"Noriu versti" 2010. NORVEGŲ k. vertimai

EKSPERTĖS IŠVADOS

Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad šįkart dauguma konkurso dalyvių (NOR2, NOR3 ir NOR4) gan gerai suprato originalą. Visada smagiau kalbėti apie teksto interpretavimo galimybes nei vardinti apmaudžias supratimo klaidas.  

Kaip pastebėjo ir vertimus komentavusi Agnė, supratimo klaidų daugiausia NOR1 vertime: apsupa (= suima), dūžta į šipulius (= braška per siūles), smuikininkas (= lietaus stygos), namelis ant kranto (= valčių pašiūrė), ledas (= ledynas), miesto rajonai (= kaimas, miestelis), tinklas (= tinklai), stebi, kaip (= mato iš to, kaip) ir kt. Kai kur praleisti žodžiai: lijo (= smarkiai lijo), vakar (= vakar vakare), suliepsnoja (= vėl suliepsnoja). Ir vardas David adaptuotas pagal neaiškias taisykles.

Mažesnių netikslumų yra ir kituose trijuose vertimuose. Neretai mes žinome pagrindinę žodžio reikšmę, bet pamirštame paieškoti kitų reikšmių, kurios labiau tiktų konkrečiame kontekste. Be abejo, neve gali reikšti kumštis, bet atsivertę Nynorskordboka rasime dar ir stor, kraftig hand, tai yra letena ar gniaužtas. Šią vietą geriausiai išvertė NOR4. NOR3 taip pat pavartojo žodį gniaužtai, tik įnagininko linksnis ten tinka kur kas labiau nei vietininkas.

Kitas daugiareikšmis žodis − springe, jis gali reikšti ir šokti, ir bėgti, bet springe bort – tik (nu)bėgti. Tas mažytis netikslumas tekstui žalos nepadaro, nes tarsi savaime suprantama, kad iš pradžių veikėjui reikia iššokti iš lovos, kad galėtų nubėgti prie lango ir jį uždaryti. Šią vietą, mano supratimu, geriausiai išvertė NOR2 ir NOR4.

Dar vienas vertimo klaidų šaltinis − ne taip suprasti fraziniai veiksmažodžiai. Be NOR2, niekas daugiau teisingai neperteikė šio sakinio pradžios: Han ser det på korleis auga rullar under augeloka. Kad sesutė sapnuoja, Davidas supranta iš to, kaip juda jos užmerktos akys.

Regntøy geriau buvo versti neperšlampami drabužiai ar drabužiai nuo lietaus, nes lietpaltis norvegiškai būtų regnfrakk ar regnkåpe.  

Iš sakinio Vėjui šniokščiant už plonos sienos jis girdi motiną ir tėvą (NOR1) ar Tarp vėjo gūsių už plonos sienos jis girdi tėvą ir motiną (NOR4) neaišku, kas yra už plonos sienos: tėvai (kaip originale) ar vėjas. Pirmuoju atveju padėtų kablelis, antruoju reiktų pakeisti žodžių tvarką.

Matyt, visi vertėjai vargo su šia teksto vieta: bekkar og små elver. Pažodžiui išvertus būtų upeliai ir mažos upės, arba upeliai ir upeliai. Tad čia reikėjo surasti sinonimų. Lietaus vagelės ir maži upeliai (NOR1) nelabai tikslu, (vandens) srovės ir (maži) upeliai (NOR2 ir NOR4) – nelabai gražu. Vienas iš galimų sprendimų – upeliai ir upeliūkščiai.

Šioje trumputėje novelės ištraukoje gausu metaforų ir palyginimų: lietus lyginamas su džiazo būgnininku, namas − su burlaiviu, bobų vasara − su trumpam įpūstomis žarijomis ir t.t. Sakyčiau, kad jeigu lietus lyginamas su būgnininku, vertėtų paieškoti veiksmažodžio, kuris tiktų ir lietaus garsui, ir būgnijimui nusakyti. Bumbsena (NOR3) ir barbena (NOR1, NOR2) man atrodo kiek per silpni, nes kalbama apie smarkų lietų, liūtį. Plaka (NOR4) atitinka norvegiško piske reikšmę, tik nelabai siejasi su būgnininku. Veiksmažodžiai būgnyti ar bubinti ar lietų labiau susietų su perkusininku. 

Kitas palyginimas – namo ir burlaivio. Jeigu pasakome, kad namas yra burlaivis, tada sąsparos (NOR2), sienojai ir sijos (NOR3) mums nebetinka, reikalingas žodis, kuris namą susietų su laivu. Tiksliausiai išvertė NOR4: braška per siūles. Kalbant apie fullrigger vertimą, labiausiai man patiko NOR3 variantas: didelis burlaivis. Gerai įrengtas laivas (NOR1) nelabai tikslu, nes iš tikrųjų tai burlaivis su visa burių įranga, o tristiebis burlaivis (NOR4) gal per daug specifiška, nes namas ir stiebai nelabai turi ką bendra.

