Meninio vertimo konkursas. ANGLŲ k. vertimai

EKSPERTŲ KOMENTARAI IR IŠVADOS

Bandančiųjų versti entuziazmas džiugina, nors ir neradome laureato vardo verto lietuviško teksto. Mano nuomone, geresni už kitus yra 11, 26, 48, 49, 54, 55, 56, 60, 64 ir 66 vertimai, bet visuose juose esama aiškių trūkumų. Dabar pagvildensim kai kuriuos sunkesnius atvejus.

Daug kas suklupo jau ties pirmuoju žodžiu – still. Iš situacijos turėtų būti aišku, kad tai yra tiesiog „(vis) dar“. Antrą sakinį išversti lyg ir nesunku, bet keblu suprasti, kas gi čia turima galvoje ir kaipgi dėl transporto spūsčių gali sugesti šviesoforas. Tai tikrai sunku, tad ne veltui viename komentare spėjama, kad gal pasakotojas iš susijaudinimo nesusivokė. Iš tikrųjų norint pasakyti, kad šviesoforas buvo sugedęs ir dėl to susidarė spūstys, angliškai reikėtų vartoti kitą laiką: could have broken down, o ne could break down then. Kadangi čia vis dėlto nelabai aišku, nelaikome klaida ir tų atvejų, kur versta, kad „šviesoforas buvo sugedęs“ ar pan., ir nedarome iš to didelės problemos.

Toliau dėl paprasto žodžio again: go away again ir vėliau – I could not push my bike back again over the bridge. Tokiais gana dažnais vartosenos atvejais žodis again nebūtinai reiškia, kad veiksmas kartojamas, atliekamas „vėl“ – taip tiesiog nusakomas grįžimas atgal. Bet jeigu kas ir įterpė žodelį „vėl“, to svarbia klaida nelaikėme, t.p. ir tų atvejų, kai bike buvo išverstas „motociklu“, nors čia yra dviratis.

A few days and the feelings would sear themselves out. Žodis sear visada reiškia kokį nors svilimą, degimą ir pan., tad „išblėsti“ ir kt. yra stilistiškai neadekvatūs pakaitalai – teisūs buvo tie, kurie minėjo jausmų perdegimą, sudegimą ir t.t.

But even as that possibility presented itself I knew that I should not go back. Šitą even as reikšmę galima rasti anglų–lietuvių kalbų žodynuose: „kaip tik tada, kai“. Should šiuo atveju yra ne modalinis žodis (ne „neturėčiau“, ne „nederėtų“), o pagalbinis. Tai yra laikų derinimo padarinys: kadangi pagrindiniame sakinyje yra būtasis laikas, šalutiniame sakinyje shall negali būti, jis automatiškai keičiamas į should. Žinoma teoriškai čia galėtų būti modalinė reikšmė, bet iš viso fragmento konteksto matome, kad pasakotojas nebegali svarstyti, ar jam derėtų eiti, ar ne, – jį tiesiog gena nematoma vidinė jėga, kuriai jis negali atsispirti, todėl suvokia negalįs apsisukti ir eiti atgal, nepadarysiąs to.

I felt myself do(ing) something – anglų kalboje gana paplitusi konstrukcija nusakant nesąmoningą veiksmą; lietuviškai tik retais atvejais galėtume sakyti „jutau save darant (ką nors)“, todėl geriau versti „nejučia nulipau nuo dviračio…“ arba: „Nė pats nepajutau, kaip…“.

Courage. Aišku, kad jis čia drąsina save, tad ne „drąsa“, o „drąsos“ arba „drąsiau“.

Toliau keletas lengvesnių sakinių, bet daug kas susipainiojo su hoarding ir beans and red cheeks, nors nieko sudėtingo čia nėra. Komentaruose net pacituotas hoarding reikšmės paaiškinimas iš Hornby žodyno, bet kažkodėl antrosios, o ne pirmosios reikšmės. O juk tai yra tiesiog pakelės reklaminis skydas, taigi nevertėjo ieškoti nebūtų dalykų. Kažkas užsispyrė, kad red cheeks yra kažkokios gėlės. Žodynuose tokios reikšmės neradau, bet net jeigu taip ir vadinamas koks nors gėlių porūšis, manau, jog dauguma anglakalbių to nėra girdėję. Tačiau taip pat komentaruose buvo nurodytas tinklalapis, kur yra panašios reklamos su pupelėmis ir raudonais skruostais pavyzdys, tad, manau, jau visiems aišku.

