesibaigiančios. Pienas tebebuvo sveikas. Anksčiau žinojome, kuo turėjome remtis. Tuomet dar buvo keliaujama. Kas sėdėjo smuklėje, pasėdėdavo ir cypėje. Anksčiau vaikščiodavo pėsčiomis. Tuomet saugojo savo laukus. Tuomet nieko panašaus nebūdavo. Tuomet dar buvo priešų, kuriems buvo galima tiesiai į baltas akis pažiūrėti. Kur tik žmogus eidavo, visur sutikdavo bendraminčių. Kas gerai nežinojo, laikė liežuvį už dantų, o kas visai nenutuokė, galėjo nešdintis ten, kur pipirai auga. Anksčiau dar buvo maurų, indėnų ir kinų. Anksčiau viskas paprasčiau klojosi. Tuomet gi nebūtų nieko panašaus nutikę. Tuomet juk viso to nebūdavo. Anksčiau dar klausėsi, jei kas pasakodavo apie ankstesnius laikus.
______
¹ Dviprasmybė: Die Kirche im Dorf lassen vok. frazeologizmas – neperdėti, nesikarščiuoti be reikalo.
² Die Wacht am Rhein užuomina apie XIX a. vidury sukurtą vokiečių patriotinę to paties pavadinimo dainą, kuri ypač išpopuliarėjo po II-ojo pasaulinio karo ir tapo neoficialiu vokiečių tautos himnu.
³ Reino krašte taip vadinamas šv. Nikolaus padėjėjas, kuris gruodžio 6 d. išvakarėse kartu su šv. Nikolaus lanko vaikus namuose.
____________________________

Jürgen Becker DE 9
Anksčiau viskas buvo kitaip

Anksčiau viskas buvo kitaip. Miestai atrodė daug didesni, o kaimas – vis dar panašus į kaimą. Anksčiau gyvavo teisingumas, o kam nepadėdavo žodis, tam padėdavo lazda. Mus mokė dar mūsų tėvų mokytojai. Sekmadieniais apsirengdavome išeiginius drabužius. Kaime buvo bažnyčia. Prie Reino dar stovėjo sargyba. Anksčiau žinojome, kad Dievas mus globoja. Anksčiau dar aplankydavo Hansas Muffas*. Nusikaltėlis neišvengdavo kankinimų stulpo. Vasaros buvo tikros. Atostogos rodėsi nesibaigiančios. Pieną gerti dar buvo sveika. Anksčiau žinojome, kokių vertybių laikytis. Anuomet žmonės dar keliaudavo. Mėgstantys sėdėti smuklėse netrukus sėdėdavo jau ir kalėjime. Anksčiau buvo vaikštoma pėsčiomis. Buvo saugomi parkai. Tokių dalykų nebuvo. Anuomet dar buvo priešų, galinčių linkėti gera. Kur benueitum, visur galėjai rasti bendraminčių. Mažiau išmanantis laikė liežuvį už dantų, o viskuo nepatenkinti galėdavo eiti sau po galais. Anuomet dar būdavo maurų, indėnų ir kinų. Anuomet viskas buvo daug paprasčiau. Anksčiau to nebūtų atsitikę. Anksčiau viso to nebuvo. Anksčiau žmonės klausydavosi, kai buvo pasakojama apie ankstesnius laikus.

* Hansas Muffas (vok. Hans Muff) – šv. Nikalojaus padėjėjas, pagal Šiaurės ir Vidurio Vokietijos papročius gruodžio 6-osios išvakarėse su Nikalojumi aplankydavęs vaikus. Hanso Muffo, kaip šv. Nikalojaus padėjėjo, personažas buvo paplitęs Reino srityje.
____________________________

