Meninio vertimo konkursas. VOKIEČIŲ k. vertimai

Komentaras apie vertimus iš vokiečių kalbos

Pirmiausia, kas krinta į akis, - nėra beveik nė vieno vertimo, kur visas tekstas suprastas teisingai. Dažniausiai tai liudija vokiečių kalbos žinių trūkumą, galbūt ir literatūrinį stilistinį nejautrumą.

Beveik visi konkursantai (-ės) suklupo ties vieta „mein Vibrato nicht mehr gewollt“. Visų pirma, daugelis neįsigilino, ką vibrato apskritai reiškia, antra, beveik niekas nesuprato „nicht gewollt“, t.y., kad šiame tekste vibrato atsiranda nevalingai (o ne atliekama sąmoningai, kaip reikalauja griežimo technika), nes smuikininkui Karlui Cingui nuo senatvės savaime virpa rankos. Supratus šią vietą būtų buvę lengviau versti ir „sein Vibrato nicht mehr ganz unter Kontrolle“ [galėtų būti „nebesuvaldo vibrato“, „vibrato nebevaldomas“ ar kt.].

(Kurioziškai skamba: vibratas, vibracija, grojimo stiprumas, vibrato daugiau nepageidaujamas, vibratas reikalautų daugiau, vibrato kartais nebeklauso pirštų, vibracija netinkama, Vibrato buvo nenatūrali, vibrato neapgalvotas, vibrato nebe tas/toks ir t.t.).

Jeigu jau kalbame apie vibrato, išsyk būtų galima pridurti, kad tai - tarptautinis muzikinis terminas, kurį tokį tekste ir reikia palikti (t.y. nebandyti versti ar adaptuoti), tačiau patartina rašyti kursyvu.

Apsakymuose, ypač miniatiūrose, išnašų reikia vengti, šiuo atveju paaiškinimas išnašoje nereikalingas, nes apsunkina teksto skaitymą, be to, vibrato nėra toks jau nežinomas ar nerandamas žodis. Originalo skaitytojai - tokie patys kaip ir lietuvių, dauguma jų taip pat ne muzikos specialistai, bet jiems autorius neaiškina, kas yra vibrato. Tai tiesiog žino kiekvienas išsilavinęs žmogus (arba skubiai pasistengs sužinoti).

Taip pat iškart norisi aptarti paskutinius du teksto sakinius: „Allerdings waren gute Geiger immer jene, die hören können, und ein guter Zuhörer war immer einer, der nicht nur hören kann, was er selbst hört, sondern der auch das Hören des Geigers mithört. Ich habe noch nie so gut gespielt wie gestern, es war nur nicht hörbar“.

Vaizdingai būtų galima pasakyti, kad daug kas neįsiklausė į tekstą ir neišgirdo autoriaus minties, o vertime perteikė tik tai, kas pasigirdo. Mano manymu, žodį „klausa“ (Gehör) rašytojas čia pavartojo ne tiesiogine, o perkeltine prasme. Jis turėjo omeny ne sugebėjimą tiksliai skirti muzikos garsus (vaikai be klausos juk net nepradedami mokyti smuikuoti), o sugebėjimą interpretuoti gaidas, skaitant jas popieriuje perprasti kompozitoriaus sumanymą, išgirsti tą muziką savo galvoje ar sieloje. Juk tiek daug muzikantų atlieka tuos pačius kūrinius, tad būtent vidinė klausa, individualus interpretavimas skiria vidutinybę nuo iškilaus menininko.

Mano supratimu, Cingas savo tobulą kūrinio interpretaciją girdėjo galvoje, bet senatvė, fizinis nusilpimas neleido jam to perteikti techniškai. Geras, nepaviršutiniškas klausytojas visų pirma kreips dėmesį į muzikanto interpretaciją, o ne į nepataikytas natas ar pan. Taigi šiuos sakinius būtų galima išversti taip: „geri smuikininkai visados buvo tie, kurie gebėjo girdėti, o geras klausytojas visados buvo tas, kuris geba girdėti [arba: išgirsta] ne vien tai, ką girdi pats, bet ir tai, ką girdi smuikininkas. Dar niekada negrojau taip gerai kaip vakar, tik tai nebuvo girdima.“ Variantai „tik niekas to negirdėjo“, „tačiau to niekas neišgirdo“, „jūs to negalėjote girdėti“ yra netikslūs (originale taip nepasakyta ir tiek). Atsiliepdama į komentarus dėl „buvo negirdima“ galėčiau pridurti, kad „nicht“ priklauso prie „war“, o ne prie „hörbar“, todėl „nebuvo girdima“ yra visiškai tikslu, be to, atitinka ritmą. Vertimas „tik to negalima buvo girdėti/ išgirsti“ ir pan. veikiau liepia manyti, kad kažkas draudė girdėti.

Derėjo daugiau pasidomėti ir žodžiu „Strich“ sakinyje „Sein Strich war nicht mehr präzis“. Nors lietuviškuose žodynuose muzikinė šio žodžio reikšmė nenurodoma, „štrichas“ yra plačiai muzikų vartojamas muzikinis terminas (štrichai – įvairūs stryko vedimo per stygą būdai, iš kurių gaunamas vienoks ar kitoks garsų charakteris ir jų tarpusavio ryšiai). Vokiečių kalboje „Strich“ (būtent muzikinės reikšmės) yra vienaskaitinis daiktavardis, bet šiame tekste kalbama ne apie kurį nors konkretų štrichą, o apie stryko valdymo techniką apskritai, todėl versdami turėtume vartoti daugiskaitą. Tad galbūt geriausiai skambėtų „jo štrichai nebebuvo tikslūs/ preciziški [dar galima jau nebuvo tikslūs, buvo netikslūs]“. Netinka čia „strykas slydo“, „strykas glostė“ ir pan., nes yra tokių štrichų, kai strykas atitraukiamas nuo stygos, taigi tuo momentu jis tikrai neslysta. Labai negerai: „brėžys nebe toks tikslus“, „intonacija buvo nebetiksli“, „jo mostai buvo nebe tokie tikslūs“, „jo rankų judesiai jau nebebuvo tikslūs“, „jo judesiui jau stigo tikslumo“ ir t.t.

Grožinės literatūros vertimuose įvairiausių sričių terminų pasitaiko dažnai, bet vertėjas privalo juos išsiaiškinti, pirmiausia pažiūrėti žodynuose, pasikonsultuoti su specialistais (jie neatsisako padėti), panaršyti internete (nors jis ne visada patikimas, bet gali užvesti ant kelio) ir pan. Jeigu žmogui toks „krapštymasis“ ir smulkmeniškumas nepatinka, vertėjo profesija – ne jam.

