Norintiems tapti literatūros vertėjais:
Mokslai
1997 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete įkūrus Vertimo studijų katedrą, vertimas buvo įteisintas kaip savarankiška magistrantūros ir podiplominių studijų kryptis. Katedra jau yra parengusi gausų būrį vertėjų raštu ir žodžiu, šiandien dirbančių įvairiose užsienio politikos ir verslo srityse, ES institucijose. Būsimiems grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjams iš anglų ir prancūzų kalbų Vertimo studijų katedros specialistai parengė dvimetę Meninio vertimo magistrantūros programą. Programoje numatytos vertimo istorijos ir teorijų paskaitos, praktiniai prozos ir poezijos vertimo seminarai, praktinių vertimo ir redagavimo įgūdžių ugdymas, vertimo ir redagavimo praktika leidykloje (naujausią informaciją žr. https://www.flf.vu.lt/vsk/).
Tačiau tai nėra vienintelis kelias tapti grožinės ar humanitarinės literatūros vertėju. Dauguma dabartinių geriausių vertėjų nėra išėję jokių specialių vertimo mokslų, jie dažniausiai yra studijavę užsienio kalbas arba lituanistiką.
Svarbiausia – puikiai mokėti ne tik užsienio kalbą, iš kurios norite versti, bet ir gimtąją kalbą, jausti jos išraiškos galimybes ir stilių įvairovę. Taip pat svarbu išmanyti tos šalies ar šalių, kurių literatūrą versite, kultūrą, ir apskritai būti visapusiškai išsilavinusiam ir pasirengusiam nuolat plėsti savo „pasaulio pažinimą“. Vertėjas turi būti kantrus, kruopštus, smalsus, suvokti, kad knygos vertimas – vienišas ir ne per geriausiai apmokamas darbas. Negana to, tai menas, neįmanomas be talento ir kūrybiškumo. Ne kiekvienas norintysis tapti vertėju iš tiesų gali juo būti.
Naudingi skaitiniai
Leonavičienė, A. Kultūrinių teksto reikšmių interpretacija ir vertimas. KTU, 2014
Pažūsis, L. Kalba ir vertimas. Lodvila, 2014
Armalytė, O., Pažūsis, L. Vertimo teorijos pradmenys: mokymo priemonė. VU, 1990.
Meninio vertimo akiračiai. Vaga, 1986.
Meninio vertimo problemos. Vaga, 1980.
Ambrasas-Sasnava, K. Vertimo tyrinėjimai. Mokslas, 1984.
Žirgulys, A. Prie redaktoriaus stalo. Mokslas, 1979.
Ambrasas-Sasnava, K. Vertimo mokslas. Mokslas, 1978.
Nemažai straipsnių vertimo temomis, pokalbių su vertėjais, vertimo kritikos bibliografiją ir kt. galima rasti LLVS tinklalapio „Vertimo kritikos“ skyriuje. Nuorodų į tarptautines vertėjų organizacijas, vertėjų centrus, įvairius žodynus – skyriuje „Nuorodos“. Gali būti įdomu paskaityti ir internetinį vertimo kursą (bent kai kurias jo dalis) anglų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų arba kt. kalbomis >. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje vlkk.lt. rasite VLKK nutarimus, konsultacijų banką, aktualijų kalbos temomis, nuorodų į pagrindinius žodynus, duomenų bazes ir kitus šaltinius. Meninio vertimo kursų bei tobulinimosi seminarų rengia Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (skelbimai publikuojami LLVS tinklalapio „Naujienų“ skyriuje).