Jürgen Becker DE 10
Anksčiau viskas buvo kitaip

Anksčiau viskas buvo visiškai kitaip. Miestai buvo daug didesni, o kaimai dar buvo kaimai. Anksčiau dar gyvavo teisingumas, ir kas nenorėjo paklusti, tam tekdavo pajusti. Tuomet mus dar mokė mūsų tėvų mokytojai. Sekmadieniais mes dar vilkdavomės išeiginius kostiumus. Bažnyčia dar stovėjo kaime. Sargyba dar stovėjo prie Reino ¹. Anksčiau mes žinojome, kad Dievas su mumis. Anksčiau dar ateidavo Hansas Mufas ². Ką mes sugaudavome, tas eidavo prie kankinimo stulpo. Vasaros buvo tikros vasaros. Atostogos atrodė niekada nesibaigiančios. Gerti pieną dar buvo sveika. Anksčiau mes žinojome, ko mums reikėjo laikytis. Tuomet žmonės dar keliaudavo pėsčiomis. Kas sėdėdavo smuklėje, tas netrukus jau sėdėjo ir už grotų. Anksčiau žmonės dar vaikščiojo pėsčiomis. Tuomet dar saugojo savo želdynus. Tuomet viso šito nebuvo. Tuomet dar buvo priešų, su kuriais buvo galima kovoti akis į akį. Kad ir kur beeidavai, ten visada sutikdavai bendraminčių. Kas kažko neišmanė, tas laikė liežuvį už dantų, o kam tai būtų visiškai nepritikę, tas galėjo eit po plynių. Anksčiau dar buvo maurų, indėnų ir kinų. Anksčiau viskas ėjosi daug paprasčiau. Tuomet šito gi nebūtų nutikę. Anksčiau viso šito gi nebuvo. Anksčiau žmonės dar klausėsi, kai buvo pasakojama, kaip buvo anksčiau.

¹Fragmentas iš vokiečių patriotinės dainos pagal Max Schneckenburger eiles (1840) ( Vert.past.)
²Šv. Nikolajaus palydovas, sutramdytas blogio atstovas, nešantis vaikams dovanas. ( Vert.past.)
___________________________

Jürgen Becker DE 11
Anksčiau viskas buvo visai kitaip

Anksčiau viskas buvo visai kitaip. Miestai buvo daug didesni, o kaimai iš tiesų dar buvo kaimais. Anksčiau nestigo teisingumo, ir kas nenorėdavo girdėti, vis tiek privalėjo pajusti. Tuomet mūsų mokytojai dar mokė mūsų tėvus. Sekmadieniais rengdavomės sekmadieniniais kostiumais. Bažnyčia dar stovėjo kaime. Sargyba budėjo prie Reino. Anksčiau mes žinodavome, kad Dievas yra su mumis. Taip pat seniau dar ateidavo ir Hansas Mufas. Ką mes sugaudavome, tas kentėdavo prie kankinimo stulpo. Vasaros būdavo tikromis vasaromis. Rodydavosi, kad atostogos niekada nesibaigs. Pienas buvo dar sveikas. Anksčiau žinodavome, ko mes turime laikytis. Tuomet dar buvo keliaujama. Kas sėdėdavo smuklėje, tas greitai galėdavo atsidurti ir kaliūzėje. Anksčiau dar būdavo keliaujama pėsčiomis. Savi sumanymai buvo ginami. Tokie dalykai visai neegzistavo. Tuomet dar būdavo priešų, kurių akyse galėjai įžvelgti pavydą. Tačiau ir kur beeitum, visur galėjai sutikti bendraminčių. Kas nežinodavo geriau, tas laikė liežuvį už dantų, o kam tai visai nederėjo, tas galėjo eiti po galais. Anksčiau dar buvo maurų, indėnų ir kinų. Anksčiau viskas buvo paprasčiau. Tada tikrai nebūtų taip nutikę. Tuomet juk to visko nė nebuvo. Juk anais laikais dar klausydavosi, kai buvo pasakojama apie praeitį.
___________________________

Jürgen Becker DE 12
Anuomet viskas buvo kitaip

Anuomet viskas buvo kitaip. Visi miestai buvo daug didesni, o ir kaimai dar panėšėjo į kaimus. Tuomet dar buvo teisingumas, o kas nenorėjo jo girdėti, privalėjo jį pajusti. Anuomet mokytojai dar mokė mūsų tėvus. Sekmadieniais mes vilkėdavome išeiginiais kostiumais. Bažnyčia stovėjo kaime, o sargyba - prie Reino. Anuomet žinojome, jog Dievas yra su mumis. Anuolaik atvyko ir Hansas Muffas. Tą, kurį sugaudavome, pririšdavome prie belaisvių stulpo. Vasaros būdavo tikros, o atostogos rodėsi lyg begalinės. Pienas dar buvo sveikas. Anuomet žinojome, ko turime laikytis. Taip pat ir keliaudavome. Tas, kuris sėdėdavo smuklėje, netrukus eidavo ir išmaldos prašyti. Anuomet dar vaikščiodavome pėsčiomis. Ir parkai buvo saugojami. Anuomet to nebuvo. Dar buvo priešų, kurių akyse galėjai įžvelgti baltą spalvą. Kur eidavai, visur sutikdavai bendramintį. Tas, kuris ne geriausiai žinodavo, laikydavo liežuvį už dantų, o kuriam niekas neįtikdavo, galėjo likti, kur pipirai auga. Tuomet dar buvo juodaodžių, indėnų ir kinų. Anuomet viskas eidavosi daug paprasčiau. Niekada nieko panašaus nebūtų įvykę. Anuomet viso šito nebuvo. Dar buvo klausomasi, jeigu kas nors pasakodavo apie praeitį.
__________________________