Dar apie keletą sakinių:

„Die Kritik schonte ihn“ – galėtų būti „kritikai (ne kritika) jį tausojo / tausodami jį kritikai ...., jo pa/gailėjo, buvo gailestingi“. Tikrai ne „liaupsino“, ne „gynė“, ne „brangino“ ir ne „vertino“.

„Zinggs Freunde zitierten ihm aus Kritiken“ – teisingai būtų „citavo recenzijas“, „citavo kritikų atsiliepimus“, „citavo kritikus“ ar pan. Negerai „citavo iš kritikų“, „citavo jam kritiką“, nesuprasta „atitraukė jį nuo kritikų“ ir t.t.

„sagte er“ – neutraliausia čia versti „sakė jis“ ar „tarė jis“.

„euer Trost ist unnötig“ – geriausiai būtų „nereikia manęs guosti“, „man jūsų paguodos nereikia“, „be reikalo mane guodžiate“ ar pan. Netikslu rašyti „užuojauta“ („užjausti“ ne tas pats, kas „guosti“); negerai (nes pernelyg laisvas stilius, neatitinkantis originalo) „kas jums darbo mane guosti“. Visai negerai: „užuojauta yra nebūtina“, „jūsų paguoda beprasmė“, „jų priekaištai nieko verti“ (visiškai nesuprastas žodis „Trost“, be to, nepateisinamai „euer“ verčiamas ne „jūsų“, o „jų“).

Sakinyje „Ich habe in meinem Leben nichts anderes geschult als mein Gehör“ kalbama apie klausos lavinimą (schulen – lavinti), sakinio sintaksė gali būti įvairi. „Treniravau“ netinka, o „esu skolingas savo klausai“, „kaltinau ne ką kita, o klausą“, „niekuo taip gyvenime nepasiklioviau kaip savo klausa“, „nieko daugiau nekaltinau, tik klausą“ – visiškas nesusipratimas.

Dabar prie smulkesnių dalykų.

Autoriaus pavardė turi likti originalios formos – Peter Bichsel.

Bet jeigu abstrakčiau kalbėtume apie tikrinių vardų adaptavimą, netvarkingai ir nepateisinamai atrodo „Peteris Bichsel“, „Pėteris Bichzelis“ („s“ po priebalsio vokiečių kalboje netariama kaip „z“), „Peteris Bikselas“ ir t.t.

Veikėjas – fiktyvus, taigi jo vardas ir pavardė turi būti adaptuoti pagal tarimą: Karlas Cingas

(vokiška raidė z tariama kaip c).

Vertimuose labai daug skyrybos, rašybos, kalbos kultūros, korektūros, stiliaus ir kt. klaidų, visoms išvardinti trūksta laiko. Paminėsime kelias:

Neteisinga vartoti „dviejų metų“, turi būti „dvejų“.

Smuikininkui septyniasdešimt dveji metai, o ne 62 ar 27, be to, negalima rašyti skaičiais, o ne žodžiais, ten, kur to nėra originale.

Daugelyje vertimų per dažnai kartoti aš, savo, mano, buvo ir t.t. Daugumą jų drąsiai reiktų braukti. Vietoj „savo gyvenime“ geriau „visą gyvenimą“.

Smičius – neteiktinas žodis, reikia vartoti strykas, griežiklis.

Stilingiau skamba „griežti smuiku“.

Daug kur nelietuviška, neelegantiška žodžių tvarka sakiniuose.

Pvz., „... nei apie tai, kaip jis šiandien blogai grojo“ – vokiečių kalbos gramatika reikalauja, kad veiksmažodis čia būtų paskutinis, tačiau lietuvių kalboje žodžių tvarką lemia loginis akcentas, dažniausiai pagrindinis žodis būna gale (tai vadinama aktualiąja sakinio skaida). Kadangi šiame sakinyje lyginamas Cingo griežimas anksčiau ir dabar, žodis „šiandien“ turėtų būti paskutinis („kaip blogai jis grojo šiandien“).

Arba: „ir Zinggas abejingai [be jokio susidomėjmo] [jų] klausė/si“ – šio sakinio akcentas yra ne „klausė/si“, bet „abejingai“, todėl pastarasis žodis turėtų būti sakinio gale, t.y. „klausė/si abejingai“.

Kitas pavyzdys: „Aš dar nesu niekad taip gerai grojęs, kaip vakar“ gražiau skambėtų „Dar niekada nesu taip gerai grojęs“, nors iš tiesų dar geriau – „dar niekada taip gerai negrojau kaip vakar“ (išvengiant gremėzdiškumo). Tai tik keli pavyzdžiai iš daugybės galimų.

Svarbi pastaba: be neišvengiamos būtinybės vertime negalima atskirų sakinių jungti į vieną arba skaidyti vieną sakinį į kelis.

Vertėjui visada patartina perskaityti sakinį ar ištrauką garsiai, tuomet ir pačiam galima pajusti teksto ritmą ir pastebėti nesklandumus.

Su liūdesiu belieka konstatuoti, kad nėra nė vieno vertimo, verto laurų.

Geresni vertimai (bet visi su išlygomis): 23, 4, 20, dar būtų galima paminėti 27, 7, 10, 6, 22, 1.

Itin prasti vertimai: 2, 11, 5, 14, 17.

Šis vertinimas, žinoma, subjektyvus, nes nelengva pasverti, kuri blogybė blogesnė.
Linkime visiems sėkmės!

Jurgita Mikutytė

P.S. Šaunu, kad komentatorė Evelina palaikė diskusiją, tačiau, deja, dažniausiai buvo neteisi.
P.P.S. Galbūt galima ir kitokia šios miniatiūros interpretacija, bet jos - nuoseklios, logiškos, perteiktos gražia lietuvių kalba - dar reikia sulaukti.

________________________

ORIGINALAS

VERTIMAI

Peteris Bichsel VOK 1
Smuikininkas Karlas Zinggas

Paskutinį kartą smuikininkas Karlas Zinggas koncertavo būdamas septyniasdešimt dvejų metų. Kritika tausojo jį ir buvo kalbama veikiau apie tai, kaip gerai jis visada grodavo, nei apie tai, kaip jis šiandien blogai grojo. Jo strykas slydo jau ne taip tiksliai, jis ne visiškai kontroliavo pirštų virpesius. Zinggo draugai citavo jam kritikus ir gyrė didžiulį koncerto pasisekimą, o Zinggas klausė jų be jokio susidomėjimo.
„Aš žinau, ką jūs manote“, tarė jis „mano stryko slydimas nėra toks tikslus, o mano pirštų virpesiai nebe tokie kokių norėtųsi, bet jūsų paguoda nereikalinga, aš esu geresnis smuikininkas nei bet kada. Aš savo gyvenime nieko kito nelavinau be savo klausos. Šiandien aš girdžiu geriau nei bet kada. Beje, aš žinau, kad niekas negali reikalauti, kad
žmonės girdėtų tai, ką aš girdžiu. Iš tikrųjų geri smuikininkai visada buvo tie, kurie sugeba girdėti, o geras klausytojas visuomet buvo tas, kuris ne tik geba girdėti, ką jis pats girdi, bet tasai, kuris išgirsta ir tai, ką girdi smuikininkas. Aš dar nesu niekad taip gerai grojęs, kaip vakar, tik tai nebuvo išgirsta.“
___________________________________________