Besidominčiam literatūra žmogui nesunku rasti Lietuvoje dar nežinomą gerą šiuolaikinį užsienio rašytoją ar dar neverstą garsaus rašytojo kūrinį. Versti patartume tik patinkantį tekstą, be to, nereikėtų pradėti nuo itin sudėtingo. Pasvarstykite, ar tas kūrinys jau jūsų jėgoms: ar sugebėsite adekvačiai perteikti kūrinio nuotaiką, ritmą, visas autoriaus stiliaus subtilybes, frazeologizmus, metaforas, kultūros realijas, žodžių žaismus, netradicinį žodyną ir skyrybą, naujadarus, dialektą ar sociolektą, citatas, aliuzijas, ironiją, veikėjų kalbines charakteristikas ar pan.
Pirmiausia pasidomėjus pačiu rašytoju ir jo kūrybos ypatumais, išsirinkus ir išvertus neilgą apsakymą, esė ar ištrauką iš didesnio kūrinio, galima siūlyti vertimą kuriam nors kultūros leidiniui. Tik reikia turėti galvoje, kad periodiniai leidiniai paprastai nesirūpina autoriaus teisėmis, o jų būtina paisyti. Taigi jei jūsų versto kūrinio autorius gyvas ar nuo jo mirties nepraėję 70 metų, spausdinti kūrinio vertimą galite tik gavę autoriaus, jo agento ar teisių paveldėtojo leidimą.
Jeigu esate nusižiūrėję knygą, jūsų manymu, vertą išleisti Lietuvoje, galite siųsti jos lietuvišką anotaciją, kelis išverstus knygos puslapius ir savo biografiją į kurią nors leidyklą. Pasitikrinti, ar knyga nėra išleista Lietuvoje, galima duomenų bazėje ibiblioteka.lt. Taip pat galima prašyti leidyklos duoti bandomąjį vertimą, ir jei jis eksperto bus įvertintas gerai, tikėtis anksčiau ar vėliau sulaukti siūlymo versti knygą. Užsienio autoriaus knygos vertimo ir leidimo teisėmis rūpinasi leidykla, o ne vertėjas.
Jeigu gaunate užsakymą iš leidyklos
Pirmiausia būtinai pasirašykite su leidykla sutartį, be sutarties jokiu būdu nepradėkite versti. Prieš pasirašydami ją įdėmiai perskaitykite ir atkreipkite dėmesį, ar sąlygos jums tinkamos, kokie darbo atlikimo ir autorinio atlyginimo mokėjimo terminai, keleriems metams perduodate leidyklai turtines teises į kūrinį (paprastai tai būna 5–7 metai), ar sutinkate, kad jis būtų neatlygintinai išleistas elektroninės ar garsinės knygos forma (patartume už tai prašyti atskiro honoraro, mažiausiai 5 % nuo leidyklos gauto pelno). Beje, autorinį lanką tradiciškai sudaro 40 000 spaudos ženklų įskaitant tarpus. Pasitikslinkite, ar iš honoraro sumos dar bus išskaičiuoti mokesčiai.
Numatykite realų terminą, iki kurio spėsite gerai išversti knygą, ir nesileiskite skubinami leidėjų. Aišku, terminas priklauso nuo teksto sudėtingumo, nuo to, ar vertimas bus jūsų pagrindinis ir vienintelis darbas, ar tik laisvalaikio užsiėmimas, kiek laiko galėsite jam skirti ir kiek puslapių per dieną vidutiniškai išversite. Kiekvieno sugebėjimai ir įpročiai skirtingi, todėl geriausias patarėjas – asmeninė patirtis. Patyręs ir atsakingas vertėjas vidutiniško sudėtingumo teksto per dieną išverčia maždaug 5–7 puslapius. Visą darbo dieną verčiantis profesionalas per mėnesį išverčia apie 3 lankus.
LLVS, vadovaudamasi Vakarų Europos kolegų asociacijų pavyzdžiu, yra sudariusi pavyzdinę autorinę vertimo sutartį >> Daugelis sutarties punktų yra privalomi pagal įstatymą (rekomenduojame perskaityti ir patį Autorių teisių įstatymą >>). Nepamirškite, kad leidyklos pateikta pasirašyti sutartis – derybų objektas. Vertėjai tik tada gali tikėtis daugiau pagarbos ir geresnės padėties, jeigu kiekvienas atsakingai žiūrės į savo profesiją, pats gerbs savo teises ir bus solidarus su kolegomis.