Kai kas teisingai nurodė, kad pasiklydęs žmogus veikiau sakytų I got lost, o ne was lost, bet ir šiaip iš konteksto aišku, kad jis nepasiklydo, o jaučiasi (pra)žuvęs (dėl to, kad beviltiškai įsimylėjo).

I had cried out loud, cried out of all the feelings that were bursting their seed-cases. Visų pirma turėtų būti aišku, kad to cry out čia reiškia ne „išsiverkti“, o „sušukti“, „surikti“. Čia verčiant reikia atsargumo ir saiko jausmo, nes gali nuskambėti kvailai, kad eidamas gatve žmogus nei iš šio nei iš to ima rėkti. Seed-cases yra botanikos terminas, o juk čia svarbiausia metafora, tad nebūtina versti pažodžiui, gal tiktų sakyti, kad jausmai „veržėsi plėšdami sėklos luobą“ ar pan.

Tai yra originalo supratimo ir perteikimo problemos, bet dar lieka nemažai bėdų dėl lietuviško stiliaus ir kalbos klaidų. Štai tik keletas pavyzdžių. Viename geresnių ir kai kurių komentatorių pagirtame 55-tame vertime skaitome: „Raudonas šviesoforas vis dar degė“. Išeina, kad pats šviesoforas yra raudonas. „…gatvės prikimštos automobilių“ – neva yra koks nors veikėjas, kuris prikimšo; geriau būtų „prisikimšusios“. „…norėjau išrėkti mane draskiusius jausmus“ – tipiška laikų derinimo klaida: išeitų, kad jausmai draskė anksčiau, negu norėjau juos išrėkti; turi būti: „draskančius“.

O štai geras šio fragmento vertimas:

Vis dar degė raudonas šviesoforo signalas. Supratau, kad keliai užtvindyti transporto spūsčių, tad šviesoforas galėjo sugesti. Mes įstrigome. Dar buvo laiko apsisukti ir nuvažiuoti atgal. Po kelių dienų jausmai savaime perdegtų. Bet vos pagalvojęs apie tą galimybę, žinojau, kad negrįšiu; nejučia nulipau nuo dviračio, užkėliau jį ant šaligatvio ir nustūmiau per raudoną šviesą.

Drąsiau. Tavo drabužiai švarūs, nors ir pigūs, plaukai apkirpti ir sušukuoti, marmūzė nors ir bjauri, bet švariai nuskusta ir truputėlį pakvepinta vyriškais kvepalais – kaip reklamose. Net batai nuvalyti.
„Aš nenorėjau įsimylėti!“

Tik už penkiasdešimties jardų atsitokėjau, kad vis dar stumiu dviratį, nors gatvė šitoj vietoj jau buvo laisva. Atsidūriau po milžinišku reklaminiu skydu, kuriame dešimties pėdų aukštyje spindėjo pupos ir raudoni skruostai. Širdis garsiai daužėsi, ir ne todėl, kad būčiau ją pamatęs ar bent apie ją pagalvojęs, o todėl, kad eidamas tuo šaligatviu aš pagaliau suvokiau tikrąją savo padėtį. Esu žuvęs. Įkalintas. Dviračio stumtis atgal per tiltą jau nebegalėjau; nors nebuvo jokių fizinių kliūčių, galinčių mane sulaikyti, ir tik menkutis šansas pamatyti Beatričę stūmė mane pirmyn. Aš sušukau, aš išrėkiau visus jausmus, kurie veržėsi per kraštus. Aš vėl pakliuvau į spąstus. Pats į juos įlindau.

Šio vertimo autorius – kolektyvinis: tie, kurie dalyvavo konkurse. Iš visų vertimų pasistengiau surankioti geriausius sakinius arba sakinių dalis, ir rezultatas išėjo geras (nors ir ne idealus). Galbūt vienu kitu atveju galima rasti dar net kai ką gerėlesnio – sunku iš karto aprėpti visus 67 vertimus.