Pėteris Bichzelis VOK 2
Smuikininkas Karlas Cingas

Savo paskutinį koncertą smuikininkas Karlas Cingas atliko būdamas septyniasdešimt dviejų metų. Atsiliepimai jo per daug neapsunkino ir bylojo tik arba apie tai, kaip jis visuomet gerai grojo, arba apie tai, kaip blogai jis dabar begrojąs. Jo pirštų judesiai jau nebebuvo nepriekaištingi kaip ir jo stygų virpinimas nebebuvo taip puikiai suvaldomas. Cingo draugai citavo atsiliepimus ir gyrė koncerto sėkmę, bet Cingas jų klausėsi nerodydamas jokių emocijų.
„Žinau, ką jūs manot“, sakė jis: „Mano pirštų judesiai nebėra nepriekaištingi, mano stygų virpinimas nepatenkinamas, bet jūsų nusivylimui nėra priežasties, nes aš esu geresnis smuikininkas nei bet kada. Aš betgi suprantu, kad negalima laukti, kad žmonės išgirstų, ką aš girdžiu. Vis vien aš žinau, kad geras smuikininkas yra visuomet tas, kuris moka klausyti, o geras klausytojas yra visuomet tas, kuris moka ne tik klausytis to, ką jis pats girdi, bet sugeba tuo pat metu išgirsti ir tai, ką smuikininkas girdi. Aš dar niekad taip gerai nesu grojęs kaip vakar. Tai tik nebuvo išgirsta.“
____________________________________________

VOK 3

Savo paskutinį koncertą smuikininkas Karlas Zinggas atliko, būdamas septyniasdešimt dviejų metų.
Kritika jo pasigailėjo ir labiau kalbėjo apie tai, kaip gerai jisai visada grodavo, negu apie tai, kaip blogai jisai šiandien grojo. Jo brėžys nebebuvo tikslus ir jo vibrato nebuvo visiškai valdomas. Zinggo draugai jį citavo iš kritikų bei gyrė didelį koncerto pasisekimą, ir Zinggas be jokio susidomėjmo jų klausėsi.
Aš žinau, apie ką jūs galvojate, tarė jis; mano brėžys nebe toks tikslus ir mano vibrato nebe toks, kokio aš norėčiau, tačiau jūsų užuojauta yra nebūtina, aš esu geresnis smuikininkas, nei kada nors anksčiau. Per savo visą gyvenimą aš nieko kito neištobulinau, kaip savo klausą. Šiandien aš girdžiu geriau nei kada nors anksčiau. Nors aš ir žinau, kad niekas negali reikalauti, kad kiti žmonės girdėtų tai, ką aš girdžiu. Vis dėlto, geri smuikininkai visada būdavo tie, kurie pajėgdavo girdėti, o geras klausytojas būdavo visada tas, kuris ne tik sugebėdavo klausyti, ką jis pats girdi, bet ir kartu klausytis to, ką girdi smuikininkas. Aš dar niekada taip gerai negrojau kaip vakar; tai tik nebuvo girdima.
___________________________________________

Pėteris Bichselis VOK 4
Smuikininkas Karlas Cingas

Paskutinį kartą smuikininkas Karlas Cingas koncertavo būdamas septyniasdešimt dviejų. Kritikai jam buvo atlaidūs: kalbėjo apie tai, kaip puikiai jis visad grieždavo, o ne apie tai, kaip nevykusiai griežė šiandien. Strykas jau nebe taip tiksliai slydo stygomis, nebe taip sekėsi valdyti jų virpėjimą.
Cingo draugai citavo kritikus ir džiaugėsi koncerto sėkme, tačiau Cingas jų klausėsi be jokio susidomėjimo.
„Žinau, ką manote, – tarė jis, – mano strykas jau nebe taip slysta stygomis, nebe taip sekasi valdyti jų virpėjimą, bet jūsų užuojauta man visai nereikalinga, nes aš dar niekad nebuvau toks geras smuikininkas kaip dabar. Visą gyvenimą lavinau tik savo klausą. Dar niekad taip gerai negirdėjau, kaip dabar. Nors ir žinau, kad niekas negali reikalauti iš žmonių, kad jie girdėtų, ką girdžiu aš, tačiau geri smuikininkai visad buvo tie, kurie moka klausytis, o geras klausytojas visad buvo tas, kuris gali girdėti ne tik tai, ką pats girdi, bet dar ir tai, ką girdi smuikininkas. Aš dar niekada taip gerai negriežiau, kaip vakar, tik to niekas negirdėjo.“
___________________________________________

Pėteris Bichselis VOK 5
Smuikininkas Karlas Cingas

Paskutinį kartą smuikininkas Karlas Cingas koncertavo būdamas šešiasdešimt dvejų. Kritikai, nenorėdami jo įžeisti, daugiau kalbėjo apie tai, kaip puikiai jis visada grodavo, negu apie tai, kaip jis blogai grojo šiandien. Jo smičius nebebuvo toks tikslus ir vibrato nebebuvo taip gerai valdomas. Cingo draugai citavo jam kritikus ir gyrė sėkmingą koncertą, tačiau Cingas jų klausėsi be entuziazmo.
„Žinau, ką jūs norite pasakyti“, ištarė jis, „mano smičius nebėra toks tikslus ir mano vibrato daugiau nepageidaujamas, tačiau jūsų paguodos nereikia, dabar aš esu dar geresnis smuikininkas negu kada nors. Gyvenime nieko daugiau nelavinau, išskyrus savo klausą. Ji dabar geresnė negu kada nors. Žinau, niekas negali reikalauti, kad žmonės girdėtų tai, ką girdžiu aš. Aišku, geri smuikininkai visada buvo tie, kurie gali girdėti, ir geras klausytojas visada buvo tas, kuris gali girdėti ne tik ką girdi jis pats, bet ir tai, ką girdi smuikininkas. Niekada dar taip gerai negrojau kaip vakar, tik to nebuvo galima girdėti“.
____________________________________________