LLVS rekomenduoja vertėjams neversti už mažesnį nei 200 Eur už autorinį lanką honorarą neatskaičius mokesčių – tai tik minimumas, o ne vidurkis, patyrusių vertėjų honorarai turėtų būti didesni.
Kita vertus, leidėjui privalote įteikti nepažodinį, sklandų ir menišką vertimą, atitinkantį originalą, be trumpinimų, papildymų ir kitokių pakeitimų, be stiliaus, gramatikos ir rašybos klaidų. Išverstą tekstą turite pats dar kartą atidžiai perskaityti. Negalima atiduoti pusfabrikačio tikintis, kad viską sutvarkys redaktorius.
Jeigu knyga labai specifinio turinio, o jūs tos srities neišmanote, geriau nesiimkite tokio darbo. Nebent leidykla skirtų specialųjį redaktorių terminams ir pan. dalykams sutikrinti ir jums konsultuoti.
Išvertus knygą
Gavęs išverstą knygą, leidėjas paskiria redaktorių jai redaguoti (tai gali būti etatinis leidyklos redaktorius arba jos samdomas iš šalies). Redaktorius turėtų daugiau ar mažiau mokėti tą kalbą, iš kurios vertėte, ir redaguodamas vertimą lyginti jį su originalu, atkreipti dėmesį į vertimo netikslumus, praleidimus. Deja, redaktorių apskritai trūksta, o ką jau kalbėti apie redaktorius, mokančius retesnes kalbas. Taigi visai tikėtina, kad jūsų vertimą redaguos redaktorius, nemokantis originalo kalbos. Tai reiškia, jog jis tvarkys lietuvišką tekstą, o nelogiškas ar nesuprantamas vietas tiesiog pažymės, kad dar kartą patikrintumėte lygindamas su originalu.
Vertėjas turi atidžiai peržiūrėti redaktoriaus taisymus, priimti ir įsidėmėti tai, kas buvo pataisyta pagrįstai, bet gali atitaisyti tai, dėl ko nesutinka. Bet kokie redaktoriaus taisymai be vertėjo sutikimo pažeidžia jūsų kaip autoriaus teises. Vertėjo ir redaktoriaus pasitarimas ir diskusija asmeniškai susitikus, senesniais laikais įprasta ir naudinga darbo dalis, dabar darosi vis retesniu reiškiniu – jį keičia apsikeitimas rašytiniais komentarais.
Taip pat svarbu peržiūrėti knygos maketą (seniau tai buvo savaime suprantamas dalykas, o dabar leidyklos ne visada parodo maketą vertėjui, jei jis pats to neprašo) ir prieš atiduodant knygą į spaudą įsitikinti, kad viskas yra taip, kaip norėjote ir kaip galiausiai sutarėte su redaktoriumi, kad nebuvo privelta naujų klaidų. Nepamirškite, kad knygoje bus jūsų pavardė ir už vertimo tekstą galų gale yra atsakingas vertėjas.
LATGA-A
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūroje būtina užregistruoti kiekvieną naują publikuotą knygą, kad gautumėte honorarą už knygų panaudą bibliotekose >>. Plačiau https://www.latga.lt/autoriams/literatura/
Rekomenduojame pasirašyti narystės sutartį su LATGA-A.
Tobulinimasis
Net patyrę, daugybę knygų išvertę ir premijuoti vertėjai tvirtina, kad nuolat mokosi iš kitų vertimų ir redaktorių. Kiekviena knyga priverčia įsigilinti į kokią nors nepažintą sritį. Ne veltui perleidžiant senus vertimus vertėjai juos iš naujo redaguoja – juk galima rasti ir savo paties pražiūrėtų klaidų, ir lietuvių kalba nuolat keičiasi, kai kurie žodžiai sensta, atsiranda naujų, kinta rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklės. Dėl to vertėjui būtina sekti naujus kalbininkų sprendimus ir rekomendacijas, informaciją Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklapyje vlkk.lt, skaityti leidinį „Gimtoji kalba“ ir kt.