Laimantas Jonušys

* * *
Norėčiau pridurti apie ilgio matų autentišką perteikimą arba konvertavimą. Matai ir pinigai laikomi realijomis. Dažniausiai paliekami „jardai“, „mylios“, „varstai“ ir pan.; dauguma skaitytojų žino, kas tai yra, o jeigu nežino – turės progą praplėsti akiratį, juk tam knygos ir skirtos, juolab kad susirasti informaciją internete taip lengva. Bet apskritai vertimo būdas priklauso nuo realijos reikšmės kontekste, jos vartojimo dažnumo ir kt. Naikinti realiją ir konvertuoti svetimą mato vienetą į geriau pažįstamą (t.y. pasirinkti funkcinį analogą) galima tada, kai ji neturi kultūros kolorito ir svarbiausia jos funkcija konkrečiame tekste – nurodyti tikslų atstumą (ar temperatūrą ir t.t.). Goldingo tekste veikėjo nueitas atstumas nėra esminė informacija, todėl čia nereikia jardų keisti į metrus.
Plačiau apie realijas >>
Jurgita Mikutytė

____________________________________________

ORIGINALAS

VERTIMAI

Viljamas Goldingas ANG 1
Laisvasis kritimas

       Šviesoforo raudona šviesa vis dar bylojo „stop“. Staiga suvokiau, kad keliai buvo užkimšti mašinų grūsties – taigi, šviesos lemputės galėjo sprogti iš įtampos. Grūstis mus sulaikė. Vis dėlto dar buvo laiko apsisukti ir nuvažiuoti atgal. Reikia tik kelių dienų ir jausmai praeitų kaip kad nukrenta medžių lapai rudenį. Bet nors turėjau tokią galimybę, žinojau, kad neturėčiau grįžti; jaučiau, kaip nulipu nuo dviračio, perkeliu jį ant šaligatvio ir nuvažiuoju juo, degant raudonai šviesai.
      Drąsa. Jūsų rūbai švarūs, jeigu pigūs; plaukai apkirpti ir sušukuoti; marmūzė, jeigu bjauri, atidžiai nuskusta ir lengvai pakvėpinta vyriškais kvepalais, kaip toje reklamoje. Net esate nusivalęs batus.
      „Neprašiau, kad mane įsimylėtum!”
      Pastebėjau, kad judu į priekį šaligatviu, tik nustūmęs dviratį pirmyn 46 metrus, nors tuo metu pati gatvė buvo tuščia. Apsidairęs pamačiau, kad stoviu po didžiule reklamine iškaba 3 metrų aukštyje virš manęs, kurioje puikavosi makaulės ir raudoni skruostai. Širdis daužėsi garsiai ne todėl, kad būčiau ją sutikęs ar netgi apie ją galvojęs, bet todėl, kad, stumdamas dviratį pirmyn, galiausiai supratau savo padėties realybę. Buvau pasimetęs. Buvau patekęs į spąstus. Nebeturėjau jėgų vėl stumti dviratį atgal tiltu; neegzistavo tokia fizinė jėga, kuri būtų galėjusi mane sustabdyti, ir tik galimybė pamatyti Beatričę vertė judėti pirmyn. Garsiai verkiau, buvau išverkęs visus savo jausmus, lyg žirniai būtų pabirę iš ankšties. Vėl patekau į spąstus. Ir juos paspendžiau aš pats.
____________________________________________

Viljamas Goldingas                                               ANG 2
Laisvasis kritimas

      Betgi šviesoforai liepė stoti. Paaiškėjo, jog keliai buvo užkimšti transporto spūsties- matyt, šviesos buvo sugedusios. Mes įstrigome. Vis dar buvo laiko apsigręžti ir vėl dingti. Pakaktų tik keleto dienų, ir jausmai patys taptų atbukę. Tačiau net ir pasitaikius tokiai galimybei aš žinojau, jog neturėčiau grįžti; pats nepajutau, kaip nulipau nuo motociklo, užkėliau jį ant šaligatvio ir, degant raudonai šviesai, nusivariau tolyn.
      Drąsa. Tavo drabužiai, jei jau pigūs, tai bent švarūs; tavo plaukai pakirpti ir sušukuoti; tavo marmūzė, kad ir bjauri, bet rūpestingai nuskusta ir lengvai pakvėpinta vyrišku kvapu - kaip reklamoje. Tu netgi nusivalei batus!
       -Aš nenorėjau įsimylėti!
       Atsitokėjau po penkiasdešimties jardų: tebestūmiau savo motociklą šaligatviu, nors kelias čia jau buvo ištuštėjęs. Atsidūriau po didžiule pakelės skelbimų lenta, dešimties pėdų aukštyje demonstruojančia pupeles ir sveikai įraudusius žandukus. Mano širdis plakė greitai ir garsiai, tačiau ne dėl to, jog ją būčiau pamatęs ar apie ją galvojęs, o todėl, kad bežingsniuodamas šiuo šaligatviu aš pagaliau suvokiau savo padėties tikrumą. Buvau pasimetęs. Prigautas. Negalėjau vėl nustumti savo motociklo atgal tiltu; nebuvo nieko, kas galėtų mane fiziškai sulaikyti, ir tik menka galimybė pamatyti Beatričę tapo varomąja jėga. Garsiai verkiau, išverkiau visus sprogstančius lyg pumpurai, besiveržiančius lauk jausmus. Aš vėl pakliuvau į spąstus. Pats save į juos įviliojau.
____________________________________________