Peteris Bichselis VOK 6
Smuikininkas Karlas Cingas

Sulaukęs septyniasdešimt dvejų, smuikininkas Karlas Cingas surengė savo paskutinį koncertą. Jo pagailint, recenzijose buvo labiau kalbama apie tai, kaip puikiai jis visada grodavęs, nei apie tai, kaip blogai jis grojo tądien. Jo strykas nebebuvo tikslus, o vibrato sunkiai besuvaldomas. Cingo draugai, cituodami recenzijas, gyrė didžiulę koncerto sėkmę, bet Cingas jų menkai tesiklausė.
„Žinau, ką jūs manote,“ atsiliepdavo jis, „mano strykas nebėra tikslus, ir man nebepavyksta vibrato, bet jūsų paguoda beprasmė, esu geresnis smuikininkas nei bet kada. Visą gyvenimą lavinau ne ką kita, o klausą. Dabar girdžiu geriau nei bet kada. Žinau, negalima reikalauti, kad žmonės girdėtų tai, ką girdžiu aš. Šiaip ar taip, gerais smuikininkais visuomet tapdavo tik tie, kurie geba girdėti, o geru klausytoju tik tas, kuris ne tik geba girdėti, ką pats girdi, bet ir įsiklausyti į smuikininko girdėjimą. Dar niekad nesu taip gerai grojęs kaip vakar, tik tai buvo negirdima.“
____________________________________________

Peter Bichsel VOK 7
Smuikininkas Karlas Cingas

Paskutinį kartą gyvenime smuikininkas Karlas Cingas koncertavo būdamas septyniasdešimt dvejų. Kritikai jį tausojo ir kalbėjo daugiau apie tai, kaip gerai jis visuomet grodavęs, negu apie tai, kaip prastai griežė tądien. Jo smuikavimas nebebuvo tikslus, ogi ir jo vibrato jau menkokai jam pakluso. Cingo draugai citavo jam kritikų atsiliepimus ir gyrė didžiulį koncerto pasisekimą, o Cingas klausėsi jų be jokio susidomėjimo.
„Žinau, ką galvojat, – tarė jis, – mano strykas nebe toks tikslus, ir vibrato suskamba ne ten, kur man reikia. Bet kas jums darbo mane guosti: esu geresnis smuikininkas, negu bet kada anksčiau. Gyvenime nieko kito savyje nelavinau – tik klausą. Ir šiandien ji geresnė nei bet kada. Tiesa, negali norėti, kad žmonės girdėtų tą patį, ką aš. Kaip bebūtų, geri smuikininkai visada buvo tie, kurie sugeba girdėti, o geras klausytojas – tas, kuris moka klausytis ne tik to, ką girdi pats, bet ir to, ką girdi smuikininko klausa. Dar niekad negriežiau taip puikiai, kaip vakar. Tik tai buvo negirdima.“
____________________________________________

Pėteris Bichselis VOK 8
Smuikininkas Karlas Cingas

Paskutinįsyk smuikininkas Karlas Cingas koncertavo būdamas septyniasdešimt dvejų. Vertindami jį kritikai daugiau kalbėjo apie tai, kaip puikiai jis grojęs visą gyvenimą, nei apie tai, kaip prastai jis grojo tądien. Smičius stygas lietė nebetiksliai, o vibrato nebepakluso. Cingo draugai citavo jam kritikus ir gyrė puikiai pasisekusį koncertą, o Cingas klausėsi jų visiškai abejingai.
– Žinau, ką jie turi galvoje, – sakė jis, – mano smičius nebetikslus, o vibrato nebepaklūsta mano norams; tačiau jų priekaištai nieko verti – dabar esu geresnis smuikininkas nei bet kada. Savo gyvenime nieko nelavinau, tik klausą. Dabar girdžiu geriau nei bet kada. Deja, suprantu, kad negali reikalauti žmonių girdėti tai, ką girdžiu aš. Geri smuikininkai visada buvo tie, kurie gebėjo girdėti, o geras klausytojas girdėdavo ne tik tai, ką girdi jis pats, bet ir sugebėdavo išgirsti tai, ką girdi smuikininkas. Niekada nesu griežęs taip gerai kaip vakar,– tai tiesiog nebuvo išgirsta.
____________________________________________

Peter Bichsel VOK 9
Smuikininkas Karlas Zinggas

Paskutinį koncertą smuikininkas Karlas Zinggas surengė būdamas septyniasdešimt dvejų metų. Kritika tausodama jį kalbėjo labiau apie tai, kaip gerai jis seniau grojo, nei apie tai, kaip prastai šiandien. Jo stryko prisilietimas prie stygų nebebuvo preciziškai tikslus ir savo vibratą jis sunkiai kontroliavo. Zinggo draugai atitraukė jį nuo kritikų ir gyrė pasisekimo sulaukusį koncertą, bet Zinggas klausėsi jų be jokio susidomėjimo.
- Žinau, ką jūs turitė galvoje, - sakė jis, - mano judesiai stryku nebėra idealūs ir mano vibratas reikalautų daugiau, bet jūsų užuojauta nereikalinga, aš esu geresnis smuikininkas nei iki šiol. Per visą savo gyvenimą aš nieko kita nelavinau tik klausą. Aš girdžiu geriau nei kada nors anksčiau. Bet kartu suprantu, jog niekas negali reikalauti, kad žmonės girdėtų tą patį, ką aš girdžiu. Tarp kitko, geras smuikininkas visada buvo tas, kuris moka klausyti, o geras klausytojas visada buvo tas, kuris ne tik girdi tai, ką jis pats girdi, bet ir klausosi smuikininko klausa. Aš dar niekada taip gerai negrojau kaip vakar, tik tai buvo negirdima.
____________________________________________

Pėteris Bichselis VOK 10
Smuikininkas Karlas Cingas

Paskutinį kartą smuikininkas Karlas Cingas koncertavo būdamas septyniasdešimt dvejų metų. Kritikai jo pasigailėjo ir šnekėjo greičiau apie tai, kaip gerai jis visuomet pasirodydavo, nei apie tai, kaip prastai jis grojo šiandien. Jo strykas nebebuvo tikslus ir jis nebesuvaldė savo vibrato. Cingo draugai citavo jam kritikų atsiliepimus ir gyrė didžiulį koncerto pasisekimą, o Cingas klausėsi jų be susidomėjimo.
- Žinau, ka jūs manote, - sakė jis, - mano strykas nebe toks tikslus, ir vibrato nebe toks meistriškas, bet jūsų paguoda visiškai nereikalinga, aš dabar geresnis smuikininkas nei kada nors. Savo gyvenime nieko kita nelavinau, tik savo klausą. Šiandien tai girdžiu geriau nei betkada. Nors žinau, jog niekas negali reikalauti, kad žmonės girdėtų tai, ką girdžiu aš. Visgi, geri smuikininkai visuomet būdavo tie, kurie turėdavo gerą klausą, o geras klausytojas visuomet buvo tas, kuris ne tik galėdavo girdėti, ką pats girdi, bet kartu įsijausti ir į tai, ką girdi smuikininkas. Aš dar niekad taip gerai negrojau kaip vakar, tiesiog tai nebuvo girdima.
____________________________________________