Anksčiau viskas buvo kitaip DE 13

Anksčiau viskas buvo kitaip. Miestai buvo daug didesni, o kaimas dar buvo kaimas. Anksčiau viešpatavo teisingumas, o kas neklausydavo, tas gaudavo pylos. Tada dar mūsų mokytojai buvo mūsų tėvų mokytojai. Sekmadieniais rengdavomės šventiniais kostiumais. Bažnyčia stovėjo kaime. Sargyba stovėjo prie Reino. Anksčiau žinodavome, kad Dievas su mumis. Anksčiau dar ir riteris Ruprechtas ateidavo. Ką pričiupdavome, tas buvo kalamas prie kryžiaus. Vasaros būdavo tikros vasaros. Atostogos atrodė niekada nesibaigsiančios. Pienas dar buvo sveikas. Anksčiau žinodavome ko reikia laikytis. Tada dar buvo rengiamos iškylos. Kas karčemoj sėdėdavo, tas keliaudavo į cypę. Anksčiau žmonės dar eidavo pėsčiomis. Tada saugodavo savo turtą. Tada tokių dalyko nebūdavo. Tada stovėdavai su priešu akis į akį. Kur tik benueidavai- visur sutikdavai bendraminčių. Kas neturėdavo geriau ką pasakyti, tas ir tylėdavo, o kam visiškai neįtikdavo, tas galėjo eiti nors ir po velnių. Anksčiau būdavo Maurų, Indėnų ir Kiniečių. Anksčiau viskas buvo daug paprasčiau. Tada gi niekada nebūtų taip atsitikę. Tada gi viso to nebuvo. Anksčiau dar klausydavosi, kai pasakodavo apie tai, kaip buvo anksčiau.
__________________________

Jürgen Becker DE 14
Anksčiau viskas buvo kitaip

Anksčiau viskas buvo kitaip. Visi miestai buvo daug didesni, o kaimai dar buvo kaimai. Anksčiau veikė teisingumas, o kas nenorėjo girdėti, turėjo tai pajusti. Tuomet mokytojai dar buvo mūsų tėvų mokytojai. Sekmadieniais dar vilkėdavome sekmadieninius drabužius. Kaime dar stovėjo bažnyčia. Prie Reino dar budėjo sargyba. Anksčiau žinojome, kad Dievas su mumis. Anksčiau dar ateidavo ir Hansas Mufas. Kai žvejodavome, jis atjodavo ant kankinimų stulpo. Vasaros būdavo tikros vasaros. Atostogos visada atrodydavo begalinės. Pienas dar buvo sveikas. Anksčiau žinojome, ko turime laikytis. Tuomet žmonės dar keliaudavo. Katras sėdėdavo smuklėje, greitai atisėsdavo ir Klingelpiutce¹. Anksčiau žmonės dar vaikščiodavo pėsčiomis. Tuomet žmonės saugodavo savo turtą. Tuomet tokių dalykų nebūdavo. Tuomet dar būdavo priešų, kuriuos galėdavai nužvelgti balta akimi. Kur tik eidavai, visada sutikdavai bendraminčių. Katras nežinodavo geriau, užčiaupdavo burną, o katram tai visiškai netikdavo, galėdavo keliauti kur pipirai auga. Anksčiau dar būdavo juodaodžių, indėnų ir kinų. Anksčiau viskas buvo daug paprasčiau. Tuomet taip niekada nebūtų galėję atsitikti. Tuomet tokių dalykų juk išvis nebuvo. Anksčiau žmonės klausydavosi, kai būdavo pasakojama apie anksčiau.

