Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga
2015 m. Dominyko Urbo premiją skyrė
Tomai Gudelytei
už sėkmingą vertimo debiutą –
pagirtiną Igorio Agramantės knygos
„Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos“ (Aukso žuvys, 2014)
vertimą iš italų kalbos.
Premija įteikta 2015 m. gegužės 22 d. Vilniaus paveikslų galerijoje.
Toma Gudelytė (g. 1983 m.) 2002-2006 studijavo italų kalbą Vilniaus universitete, Filologijos fakultete, apsigynė Bakalauro laipsnį. Literatūrologės magistro diplomą gavo 2008 m. Genujos universitete. 2013 m. Genujos universitete apsigynė disertaciją apie slavistikos ir italų literatūros problemas ir gavo Daktaro laipsnį. Dabar gyvena Genujoje. Kitos publikacijos : Fabio Stassi „Paskutinis Čarlio Čaplino šokis“ (2014, Vilnius: Vaga), Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Madagaskaras“ ir Sigito Parulskio pjesių „PS. Byla OK“, „Vienatvė dviese“, „Keltininkas“ vertimas į italų kalbą (2015).
Tomos Gudelytės debiutinis vertimas – Italijoje bene pirmoji grožinės literatūros knyga , skirta Lietuvos istorijai ir kultūrai. Igoris Argamantė (tikroji pavardė Argamakow, g. 1928) – lenkų kilmės italų rašytojas, karo metais nublokštas į Triesto miestą, kuriame pradėjo rašyti savo pirmuosius apsakymus ir kuriame subrandino savo atminimų knygą, Jerichą. Romane, sudarytame iš penkiolikos į vientisą istoriją susidedančių skyrių, pasakojama apie jau nebeegzistuojantį pasaulį: šiandieninio Vilniaus, o kažkada Wilno miesto getą, likviduotą 1943-ųjų rugsėjį drauge su visais jo gyventojais. Apie šio geto kasdienybę ir tragišką likimą pasakoja vilnietis berniukas Igoris, augantis katalikės lenkės ir ortodokso ruso šeimoje, kuri nusprendžia padėti grupelei pabėgėlių žydų iš Prahos. Vienam jų, Hansi, tapsiančiam neišskiriamu Igorio vaikystės nuotykių bei išgyvenimų draugu, ir skiriama ši atminties knyga.Tai romanas, kuriame susipina svarbiausi to laikotarpio įvykiai: karo pradžia, rodoma vaiko akimis, pirmoji sovietų okupacija (paties rašytojo tėvą dar 1939 m. areštavo NKVD agentai), nacių įžengimas į Vilnių, kolaboravimo tragedija, Paneriai, geto pasipriešinimo organizavimas, įvairialypiai ir dažnai gan prieštaringi santykiai tarp lietuvių, lenkų, vokiečių ir žydų bendruomenių. Autorius atkuria margą to meto Vilniaus kultūrinį žemėlapį, kuriame it senamiesčio gatvės susiraizgę pačių įvairiausių personažų likimai.
„Iš Vilniaus kilusio italų rašytojo Igorio Agramantės (tikr.Igor Agramkov) knyga jos autoriui buvo proga "sugrįžti" į pradžią, iškelti atmintyje glūdėjusias dramatiškų vaikystės išgyvenimų akimirkas. Tomai Gudelytei talentingai prakalbinus šį kūrinį lietuviškai, Agramantės sugrįžimas jau nėra vien tik metafora, asmeninės atminties reikalas ar italų skaitytojui skirtas paliudijimas apie šiauriniame Europos pakraštyje vykusią tragediją. Prabilęs lietuviškai šis pasakojimas pretenduoja prisišlieti prie visų kitų mūsų skaitytojo istorinę atmintį formuojančių naratyvų. Kad tekstas būtų priimtas ir išgyvenamas kaip autentiškas, vertėjo gebėjimai vaidina ne ką menkesnį vaidmenį ne paties autoriaus talentas.“
Dr. Dainius Būrė (LLVS ekspertas)
Tomos Gudelytės versta Igorio Argamantės knyga „Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos” įtraukta į vertingiausių 2014 m. šiuolaikinės literatūros ir klasikos sąrašus.
* * *
Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos 2008 m. įsteigta Dominyko Urbo premija skiriama grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui iki 35 m. už debiutą: per pastaruosius trejus metus publikuotą profesionalų, menišką pirmą arba antrą vertimą į lietuvių kalbą.
Konkurso tikslas – įvertinti ir skatinti pradedančiuosius literatūros vertėjus bei sudaryti prielaidas lengviau integruotis į Lietuvos kultūrinį gyvenimą ir tapti aktyviais meno kūrėjais.
Žymaus vertėjo, redaktoriaus ir kalbininko Dominyko Urbo vardo premijos laureate 2008 m. tapo Erika Sabaliauskaitė, 2009 m. - Emilija Ferdmanaitė, 2010 m. paskatinamosios premijos skirtos Veronikai Adamonytei ir Ievai Mažeikaitei. 2011 m. - Paulius Garbačiauskas, 2012 m. - Goda Bulybenko, 2013 - Olga Lempertaitė, 2014 - Julija Gulbinovič. Plačiau >>
Rėmėja