Peter Bichsel VOK 11
Smuikininkas Karlas Cingas

Paskutinį kartą smuikininkas Karlas Cingas grojo būdamas septyniasdešimt dvejų. Kritikai taktiškai kalbėjo daugiausiai apie tai, kaip puikiai jis visuomet grodavo, ir neminėjo, kaip prastai jis grojo šiandien. Jo mostai buvo nebe tokie tikslūs, o vibrato buvo sunkiai valdomas. Cingo draugai citavo jam kritikos liaupses ir gyrė didžiulį koncerto pasisekimą. Cingas klausėsi jų be didelio susidomėjimo.
„Aš žinau, ką jūs galvojate“, tarė jis, „mano mostai nebe tokie tikslūs, o vibrato nebe toks, tačiau jūsų palaikymas yra nereikalingas. Aš esu geresnis smuikininkas negu jūs. Savo gyvenime daugiausiai esu skolingas savo klausai. Šiandien aš girdžiu geriau už jus. Žinau, jog niekas negali reikalauti, kad žmonės girdėtų tai, ką girdi pats. Vis dėlto gabūs smuikininkai visada buvo vieninteliai, gebantys išgirsti, ir geras klausytojas visada buvo tas, kuris sugeba ne tik girdėti, kas girdisi, bet kuris gali išgirsti ir patį smuikininką. Aš dar niekada taip gerai negrojau, kaip vakar, tik tai buvo negirdima.“
____________________________________________

Peter Bichsel VOK 12
Smuikininkas Karlas Cingas

Smuikininkas Karlas Cingas savo paskutinį koncertą surengė būdamas septyniasdešimt dvejų. Kritikai brangino jį ir dažniau kalbėdavo apie tai, kaip gerai jis visada grodavo, nei apie tai, kaip blogai jis grojo šiandien. Jis netiksliai valdė stryką, o vibrato nepavyko. Cingo draugai citavo jam kritiką ir gyrė didžiulį koncerto pasisekimą, tačiau Cingas jų nesiklausė.
„Aš suprantu, ką jūs galvojate“, tarė jis, „stryką valdau nebe taip tiksliai, o mano vibrato irgi
nenatūralus, tačiau manęs guosti nereikia. Aš esu daug geresnis smuikininkas negu kada nors anksčiau. Per visą savo gyvenimą mokiausi tik klausos. Šiandien aš girdžiu geriau nei kada nors. Aš žinau, kad niekas negali reikalauti žmonių išgirsti tai, ką aš girdžiu. Vis dėl to geri smuikininkai visada būdavo tie, kurie gali girdėti, o geras klausytojas visuomet buvo tas, kuris ne tik gali girdėti, ką jis pats girdi, bet ir klausosi to, ką girdi smuikininkas. Aš dar niekada negrojau taip gerai, kaip vakar, tik tai tiesiog nebuvo girdima.“
____________________________________________

Peteris Bichselis VOK 13
Smuikininkas Karlas Cingas

Smuikininkas Karlas Cingas paskutiniame savo koncerte griežė smuiku būdamas septyniasdešimt dvejų metų. Kritika paprastai jį tausojo ir dažniau bylodavo apie tai, kaip puikiai jis visada smuikuodavo, o ne apie tai, kaip prastai jis tądien pasirodė. Jo stryko prisilietimas prie stygų šiandien nebuvo tikslus, o jo vibrato - ne visiškai suvaldytas. Cingo draugai citavo kritikus ir gyrė nepaprastą koncerto sėkmę, tuo tarpu Cingas jų liaupsių klausėsi be susidomėjimo.
„Aš suprantu, ką jūs turite galvoje,“ – sakė jis. - „Mano smičiaus brėžis nebe toks tikslus, o mano vibrato nesuvaldytas, tačiau jūsų paguoda man nereikalinga, nes šiandien griežiau geriau kaip niekad. Per visą gyvenimą nieko taip nelavinau kaip savo klausą. Šiandien aš jaučiu savo klausą geriau kaip niekada. Tačiau aš suprantu, jog neįmanoma minios reikalauti, kad ji girdėtų taip, kaip aš girdžiu. Tiesa yra ta, jog geru smuikininku yra laikomas tas, kuris sugeba girdėti, o geru klausytotoju – tas, kuris sugeba išgirsti ne tik tai, ką girdi jis pats, bet ir tai, ką girdi smuikininkas. Aš dar niekada taip puikiai negriežiau kaip vakar, tik to niekas negirdėjo.“
_____________________________________________

Peter Bichsel VOK 14
Smuikininkas Karlas Cingas

Pastarąjį kartą smuikininkas Karlas Cingas koncertavo būdamas septyniasdešimt dvejų metų amžiaus. Vertindami šiandieninį jo grojimą labiau kaip gerą, o ne kaip nepasisekusį, –- stryko judesiams pritrūko tikslumo, o vibrato nebevisai pakluso pirštams, – kritikai jo gailėjosi. Cingo draugai jam skaitė kritikų atsiliepimus girdami jį už didelę koncerto sėkmę, tačiau šioms liaupsėms jis liko abejingas.
„Žinau, ką jie galvoja apie mano grojimą, – tarė jis. – Stryko judesiams jau pritrūksta tikslumo, o manasis vibrato kartais nebeklauso pirštų, tačiau jūsų užuojauta man nereikalinga – esu kaip niekad geras smuikininkas. Būtent klausą, ne ką kitą, treniravau visą savo gyvenimą. Todėl dabar ji itin gera. Gerai suprantu, kad negalima iš žmonių norėti, jog jie girdėtų tą patį, ką ir pats girdi. Tačiau geri smuikininkai visada buvo tie, kurių gera klausa, o geras klausytojas – tas, kuris geba girdėti ne tik tai, ką pats klauso, bet ir tai, ką girdi smuikininkas. Vakarykštis mano grojimas buvo pats geriausias iš visų ankstesniųjų, tik niekas jo negirdėjo.“
_______________________________________________

Peter Bichsel VOK 15
Smuikininkas Karlas Cingas

Smuikininkas Karlas Cingas savo paskutinįjį koncertą atliko būdamas dvidešimt septynerių metų. Kritika jam buvo palanki ir vertino greičiau tai, kaip gerai jis visuomet grieždavo, o ne tai, kaip blogai griežė šiandien. Stryką jis vedžiojo netiksliai ir nesuvaldė jo virpesių. Cingo draugai citavo kritikus ir gyrė didžiulį jo koncerto pasisekimą, o Cingas abejingai klausė.
„Aš žinau, ką jūs manote, - tarė jis, - mano judesiai netikslūs, o vibracija netinkama, tačiau jūsų paguodos man nereikia – dabar aš esu geresnis smuikininkas nei kada nors anksčiau. Savo gyvenime aš kaltinau ne ką kita, o klausą. Šiandieną aš girdžiu geriau nei kada nors. Nepaisant to, aš žinau, kad niekas negali reikalauti iš žmonių, kad jie girdėtų tai, ką girdžiu aš. Geri smuikininkai visuomet buvo tie, kurie galėjo girdėti, o geras klausytojas tas, kuris gali girdėti ne tik tai, ką girdi pats, bet išgirsti ir tai, ką girdi smuikininkas. Aš dar niekuomet negriežiau taip gerai kaip vakar, tačiau tai buvo negirdima“.
________________________________________________

