„Vertėjų kalbadieniai“ – jaukūs autentiški pokalbiai

Lapkričio 5 d. išleidžiamas pirmasis tinklalaidės „Vertėjų kalbadieniai” epizodas. Klausytojai gaus naują intelektualiai praturtinančią pramogą – virtualiajai erdvei skirtą Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos audioproduktą.

Vertėjai nuodugniausiai išmano kūrinių kontekstus, kultūrines ir istorines sąsajas, pastebi niuansus ir detales, tačiau jų balsas diskusijose apie literatūrą pernelyg retai girdimas. Tinklalaidės suteiks jiems galimybę kalbėti apie autorius ir knygas, akcentuojant ne vien ryškiausius aspektus, leis išmėginti naujus pokalbio formatus. „Kalbadieniuose“ atsiras proga prisiminti anksčiau išleistus literatūros kūrinius ir juos sieti – pagal temą, laikotarpį, geografiškai ar asociatyviai, o kartu vaizdžiai atskleisti literatūrų bei kultūrų ryšius ir pasakojimų plėtojimo įvairovę. Autentišką, nenuasmenintą jaukių kamerinių pokalbių dinamiką kurs tiesiogiai literatūros procese dalyvaujančio žmogaus pozicija.

Pirmųjų epizodų akiratyje, be kita ko, šmėžuos Miunsteris ir Markučiai, Aleksandrija ir Atėnai, Kosovas ir Kena, Varšuva ir Vilnius, Prancūzija ir Persija; pokalbiai kryps prie grafinių romanų, klasikinės eilėdaros šiuolaikiškumo, populiarios ir primityvios literatūros skirtumų, naujadarų ir „nenorminės leksikos“. Klausytojai, žinoma, išgirs ir apie mylimus autorius, mėgstamą darbą ir jo teikiamą „pridėtinę vertę“.

Tinklalaidė – sparčiai pasaulyje populiarėjanti sklaidos forma. Ypač paranki ir patraukli ji tampa paskelbus kultūrinio gyvenimo štilį, nes pasiekiama virtualiojoje erdvėje  ir patogiu metu. Be to, audioformatas nevargina akių (tiesa, ekranas pravers atidarant nuorodas į vertingą ir įdomią tekstinę, vaizdinę, audio- ar videomedžiagą). „Vertėjų kalbadieniai“ skirti besidomintiems kultūriniu gyvenimu ir naujomis virtualiosios erdvės galimybėmis. Tinklalaidė tinka ir dėl įvairių priežasčių negalintiems skaityti žmonėms.

„Vertėjų kalbadieniai“ per stacionarius ar mobilius elektroninius prietaisus bus pasiekiami visose pagrindinėse tinklalaides platinančiose platformose, kurios suteikia ir patogią galimybę šį produktą prenumeruoti. Naujų epizodų nuorodos kas savaitę bus skelbiamos Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos feisbuke.

Epizodai:

1. „Sunkiausia – sutilpti į burbulus“

Su Saskia Drude – apie „Sibiro haiku“. Irano grafinius romanus ir pasaulinę šio žanro klasiką, apie Kauno moderną Tomo Venclovos Vilnių ir Nijolės Strakauskaitės Juodkrantę, apie skolinius iš lietuvių kalbos ir „vicemočiutę“,  laiko paženklintą „Silva rerum“, ir tokią paprastą, bet talpią Romualdo Granausko kalbą, apie Kosovą ir Keną...

2. ,,Literatūra įvairiaspalvė – kaip kolibris“

Su Liucija Černiuviene – apie būdus, kuriais „deklaruojami” mėgstami autoriai, apie „sarmatos“ kriterijų ir leksikos eufemizavimo šaknis, apie taurų skaitytojų nepasitenkinimą Prancūzijoje ir kodėl tausotinas autoriaus ir vertėjo tandemas, apie „Sostų karų“ fenomeną, nardymo įgūdžius ir pasekmes „persivalgius“ klasikos...

3. „Man labai patinka komedijos“

Su Audrone Kairiene – apie 79 skiemenų žodį, kodėl versti hegzametrą į lietuvių kalbą lengviau, nei į anglų, apie galimas feministinės ir komunistinės minties ištakas, vietas, kur randama senųjų papirusų ir visai neseniai atrastas senstančios Sapfo eiles, apie žanrų karalių metrą ir įvairių kartų santykį su tradicija, apie vienuolių cenzūrą ir kodėl „Dramų stalčiuje“ tragedijų daugiau nei komedijų...

4. „Eilėraštis – trumpų distancijų rungtis“

Su Paulina Ciucka – apie skirtingus šaltinius, iš kurių randasi baltų ir slavų pasauliai, apie siurrealistinį nuotykį su lietuvių kalba ir rimtą kliūtį jo pradžioje, apie kelią, kurį literatūrai tiesia kinas, vizualumo ilgesį, ir Vilniaus iliuzionus, apie tai, kas „sendina“ klasikų vertimus ir apie amžinus poezijos gyvybės syvus, apie dendį Henriką Radauską, kodėl kyla noras slapčia klausytis, „kaip žmonės šneka“, ir kur Sonata Žalnieravičiūtė vedasi pasivaiksčioti svečius... 

5. „Nerti į tą vandenyną baisu, bet norisi“

Su Indre Klimkaite apie sukaktusėjusius paauglius, jautrias jų sielas ir ekologinį požiūrį į literatūrą, apie saviiešką kryžiaus karų Jeruzalėje ir įvairiais talentais apdovanotą šventąją, apie dailininkų Meką ir Dievo sodų kraštą, kodėl žiema – idealus metas vertėjui, kuo „prasikalto“ Rūta Jonynaitė, apie netyčia gautą apdovanojimą ir bauginantį iššūkį nenusileisti pripažintiems meistrams, apie neseniai atrastą Irvingą ir vis dar neįveiktą „Harį Poterį....“ 

6. „Tie rašmenys mane magiškai traukė“

Su Mindaugu Kvietkausku – apie baroką ir bauhauzą, intelekto puotas ir mažųjų literatūrų grūdinimąsi, apie teksto sultingumą ir jo atveriamas erdves, meno pasaulio junglumą ir Užupio avangardą, apie gausybę ieškojimo galimybių Vilniaus literatūros labirintuose ir universalų egzistencinį grožį, kylantį iš ribinių patirčių, apie muzikavimą visais kalbos registrais, nevienakrypčius literatūrinius mainus ir autorius, kurie labai stipriai veikia vaizduotę.

Projektą remia