ANG 3

Kelio žibintai vis dar liepė stovėti. Aš supratau, kad keliai buvo užkimšti eismo, todėl šviesos galėjo tada būti užgesintos. Mus užlaikė. Dar buvo laiko apsigręžti ir dar kartą išnykti. Pora dienų ir jausmai patys nuvystų. Tačiau netgi, kai tokia galimybė pasitaikė, aš žinojau, kad neturėčiau grįžti atgal; jaučiau, kaip nulipu nuo motociklo, užkeliu jį ant šaligatvio ir nusistūmiu jį po raudona šviesa.
Drąsos. Tavo drabužiai švarūs, kad ir pigūs; tavo plaukai apkirpti ir sušukuoti; tavo marmūzė nors ir bjauri, bet kruopščiai nuskusta ir šiek tiek pakvėpinta vyriškais kvepalais, kaip reklamoje. Tu netgi nuvalei savo batus.
,,Aš nenorėjau įsimylėti!“
Suvokiau, kad jau penkiasdešimts jardų kaip, vis dar stūmiu savo motociklą išilgai šaligatvio, nors kelias čia jau buvo laisvas. Aš buvau po didžiule reklamos lenta, kuri mojavo pupas ir raudonus skruostus dešimties pėdų aukštyje.
Mano širdis plakė greitai ir garsiai, ne dėl to, kad ją mačiau arba, kad net apie ją galvojau, bet todėl, kad kelyje, palei šaligatvį, aš pagaliau supratau tiesą apie savo padėtį. Aš buvau pasimetęs. Aš buvau pagautas.
Aš negalėjau vėl stumti savo motociklo tiltu atgal; nebuvo nieko fiziško, kas mane galėtų sulaikyti ir tik menkas šansas pamatyti Beatričę stūmė mane pirmyn.
Aš garsiai surikau, rėkiau dėl visų jausmų, kurie veržėsi iš savo kiautų. Aš ir vėl buvau įkalintas. Aš pats save įkalinau.
____________________________________________

Laisvas kritimas                                              ANG 4

Tebedegė raudona šviesoforo šviesa. Pastebėjau, kad gatvėse pilna susigrūdusių automobilių- matyt, šviesoforas buvo sugedęs. Negalėjome pasijudinti. Dar buvo laiko apsisukti ir vėl nueiti šalin. Praeis pora dienų, jausmai praras aštrumą. Nors puikiai tai supratau, bet žinojau, kad nederėtų grįžti. Pajutau, kaip nulipu nuo dviračio, užkeliu jį ant šaligatvio ir nustumiu pro raudoną šviesą.
              Kokia drąsa. Tavo rūbai švarūs, tiesa, pigoki; plaukai dailiai apkirpti ir sušukuoti; marmūzė, nors ir bjauroka, bet švariai nuskusta ir lengvai pakvėpinta vyriškais kvepalais, visai kaip iš reklamos. Net batus nusivalei.
             „Nenorėjau įsimylėti!“
Suvokiau, kad jau esu nuėjęs beveik penkiasdešimt metrų ir tebesivarau dviratį šaligatviu, nors toje vietoje kelias jau buvo tuščias. Stovėjau po didžiule reklamine lenta, kybančia keli metrai virš žemės, ir skelbiančia savo tiesas apie pupeles ir raudonskruosčius žmones. Mano širdis plakė greitai ir garsiai, bet ne dėl to, kad ją pamačiau ar apie ją pagalvojau, o dėl to, kad, pėdindamas šaligatviu, galų gale supratau, kas man iš tiesų yra. Buvau pasimetęs. Buvau pagautas. Negalėjau vėl atgal per tiltą stumtis dviračio; niekas manęs negalėjo sustabdyti, o į priekį stūmė tik menka galimybė pamatyti Beatričę. Viską jau buvau išrėkęs, išverkęs jausmus, kurie nesuvaldomai veržėsi lauk. Vėl buvau spąstuose. Pats ten save ir įviliojau.
____________________________________________