Pėteris Bikselas VOK 16
Smuikininkas Karlas Cingas

Paskutinį kartą smuikininkas Karlas Cingas koncertavo būdamas septyniasdešimt dvejų metų. Kritikai tausojo jį ir rašė labiau apie tai, kaip gerai jis visąlaik grodavo, nei apie tai, kaip prastai jis grojo šiandien. Jo rankų judesiai jau nebebuvo tikslūs, vibrato jau nebe taip kontroliuojamas. Cingo draugai citavo jam kritikus ir gyrė pasisekusį koncertą, tačiau smuikininkas klausėsi jų abejingai.
„Aš žinau, ką jūs galvojate, - sakė jis, -mano judesiai jau nebe tikslūs, vibrato jau nebepavyksta, bet man nereikalinga jūsų paguoda - esu geresnis smuikininkas nei kada nors. Niekuo taip gyvenime nepasiklioviau kaip savo klausa. Jaučiu ją geriau nei bet kada . Nors žinau, kad niekas negali tikėtis, kad žmonės girdės tai, ką girdžiu aš. Vis dėlto geri smuikininkai visada buvo tie, kurie gali girdėti, o geras klausytojas tas, kuris klauso ne tik to, ką girdi pats , bet seka ir smuikininko girdėjimą. Aš dar niekada negrojau taip , kaip vakar, tai nebuvo vien tik girdima.“
_______________________________________________

Peter Bichsel VOK 17
Smuikininkas Karlas Zinggas

Paskutinį kartą smuikininkas Karlas Zinggas koncertavo būdamas 27 metų. Kritikai gailėjo jo ir mieliau kalbėjo apie tai, kaip gerai jis grieždavo anksčiau, negu apie tai, kaip blogai jis grojo tądien. Jo strykas glostė stygas nebe taip tiksliai, o vibrato, atrodė, nepasiduoda muzikanto valiai. Zinggo draugai citavo kritikų atsiliepimus ir gyrė nepaprastą koncerto sėkmę, tačiau pastarasis klausėsi visų šių kalbų nerodydamas jokio entuziazmo.
„Aš žinau, ką jūs manote“, kalbėjo muzikantas, „mano strykas nebe toks tikslus ir mano vibrato nebėra toks sklandus, tačiau jums nereikia manęs guosti; esu geresnis už juos. Per savo gyvenimą nieko kito nelavinau kaip tik klausą. Šiandien aš girdžiu geriau negu jie. Tačiau taip pat žinau, kad negaliu iš žmonių reikalauti, kad jie girdėtų taip, kaip girdžiu aš. Visgi geru smuikininku visada buvo laikomas tas, kuris turi gerą klausą, o geras klausytojas visada yra tas, kuris ne tik sugeba klausyti to, ką pats girdi, bet tarytum įsijaučia ir girdi pačio smuikininko ausimis. Aš ligšiol niekad taip puikiai negriežiau, kaip kad griežiau vakar, tačiau to niekas neišgirdo“.
_______________________________________________

Peteris Bikselis VOK 18
Smuikininkas Karlas Cingas

Paskutinįjį savo koncertą smuikininkas Karlas Cingas atliko, būdamas septyniasdešimt dviejų. Kritikai jį saugojo, rašydami daugiau apie tai, kaip gerai jis grieždavo visuomet, o ne apie tai, kaip nevykusiai jis sugrojo šiandien. Jo griežimas nebebuvo toks tikslus, jo vibrato nebetoks suvaldytas, kai kitados. Cingo draugai citavo jam kritikus ir gyrė didelį koncerto pasisekimą, o Cingas jų klausėsi, visai nesusidomėjęs.
„Aš suprantu, ko jus siekiate“, sakė jis, „mano griežimas nebe toks tikslus, ir mano vibrato jau nebe tas, bet jus rūpinatės be reikalo, aš esu geresnis smuikininkas, nei kada nors. Per savo gyvenimą aš išlavinau vien tik savo klausą. Šiandien girdžiu geriau, nei bet kada. Tačiau aš žinau, nevalia reikalauti, kad publika girdėtų tai, ką girdžiu aš. Išties, geri smuikininkai tebuvo tie, kurie sugebėjo klausyti, o geras klausytojas visada buvo tas, kuris klausydavo ne tik to, ką išgirdo pats, bet sugebėjo atjausti smuikininko klausą. Aš dar niekuomet negrojau taip gerai, kaip vakar, tiesiog tai negalėjo būti išgirsta“.
______________________________________________

Peter Bichsel VOK 19
Smuikininkas Karlas Cingas

Būdamas septyniasdešimt dvejų smuikininkas Karlas Cingas surengė savo paskutinį koncertą. Kritikai buvo taktiški ir daugiau kalbėjo apie tai, kaip gerai jis visad grodavęs, nei ne apie prastą pasirodymą šiandien. Cingas jau nevaldė stryko su tobulu tikslumu, o jo vibrato nebebuvo užtikrintas. Smuikininko draugai citavo ištraukas iš kritikų atsiliepimų ir gėrėjosi didele koncerto sėkme Cingui abejingai jų klausantis.
– Žinau, ką galvojate, – tarė jis, – Nebevaldau stryko su tobulu tikslumu, o mano vibrato nebėra užtikrintas, tačiau jūsų paguoda bereikalinga: esu geresnis smuikininkas nei kada nors iki šiol. Per visą gyvenimą nieko nelavinau tiek, kiek savo klausą. Šiandien girdžiu geriau nei bet kada. Tačiau žinau, kad niekas negali reikalauti iš žmonių girdėti tai, ką girdžiu aš. Iš tikrųjų geri smuikininkai visuomet buvo tie, kurie gebėdavo girdėti, o geras klausytojas visad girdėdavęs ne tik tai, ką girdi jis pats, bet kartu ir tai, ką girdi smuikininkas. Dar niekada nesu grojęs taip gerai kaip vakar, tiesiog to nebuvo galima išgirsti.
______________________________________________