¹Klingelpütz – kalėjimas Reino krašte, įkurtas 1838 m.
__________________________

Jürgen Becker DE 15
Anksčiau buvo viskas visai kitaip

Anksčiau buvo viskas visai kitaip. Visi miestai daug didesni buvo ir kaimai kaip kaimai buvo. Anksčiau dar ir teisingumas buvo, o kas klausyt nenorėjo, savo kailiu pajust turėjo. Antai mūsų mokytojai buvo dar mokytojai mūsų tėvų. Sekmadieniais dar apsirengdavom šventadieninius rūbus. Kaime dar ir bažnyčia stovėjo. Sargybinis dar prie Reino stovėjo. Anksčiau žinojome, kad Dievas yra su mumis. Anksčiau dar ir Kalėdų Senio pagalbininkas Hansas Mufas ateidavo. Ką pagaudavom, tą ir statydavom ant gėdos stulpo. Vasaros buvo kaip vasaros. Atostogos atrodė niekada nesibaigiančios. Pienas dar buvo sveikas. Anksčiau mes žinojome, už ko turėjom laikytis. Antai dar buvo keliaujama pėsčiomis. Katras smuklėje sėdėjo, tas tuoj pat ir į Klingelpiutcą sėdo. Anksčiau dar pėsčiomis buvo einama. Antai buvo tausojami savi įrenginiai. Antai kažinko nebuvo. Antai buvo ir priešų, kurių akies baltumą įžvelgti galėdavai. Ir kur beėjai, visad bendramintį sutikai. Katras mažiau išmanė, tai tas ir prikąsdavo liežuvį, kuriam gi tas absoliučiai netiko, tas galėjo eiti po velnių. Anksčiau buvo ir maurų, indėnų ir kiniečių. Anksčiau viskas ėjosi paprasčiau. Antai niekad nebūtų kažko tokio atsitikę. Taigi juk viso to nebuvo. Anksčiau klausydavo, kai buvo pasakojama apie anksčiau.
__________________________

Jürgen Becker DE 16
Seniau viskas buvo kitaip

Seniau viskas buvo kitaip. Miestai buvo kur kas didesni, o kaimai dar buvo kaimai. Seniau dar būta teisingumo, ir jei kažkas nenorėdavo klausyti, kaip mat gaudavo tai pajusti. Mūsų mokytojais buvo dar mūsų tėvų mokytojai. Sekmadieniais dar vilkėdavome sekmadieniniais kostiumais. Kaime dar stovėjo bažnyčia. Prie Reino budėjo sargyba. Seniau žinojome, kad Dievas yra su mumis. Taip pat seniau dar ateidavo Hansas Mufas¹. Ką pagavę vesdavom prie kankinimų stulpo. Vasaros tada buvo tikros vasaros. Atostogos, atrodydavo, tęsis be galo. Gerti pieną dar buvo sveika. Seniau dar žinojome, kas yra teisinga. Tada dar buvo keliaujama. Kas sėdėdavo smuklėj, netrukus jau sėdėdavo ir Klingelpuco kalėjime. Seniau dar vaikščiodavo pėsčiomis. Tada dar saugojo savo turtą. Tada nieko panašaus nebuvo. Tada dar būta priešų, su kuriais galėjai susidurti akis į akį. Kur tik eidavai, visuomet sutikdavai bendraminčių. Kas nieko neišmanė, laikydavo liežuvį už dantų, o jei kam nors kažkas nepatikdavo, galėdavo nešdintis, kur pipirai dygsta. Seniau dar buvo maurai, indėnai ir kinai. Tada viskas buvo kur kas paprasčiau. Nieko tokio seniau nebūtų atsitikę. Tada juk viso šito nė nebuvo. Seniau dar klausydavosi pasakojimų apie tai, kaip viskas buvo seniau.

¹ Hansas Mufas (Hans Muff) – Reino krašto šv. Kalėdų papročių personažas, šv. Nikolo pagalbininkas
_________________________