Itin naudingos ir vertimo pratybos su patyrusiais vertėjais. Apie organizuojamus seminarus vertėjams LLVS skelbia „Naujienų“ skyriuje.
LLVS
Įsilieti į profesionalių vertėjų gretas galima įstojus į Lietuvos literatūros vertėjų sąjungą. Sąjungos nariu galima tapti išvertus ir išleidus ne mažiau kaip dvi knygas, išvertus dvi pjeses, kurios vėliau buvo pastatytos teatre, arba paskelbus ne mažiau kaip šešias svarias poezijos vertimų publikacijas. Plačiau apie stojimo sąlygas >>
LLVS nariai įtraukiami į tinklalapio duomenų bazę, kurioje vertėjų dažnai ieško užsakovai (leidėjai, teatrai ir kt.). Nariai el. paštu gauna daug informacijos apie aktualias profesijos naujienas, renginius bei konferencijas, premijas, konkursus, stipendijas, fondus, stažuotes Lietuvoje ir užsienyje, mokesčių ir socialinę politiką, autorių teisę, honorarus. Taip pat nariai gauna LLVS tinklalapio slaptažodį, kad galėtų įeiti į nariams skirtą zoną (joje kaupiama naudinga informacija ir narių kontaktai). Nariams nemokamai rengiami įvairūs seminarai, diskusijos ar tiesiog vakarėliai.
Priimdama narius LLVS suteikia vertėjui meno kūrėjo statusą, kurį tvirtina kultūros ministras.
LLVS siekia ginti savo narių teises ir konsultuoja iškilus sunkumams su leidykla dėl honoraro, autorinės sutarties sąlygų ar pan.
Ypač svarbu, kad susibūrę į Sąjungą literatūros vertėjai gali bendromis jėgomis siekti savo tikslų ir palaikyti vieni kitus. Tik organizacija – kaip juridinis asmuo – gali ginti vertėjų profesinius interesus aukščiausiu lygiu ir vykdyti įvairiausius projektus: kurti galimybes vertėjams tobulintis, teikti premijas, skatinti vertimo kritiką ir t. t. (plačiau apie LLVS veiklą skaitykite tinklalapio „LLVS kronikos“ skyriuje >>), gauti projektams lėšų iš valstybės fondų.
Dera priminti, kad geras vertėjas laikosi principų, išdėstytų Literatūros vertėjo etikos kodekse, kurį sudarė į sąjungą susibūrę Lietuvos vertėjai, vadovaudamiesi savo ir užsienio kolegų patirtimi.
Premijos
LLVS įsteigta Šv. Jeronimo premija kasmet skiriama nusipelniusiam vertėjui už profesionalius ir meniškus užsienio grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus į lietuvių kalbą, už nuopelnus vertėjo profesijai, meniniam vertimui, meninio vertimo teorijai ir kritikai bei vertėjų ugdymui. Lietuvių PEN centro „Metų vertėjo krėslo“ premija skiriama už geriausią pastarųjų vienų metų grožinės literatūros ir meninės eseistikos vertimą į lietuvių kalbą. IBBY premiją už vaikų ir jaunimo literatūros vertimus gali gauti ir jauni geri vertėjai. Tačiau aktualiausia jaunam vertėjui žinia yra ta, kad siekdama paskatinti ir įvertinti pradedančiuosius vertėjus LLVS kasmet rengia žymaus vertėjo ir redaktoriaus Dominyko Urbo vardo konkursą ir skiria premiją už geriausią debiutą (pirmą arba antrą publikuotą vertimą). Plačiau apie tai >>.