Peter Bichsel VOK 20
Smuikininkas Karlas Zinngas

Savo paskutinį koncertą smuikininkas Karlas Zinngas sugrojo sulaukęs septyniasdešimt dviejų. Kritikai jo pagailėjo ir daugiau kalbėjo apie tai, kaip gerai jis visada grodavęs, nei apie tai, kaip prastai griežęs šiandien. Jo štrichai jau nebuvo tikslūs, o ir vibrato ne visada jam pakluso. Zinngo bičiuliai citavo jam kritikų atsiliepimus ir liaupsino koncerto pasisekimą, tačiau šis liaupsių klausėsi abejingai.
„Žinau, ką turite galvoje“, tarė jis, „mano štrichai nebetikslūs, o ir ranka kartais suvirpa, bet nereikia manęs guosti, dabar esu geresnis smuikininkas, nei buvau kada nors anksčiau. Visą savo gyvenimą netobulinau nieko kito, tik klausą. Ir šiandien girdžiu geriau nei kada nors. Nors ir žinau, jog negalima reikalauti, kad žmonės girdėtų tai, ką aš girdžiu, tačiau geri smuikininkai visada buvo tie, kurie gebėjo išgirsti, o geras klausytojas tas, kuris išgirsta ne tik tai, ką girdi pats, bet ir tai, ką smuikininkas girdi. Dar niekada nesu griežęs taip gerai kaip vakar, tiesiog to nesigirdėjo.“
______________________________________________

Peter Bichsel VOK 21
Smuikininkas Karlas Zingas

Smuikininkas Karlas Zingas atliko savo paskutinį koncertą, būdamas septyniasdešimt dviejų metų. Kritika tausojo jį ir mieliau kalbėjo apie tai, kaip jis visuomet gerai grojo, nei apie tai, kaip blogai jis grojo šiandien. Jo štrichas buvo nebe toks tisklus ir vibrato buvo nebekontroliuojamas. Zingo draugai citavo jį iš kritikų ir gyrė jį už didžiulę koncertinę sėkmę, o Zingas klausydavosi jų be jokio susidomėjimo.
„Aš žinau, ką jūs turite omenyje, - sakė jis: - mano štrichas nebe toks tiklsus ir mano vibrato nebe toks puikus, tačiau jūsų paguoda man nereikalinga, nes aš esu geriausias smuikininkas kaip ir anksčiau. Nieko kito gyvenime taip nelavinau, kaip savo klausą. Šiandien aš girdžiu daug geriau nei anksčiau. Aš žinau, niekas negali reikalauti, kad žmonės girdėtų tai, ką aš girdžiu. Visais laikais geri smuikininkai buvo tie, kurie moka klausyti, o geras klausytojas buvo tas, kuris moka ne tik klausyti tai, ką jis pats girdi, bet taip pat kartu klauso tai, ką girdi pats smuikininkas. Dar niekada negrojau taip gerai kaip vakar; tik niekas to negirdėjo“.
_____________________________________________

Peter Bichsel VOK 22
Smuikininkas Karlas Cingas

Smuikininkas Karlas Cingas paskutinį savo koncertą surengė būdamas septyniasdešimt dvejų. Kritikai buvo jam atlaidūs ir daugiau kalbėjo apie buvusius puikius jo pasirodymus, nei apie prastą šiandieninį griežimą.
Smičiumi jis braukė stygas jau nebe taip tiksliai, o Vibrato * kartais jau nebevaldė kaip derėtų. Cingo draugai citavo jam kritikų pasisakymus ir kalbėjo apie didžiulę koncerto sėkmę, tik Cingas klausėsi jų abejingai.
- Žinau, ką jūs manote, - tarė jis, - mano griežimas jau ne toks preciziškas, o Vibrato buvo nenatūrali, bet man nereikia jūsų paguodos. Dabar esu toks geras smuikininkas, koks dar niekada nebuvau. Visą gyvenimą aš nieko kito taip nelavinau kaip savo klausą. Šiandien mano klausa gera, kaip niekada iki šiol. Taip, aš žinau, kad niekas negali reikalauti, jog publika girdėtų tą patį, ką ir aš girdžiu. Iš tiesų geri smuikininkai yra tie, kurie geba klausytis savo griežimo, o geras klausytojas visuomet klausosi ne tik to, ką pats girdi, bet ir gali pajausti, ką girdi smuikininkas. Aš dar niekada taip puikiai negrojau kaip vakar, tiesiog šito niekas neišgirdo.

* Vibrato - kairės rankos technika, kurios metu natos aukštis kinta pulsuojančiu ritmu.
_______________________________________________

Peter Bichsel VOK 23
Smuikininkas Karlas Cingas

Paskutinį kartą smuikininkas Karlas Cingas koncertavo būdamas septyniasdešimt dviejų. Kritikai buvo gailestingi ir kalbėjo labiau apie tai, kaip gerai jis visąlaik griežė, nei apie tai, kaip blogai pasirodė šiandien. Stryką braukė jau nebe taip tiksliai, sunkiai sekėsi kontroliuoti vibrato. Cingo draugai citavo jam kritiką ir gyrė labai sėkmingą koncertą, bet Cingas klausė jų be susidomėjimo.
– Žinau, ką jūs galvojate, – sakė jis, – stryką braukiu jau nebe taip tiksliai, ir mano vibrato jau ne toks, bet jūs be reikalo mane guodžiate – aš esu geresnis smuikininkas nei kada nors anksčiau. Per savo gyvenimą nelavinau nieko kito, tik klausą. Dabar girdžiu geriau nei kada nors iki šiol. Nors aš žinau, kad niekas negali reikalauti, kad žmonės girdėtų tai, ką girdžiu aš. Tačiau geri smuikininkai visada buvo tie, kurie sugeba girdėti, o geras klausytojas visuomet buvo tas, kuris sugeba girdėti ne tik tai, ką girdi pats, bet ir tai, ką girdi smuikininkas. Dar niekada taip gerai negrojau kaip vakar, tiesiog jūs to negalėjote girdėti.
_______________________________________________

Peter Bichsel VOK 24
Smuikininkas Karlas Zingas

Savo paskutinįjį koncertą smuikininkas Karlas Zingas surengė būdamas septyniasdešimt dvejų metų. Kritikai jį gynė ir daugiau kalbėjo apie nuolatinius sėkmingus smuikininko koncertus nei apie šiandieninį nepasisekimą. Jo intonacija buvo nebetiksli, o vibrato ¹ - nebekontroliuojamas. Zingo draugai citavo jam kritikų mintis ir gyrė didelę jo koncerto sėkmę, o smuikininkas klausėsi jų be jokio susidomėjimo.
„Aš žinau, ką jūs manote, - pasakė smuikininkas.- Mano intonacija yra nebetiksli, o vibrato neapgalvotas, bet man nereikia jūsų paguodos. Aš esu dabar geresnis smuikininkas nei kada nors buvau. Visą savo gyvenimą lavinau tik klausą, tad šiandien muzikos garsus girdžiu geriau nei kada nors. Žinau, kad niekas negali reikalauti žmonių girdėti tą patį, ką aš girdžiu. Visgi gerais smuikininkais visada buvo laikomi tie, kurie gali skirti muzikos garsus, o geras klausytojas visada buvo tas, kuris sugeba išgirsti ne tik muziką, bet ir patį smuikininką. Aš dar niekada taip gerai negriežiau smuiku kaip vakar, tik likau neišgirstas.“