Jürgen Becker DE 17
Seniau viskas buvo kitaip

Seniau viskas buvo kitaip. Miestai visi atrodė daug didesni, o kaimai dar buvo kaimai. Seniau dar būta teisingumo, o jei nepaklusdavai, turėjai jį patirti savo kailiu. Mokė mus tie patys mokytojai kaip ir mūsų tėvus. Sekmadieniais dar vilkėdavome išeiginiais drabužiais. Kaime dar stūksojo bažnyčia. Ir tebestovėjo sargyba prie Reino. Seniau žinojome, kad Dievas su mumis. Seniau prieš Kalėdas, Šv. Mikalojaus dieną, dar atvykdavo rūstusis riteris Ruprechtas neklusnių vaikų pabarti. Tie, kurie pakliūdavo mums į nagus, buvo rišami prie kankinimų stulpo. Vasaros buvo tikros vasaros. Ir atostogos, atrodydavo, tęsis amžinai. Ir pienas gerti dar buvo sveika. Seniau žinojome, ko privalu laikytis. Tada dar keliaudavo pėsčiomis. Kas užsisėdėdavo smuklėje, neužilgo atsidurdavo kaliūzėje. Seniau žmonės dar vaikščiojo pėsti. Ir saugojo savo gerą. Tada tokie dalykai nesidėdavo. Tada dar buvo priešų, kuriuos palankiai progai pasitaikius galėjai sudoroti. Kur beeidavai, sutikdavai bendraminčių. Kas nesugebėjo dėtis gudresniu už kitus, patylėdavo, o kam visa tai netiko, galėjo nešdintis į visas keturias puses. Seniau dar buvo maurų, indėnų ir kinų. Seniau viskas buvo daug paprasčiau. Tada tikrai nieko panašaus nebūtų įvykę. Nes viso to paprasčiausiai nebuvo. Seniau dar klauseisi, kai pasakodavo apie senesnius laikus.
_________________________

Jiurgenas Bekeris (Juergen Becker) DE 18
Anksčiau viskas būdavo kitaip

Anksčiau viskas būdavo kitaip. Visi miestai buvo daug didesni, o kaimai dar būdavo kaimais. Anksčiau vyravo teisingumas, ir kas nenorėjo paklusti, tas gaudavo jį pajusti. Mūsų mokytojais buvo mūsų tėvų mokytojai. Sekmadieniais mes vilkėdavome sekmadieninius rūbus. Bažnyčia stovėdavo kaime. Prie Reino būdavo budima. Anksčiau mes žinojome, kad Dievas su mumis. Anksčiau netgi Hansas Mufas (Šv. Mikalojų lydintis blogasis personažas – vert. past.) pasirodydavo. Kai tik mes jį prigriebdavome, jis atsidurdavo ant kankinimų stulpo. Vasaros dar buvo tikromis vasaromis. Atostogos visuomet atrodė nesibaigiančios. Pienas dar buvo sveikas. Anksčiau mes dar žinojome, ko turėtume laikytis. Žmonės anksčiau keliaudavo. Kas sėdėdavo smuklėje, tas greitu metu atsidurdavo belangėje. Anksčiau žmonės vaikščiodavo pėsčiomis. Jie prižiūrėdavo savo skverus. Tuo metu nieko panašaus nebūdavo. Tuo metu dar būdavo priešų, kurie tau žiūrėdavo tiesiai į akis. Kur tik eidavai, visur susidurdavai su bendraminčiais. Kas ko neišmanydavo, tas tylėdavo, o kam tai visiškai netikdavo, galėdavo keliauti ten, kur vėžiai žiemoja. Anksčiau dar būdavo maurų, indėnų ir kinų. Anksčiau viskas vykdavo daug paprasčiau. Nieko panašaus juk anuomet nebūtų nutikę. Juk viso to tiesiog nebūdavo. Anksčiau juk buvo klausomasi, kai buvo pasakojama apie tai, kas būdavo anksčiau.
_________________________

Jürgen Becker DE 19
Anksčiau viskas buvo kitaip

Anksčiau viskas buvo kitaip. Kaimai dar buvo kaimai, o miestai – gerokai didesni. Anksčiau dar būta teisingumo, ir nenorintys girdėti turėdavo pajusti. Tada mus dar mokė mūsų tėvų mokytojai. Sekmadieniais dar apsivilkdavome šventinius kostiumus. Bažnyčia dar stovėjo kaime. Sargyba dar stovėjo prie Reino. Anksčiau žinojome, kad Dievas su mumis. Anksčiau dar apsilankydavo ir Hansas Mufas¹. Ką pagaudavom, tą rišdavom prie kankinimų stulpo. Vasaros buvo tikros. Atostogos atrodė begalinės. Pieną gerti dar būdavo sveika. Anksčiau žinojome, kuo pasikliauti ir už ko laikytis. Tada žmonės dar keliavo. Kas sėdėdavo užeigoje, tas netrukus sėsdavo ir į Klingelpiucą². Anksčiau žmonės dar vaikščiojo pėsčiomis. Amunicija tada dar buvo saugojama. Tokių dalykų tada nebuvo. Dar buvo priešų, su kuriais galėdavai kovoti durtuvu akis į akį. Kur beeidavai, visur susidurdavai su bendraminčiais. Jei kuris kažko nežinodavo geriau už kitą, tai laikydavo liežuvį už dantų, o kam tas nepatikdavo, tas galėdavęs eiti po velnių. Anksčiau dar būdavo maurų, indų ir kinų. Anksčiau viskas ėjosi daug lengviau. Juk nieko panašaus nė negalėjo atsitikti. Juk tada viso to nebuvo. Anksčiau žmonės dar klausydavosi pasakojimų apie „anksčiau“.