Viljamas Goldingas ANG 5
Savanoriškas įkalinimas

   Vistiek šviesoforas sustabdė. Man tapo aišku, kad dėl susidariusių kelio kamščių šviesoforai galėjo bet kuriuo metu sugesti. Mus užlaikė. Vis dar buvo laiko pasisukti ir nuvažiuoti šalin. Kelios dienos ir jausmai užges. Bet netgi kai ši galimybė švystelėjo prieš akis, aš žinojau, kad negrįšiu atgal. Nusėdau nuo dviračio, perkėliau jį nuo šaligatvio ant kelio ir pervežiau per raudoną šviesą.
   Drąsos. Tavo drabužiai juk švarūs nors ir pigūs, tavo plaukai tvarkingai apkirpti ir sušukuoti, tavo snukelis, nors ir bjaurokas, bet tika nuskustas ir pakvėpintas tuo išreklamuotu „vyrišku“ kvapu. Tu net nuvalei savo batus.
   „Aš nenorėjau įsimylėti!“
   Už penkiolikos metrų aš suvokiau, jog tebestumiu savo dviratį šalia šaligatvio, nors keliais laisvų laisviausias. Aš štai buvau po didžiuliu skelbimo lentos plakatu su želiančiom pupelėm ir raudonais skruostais trys metrai virš mano galvos. Mano širdis plakė greitai ir garsiai, bet ne todėl, kad aš ją sutikau ar mąsčiau apie ją, bet todėl, kad eidamas palei šaligatvį aš pagaliau suvokiau savo tikrąją padėtį. Aš buvau pasimetęs. Aš buvau prigautas. Aš negalėjau prisiversti perstumti savo dviratį atgal per tiltą. Nebuvo jokios išorinės jėgos, kuri mane stabdytų ir vien tik galimybė sutikti Beatričę mane bevedė pirmyn. Aš sušukau, aš išrėkiau visus jausmus, kurie veržėsi per kraštus. Aš vėl buvau įkalintas. Aš įkalinau save.
____________________________________________

William Golding                                                      ANG 6
Uždelstas šuolis

        Šviesaforo šviesos vis dar rodė draudimą važiuoti. Šviesos galėjo sugesti dėl eismo kamščio , ką aš puikiai supratau. Mes buvome įstrigę. Vis dar buvo laiko apsisukti ir vėl išvykti. Po kelių dienų jausmai savaime atbuks. Žinodamas , jog tokia galimybė egzistuoja, jaučiau, kad neturėčiau grįžti. Pajutau , kaip nulipu nuo dviračio , užkeliu jį ant šaligatvio ir ridenu pro raudoną šviesą.
         Drąsa. Tavo drabužiai yra švarūs , jeigu jie – pigūs; plaukai nukirpti ir sušukuoti; jei tavo snukis bjaurus , tada nusiskuti ir šiek tiek pakvėpini vyriškais kvepalais, taip kaip reklamuose. Tu netgi nusišveiti batus.
       „ Aš nenorėjau pamilti!”
       Supratau, kad jau penkiasdešimt jardų stumiu savo dviratį, nors kelias buvo tuščias. Stovėjau po milžiniška reklamos lenta, kurioje, dešimties pėdų aukštyje, klestėjo pupos ir raudoni skruostai. Mano širdis pašėlusiai daužėsi ne dė to, kad mačiau ar mąsčiau apie ją, o todėl , kad eidamas šalikele supratau tikruosius savo jausmus. Aš buvau pasimetęs. Užkluptas.
Aš negalėjau prisiversti pereiti tiltą; niekas manęs nestabdė, tik, galbūt, galimybė pamatyti Beatričę. Aš garsiai rėkiau, išrėkiau visus jausmus, kurie mane degino. Aš buvau įkalintas. Aš pats save įkalinau.
____________________________________________