¹ Kairės rankos technika, kurios metu natos aukštis kinta pulsuojančiu ritmu.
______________________________________________

Peteris Bikselis VOK 25
Smuikininkas Karlas Cingas

Paskutinį kartą smuikininkas Karlas Cingas koncertavo būdamas septyniasdešimt dvejų. Kritikai tausojo jį ir kalbėjo daugiau apie tai, kaip gerai jis visada grieždavo, negu apie tai, kaip blogai jis griežė šiandien. Jo strykas prarado tikslumą, nebegalėjo jis visiškai kontroliuoti ir vibrato. Cingo draugai citavo jam kritikus ir gyrė didelę koncerto sėkmę, o Cingas klausėsi jų be jokio susidomėjimo.
„ – Žinau, ką jūs galvojate, “ – sakė jis, - „mano strykas neteko tikslumo ir vibrato netinkamas, bet jūsų užuojauta man nereikalinga, dabar aš esu geresnis smuikininkas nei kada nors anksčiau. Visą savo gyvenimą aš lavinau tik klausą. Šiandien aš griežiu geriau, nei kadaise. Tiesa, aš žinau, kad niekas negali reikalauti, jog žmonės girdėtų tai, ką girdžiu aš. Žinoma, gerais smuikininkais visada buvo laikomi tie, kurie gali girdėti, o geru klausytoju visada buvo tas, kuris ne tik gali girdėti, ką jis pats girdi, bet ir tai, ką girdi smuikininkas. Aš niekad dar taip gerai negriežiau, kaip vakar, tik to negalima buvo girdėti.“
______________________________________________

Peter Bichsel VOK 26
Smuikininkas Karlas Zingas

Savo paskutinį koncertą smuikininkas Karlas Zingas atliko būdamas septyniasdešimt dvejų. Kritikai, nenorėdami jo įžeisti, kalbėjo pirmiausia apie tai, kaip gerai jis visada grodavo ir tik po to apie tai, kaip blogai grojo šiandien. Jo stryko prisilietimai prie stygų nebebuvo preciziški, o grojimo stiprumas buvo visai nekontroliuojamas. Zingo draugai citavo jam kritikų žodžius ir gyrė didelį koncerto pasisekimą, o Zingas jų klausėsi be didesnio susidomėjimo.
„Aš žinau, ką jūs galvojate“, pasakė jis, „mano stryko prisilietimai prie stygų nebe tokie tikslūs, o grojimo stiprumas nebe toks, kokio reikėtų, bet jūsų paguoda nereikalinga, aš smuikuoju geriau nei bet kada. Savo gyvenime aš nieko kita taip
nelavinau kaip savo klausą. Šiandien aš girdžiu geriau nei bet kada. Ir aš žinau, kad niekas negali reikalauti iš žmonių, kad jie girdėtų, ką aš girdžiu. Tiesa, geri smuikininkai visada tie, kurie gali girdėti, o geras klausytojas visada tas, kuris sugeba klausyti ne tik tai, ką pats girdi, bet ir įsiklausyti į tai, ką girdi smuikininkas. Aš dar niekada negrojau taip gerai kaip šiandien, tiesiog tai nebuvo girdima.“
______________________________________________

Peter Bichsel VOK 27
Smuikininkas Karlas Cingas

Paskutinį kartą smuikininkas Karlas Cingas koncertavo būdamas septyniasdešimt dvejų metų. Kritikai jį liaupsino ir kalbėjo veikiau apie tai, kaip puikiai jis visada grieždavo, negu apie tai, kaip prastai jis griežė šiandien. Jo judesiui jau stigo tikslumo, o ir savo vibrato* jam ne visiškai sekėsi kontroliuoti. Cingo draugai citavo jam kritikų mintis ir gyrė sėkmingą koncertą, tačiau Cingas klausėsi jų be jokio susidomėjimo.
– Aš suprantu, ką jūs galvojate, – kalbėjo jis, – mano judesiui trūksta tikslumo, o mano
vibrato jau nevaldomas, tačiau jūsų paguoda man nereikalinga, dabar esu geresnis smuikininkas nei kada nors anksčiau. Visą savo gyvenimą nelavinau nieko kito, tik klausą. Ir šiandien girdžiu geriau negu bet kada. Žinoma, suprantu, kad negalima reikalauti iš kitų girdėti tai, ką girdžiu aš. Tačiau geri smuikininkai visada buvo tie, kurie gebėjo girdėti, o geras klausytojas visada buvo toks, kuris gali išgirsti ne tik tai, ko klausosi pats, bet ir tai, ką girdi smuikininkas. Aš dar niekad nesu griežęs taip puikiai kaip vakar, – tiesiog to nebuvo įmanoma išgirsti.

*Vibrato (it.) – kairės rankos technika, kai, smuikininkui lengvai pirštu virpinant stygą, kinta garso aukštis (Vert. past.).
______________________________________________

Peteris Bichselis VOK 28
Smuikininkas Karlas Zinggas

Paskutinį savo koncertą smuikininkas Karlas Zinggas surengė, būdamas septyniasdešimt dviejų metų. Kritikai saugojo jį ir daugiau kalbėjo apie tai, kaip nuostabiai jis grojo anksčiau, negu apie tai, kaip blogai jis grojo šiandien. Jo griežimas nebebuvo toks tikslus, o savo vibrato jis nebegalėjo tinkamai valdyti. Zinggo draugai citavo jam kritikus ir gyrė pasisekusį koncertą, tačiau muzikantas klausėsi jų be didelio intereso.
„Aš suprantu, ką jūs turite omeny, – sakė jis, – mano griežimas nebėra toks tikslus, o mano vibrato nebevaldomas, tačiau jūsų paguodos nereikia. Aš esu geresnis smuikininkas negu anksčiau. Savo gyvenime nieko daugiau nekaltinau, tik savo klausą. Šiandien aš girdžiu geriau negu kada nors anksčiau. Beje, aš žinau, kad niekas negali reikalauti, kad žmonės girdėtų tai, ką girdžiu aš. Geri smuikininkai visada buvo tie, kurie galėjo klausyti, o geras klausytojas visada buvo tas, kuris galėjo klausyti ne tik tai, ką jis pats girdi, bet klausyti kartu su smuikininku. Dar niekada aš negrojau taip gerai, kaip vakar. Tiesiog to negalima buvo išgirsti.“

Meninio vertimo konkursas. VOKIEČIŲ k. vertimai

Nariams

Naujienlaiškis