¹ Hansu Mufu Reino krašte vadinamas Knechtas Ruprechtas – šv. Mikalojaus (vokiečių vaikus gruodžio 6 dieną aplankantis dovanas dalijantis personažas, liet. Kalėdų Senelio atitikmuo) piktasis palydovas, rykštėmis baudžiantis blogai besielgusius vaikus.
² Iki septinto XX a. dešimtmečio Kiolne veikęs kalėjimas.
___________________________

Jurgen Becker DE 20
Anksčiau viskas buvo kitaip

Anksčiau viskas buvo kitaip. Miestai, visi, buvo daug didesni, ir kaimai dar buvo kaimai. Anksčiau dar buvo teisingumas, ir netrukdavo jį pajusti tas, kas nenorėjo paklusti. Mūsų mokytojai tada buvo dar ir mūsų tėvų mokytojai. Sekmadieniais dar vilkomės išeiginius drabužius. Kaime stovėjo bažnyčia. Prie Reino dar budėjo sargybiniai. Tuomet dar žinojome, kad Dievas su mumis. Kalėdų senis ateidavo. Ką sučiupdavome, tas neišvengdavo linčo. Anksčiau vasaros dar buvo tikros vasaros. Atostogos rodėsi niekad nesibaigs. Pienas dar buvo sveikas. Tuomet žinojome, kuo pasikliauti. Žmonės nebuvo nustoję klajoti. Kas smuklėj užsibūdavo, netruko atsidurti Klingelpiuce. Anksčiau žmonės dar vaikščiojo pėsti. Brangino savo daiktus. Nebuvo viso to anksčiau. Neprietelystę dar galėjai išskaityti priešo akyse. Kur benueidavai, visuomet sutikdavai bendraminčių. Kas neturėjo ką pasakyti, tai ir neprasižiodavo, kitaip netrukdavo sužinoti, kur pipirai dygsta. Tada dar mauras buvo vadinamas mauru, indėnas indėnu, o kinas - kinu. Viskas buvo paprasčiau. Anksčiau gi nieko panašaus nebūtų įvykę. Nieko tokio ir nebuvo. Anksčiau žmonės dar klausydavo, kai kas pasakodavo apie tai, kaip būta anksčiau.
___________________________

Jürgen Becker DE 21
Seniau viskas buvo visai kitaip

Seniau viskas buvo visai kitaip. Miestai buvo daug didesni, o kaimai tebebuvo kaimai. Seniau dar buvo teisingumas, o nenorėję šiam paklusti jausdavo pasekmes. Mūsų mokytojai tuomet dar mokė mūsų tėvus. Sekmadieniais tebesirengdavo šventadienio rūbus. Bažnyčia tebestovėjo kaime. Sargyba tebestovėjo prie Reino. Seniau žinodavome – Dievas su mumis. Seniau tebeateidavo ne Kalėdų Senelis, o Hans Muff. Ką sučiupdavome, tas atsidurdavo ant kankinimų stulpo. Vasaros buvo vasariškos. Atostogos visuomet atrodydavo begalinės. Gerti pieną vis dar buvo sveika. Seniau žinodavome, ko turime laikytis. Anuomet tebebuvo klajojama. Kas sėdėdavo smuklėje, tas neužilgo pasodinamas ir už Klingelpütz grotų. Seniau tebebuvo vaikščiojama pėsčiomis. Tebebuvo saugojamos savos žemės. Anuomet nebuvo nieko, kaip kad dabar. Tebebuvo tokių priešų, kurių akyse įžvelgdavai baltumą. Kur tik beeidavai, vis sutikdavai vienminčių. Kas nieko geriau nežinodavo, prilaikydavo liežuvį, o kam tai visai netikdavo, tas galėjęs eiti velniop. Seniau tebebūdavo negrai, indėnai ir kinai. Seniau visa buvo gerokai paprasčiau. Nieko panašaus nebūtų galėję nutikti. Viso šito juk ir nebuvo. Seniau tebebuvo klausomasi pasakojant apie seniau.

Meninio vertimo konkursas 2009. VOKIEČIŲ k. vertimai

Nariams

Naujienlaiškis