William Golding ANG 7
Laisvas kritimas

Tačiau šviesoforai mane sustabdė. Pamačiau, kad keliuose susidarė spūstys — šviesoforai tikriausiai buvo sugedę. Mus užlaikė. Vis dar buvo laiko apsisukti ir vėl pabėgti. Kelios dienos — ir jausmai atbuktų. Bet nors atsirado galimybė, žinojau, kad grįžti negaliu. Pajutau, kad lipu nuo dviračio, keliu jį ant šaligatvio ir stumiuosi per raudoną šviesą.
Drąsiau. Nors tavo drabužiai ir pigūs, bet švarūs, tu apsikirpęs ir susišukavęs, o tavo marmūzė, nors ir bjauri, kruopščiai nuskusta ir lengvai pakvėpinta vyrišku odekolonu kaip reklamose. Žmogau, tu net nusiblizginai batus.
„Aš nenorėjau įsimylėti!“ Staiga supratau, kad jau nuėjau penkiasdešimt jardų, vis dar stumdamas dviratį šaligatviu, nors spūsčių čia jau nebebuvo. Aš buvau po didžiule dešimties pėdų aukštyje iškabinta reklamos lenta, išmarginta pupelėmis ir rausvais skruostais. Mano širdis daužėsi garsiai ir greitai, bet ne dėl to, kad būčiau ją pamatęs ar bent jau apie ją pagalvojęs. Tiesiog, eidamas šaligatviu, aš galiausiai supratau savo tikrąją padėtį. Aš buvau žuvęs. Buvau įkalintas. Nebegalėjau vėl stumti dviračio atgal per tiltą. Nebuvo nieko, kas mane galėtų sulaikyti fiziškai ir tik menkas šansas pamatyti Beatričę skatino judėti toliau. Aš garsiai surikau, išrėkiau visus jausmus, ištrūkusius iš širdies gelmių. Aš ir vėl buvau spąstuose. Spąstuose, kuriuos paspendžiau pats sau.
_____________________________________________

William Golding ANG 8
Laisvas kritimas

Šviesoforas tebeliepė – stovėk. Aš pastebėjau, kad keliuose jau susidarė transporto spūstys, – taigi, tuoj turėjo užsižiebti žalia šviesa. Bet dar turėjom palaukti. Vis dar pakako laiko apsigręžti ir vėl dingti. Kelios dienos – ir mano jausmai priblės. Bet net ir atsiradus tokiai galimybei aš žinojau, kad neturėčiau pasukti atgal. Staiga pajutau – nulipu nuo dviračio, užkeliu jį ant šaligatvio ir varausi degant raudonai šviesai.
Drąsiau! Tavo drapanėlės, nors ir pigios, bet švarios; plaukai pakirpti ir sušukuoti; o snukelis, kad ir neypatingai dailus, bet švariai nuskustas ir, kaip reklamoje, švelniai pakvepintas vyriškais kvepalais. Net ir batai išblizginti.
„Aš neprašiau įsimylėti!“
Pastebėjau, kad vis dar varydamasis dviratį šaligatviu pasistūmėjau penkiasdešimt jardų pirmyn, nors kelias jau buvo laisvas. Dešimt pėdų virš galvos ore kybojo milžiniškas reklaminis skydas, išmargintas pupelėmis ir rausvais skruostais. Širdis plakė greitai ir garsiai – ne todėl, kad aš būčiau pamatęs ją ar bent apie ją pagalvojęs, ne – tiesiog žingsniuodamas šaligatviu aš pagaliau susivokiau, kokioje padėtyje atsidūriau. Aš pražuvau. Įsipainiojau. Nebeturėjau jėgų apgręžti savo dviračio ir pasukti atgal per tiltą; nors jokia fizinė jėga manęs nelaikė ir tik menkutė galimybė pamatyti Beatričę vijo pirmyn. Norėjosi garsiai šaukti, išrėkti visus jausmus, kurie draskė savo luobas. Aš vėl pakliuvau. Aš įvijau save į spąstus.
____________________________________________

Viljamas Goldingas

Meninio vertimo konkursas. ANGLŲ k. vertimai

Nariams

Naujienlaiškis