Lietaus stygų metaforą vykusiai išvertė NOR2. Siūlai (NOR3) – irgi neblogai, tik gal per silpnas žodis smarkiam lietui apibūdinti. Spinduliai (NOR4) su lietumi, mano galva, nelabai dera. Galbūt toks vertimas atsirado perskaičius 3 reikšmės paaiškinimą Bokmålsordboka, bet tynn stråle ten reiškia plona čiurkšlė, ne spindulys.  

Taip pat noriu atkreipti dėmesį į eigos ir įvykio veikslo veiksmažodžių vartojimą verčiant literatūrą. Norvegų kalbos veiksmažodžius paprastai galima versti ir eigos, ir įvykio veikslo veiksmažodžiais, atsižvelgiant į kontekstą. Tačiau viename sakinyje stiliaus sumetimais geriau pasirinkti vartoti vieną kurį veikslą: apsirengia ir leidžiasi laiptais (= nulipa laiptais), užsimeta lietpaltį ir slenka (= nuslenka), atriša valtį ir iriasi (= nusiiria), apsivelka lietpaltį ir pėdina (= nupėdina), sučiumpa namą, spaudžia jį (= suspaudžia).Ir han går bort til henne geriau buvo versti jis prieina prie jos, juolab kad paskui iš karto kalbama apie miegančią sesutę, ir jis turi būti priėjęs prie jos, kad matytų ją miegančią. Dviejuose paskutiniuose ištraukos sakiniuose, mano galva, taip pat labiau tiktų įvykio veikslas, tada gražiau prisijungtų paskutinis sakinys: Vakaro saulė persirito per ledyną, švelniu raudonu pirštu paglostė miestelį. Paskui pasislėpė už kalno.

Kai tekste pasitaiko elipsinių sakinių, labai svarbu sakinius tinkamai sujungti tarpusavyje, kad jie neatrodytų tarsi pakibę ore ir atsieti nuo teksto. Tai geriausiai perprato NOR3 vertimo autorius, antros ir ketvirtos pastraipų pabaigoje išvengęs pažodiškumo: Girdėti dejonės ir šūksniai ir [...] sesutės verkšlenimą. Garsų ir aiškų. 

Vietomis kliūva ne visai teisingai perteiktas temos ir remos santykis, pvz.: sapnas plevena jos galvoje (NOR2), lyg tristiebis burlaivis jis braška per siūles; sušlapo knygos ant rašomojo stalo (NOR4) ir kt.

Nėra lengva išskirti vieną geriausią vertimą, nes NOR2, NOR3 ir NOR4 labai panašaus lygio. Vis dėlto mažiausiai priekaištų turėčiau NOR3 vertimui. Tiesa, yra pora ne visai tiksliai išverstų ar stilistiškai taisytinų vietų. Bet man patiko, kaip jungiami sakiniai ir tekstas pinamas į vieną visumą.

Taip pat neblogas NOR2 vertimas, yra puikiai išverstų vietų. Tik reikėtų dar atkreipti dėmesį į teksto rišlumą.

NOR4 esu pagyrusi už keletą vykusiai išverstų vietų, tačiau palyginti su NOR2 ir NOR3 jame daugiau netikslumų: spinduliai (= stygos), atsikels (= pabus), virš galvos (= galvoje), ištempia ją į vandenį. Taip pat nepritariu sakinių jungimui, kai galima išlaikyti originalo sintaksę. Ir skyryba vietomis šlubuoja. 

NOR1 vertimo autoriui galėčiau palinkėti daugiau atidumo ir kruopštumo, jei tektų versti ateityje. Iš esmės visus atsakymus galima rasti žodynuose ir kituose šaltiniuose, net jei vietomis trūksta užsienio kalbos žinių.

Paskatinamąjį prizą siūlau skirti NOR3 vertimo autoriui (-ei). Sėkmės! 

ORIGINALAS

VERTIMAI

Frode Grytten                           NOR1
Spalis

Deivydas pabunda. Lietus, lyg džiazo būgnininkas, barbena į stogą. Vėjas apsupa namą, spaudžia jį tvirtais nematomais kumščiais. Namas, tarsi gerai įrengtas laivas, dūžta į šipulius.
      Deivydas pašoka uždaryti lango. Knygos ant stalo permirkusios. Lietus, tarytum smuikininkas, stovi šlapias kambaryje. Vėjui šniokščiant už plonos sienos jis girdi motiną ir tėvą. Atrodo, kad jie mylisi. Arba ginčijasi. Dejonės ir šauksmai.
      Viskas tik sapnas.
      Galbūt ryt jis atsibus ir košmaras išsisklaidys kaip tirštas rūkas.Tačiau jis girdi verkšlenančią mažąją sesę. Garsiai ir aiškiai.
      Jis eina pas ją. Jos galvelėje vilnija sapnas. Jis stebi, kaip sesuo prisimerkusi varto akis. Miegodama ji nusispardė antklodę. Janas atsargiai ją apkloja, pabučiuoja į kaktą. Mažoji sesė apsiverčia ant šono ir ramiai miega toliau.
      Dar visai neprašvitus Deivydas apsirengia ir leidžiasi laiptais žemyn. Užsimeta lietpaltį ir slenka link namelio ant kranto. Lijo kiaurą naktį. Visur teka lietaus vagelės ir maži upeliai. Deivydas atriša valtį ir iriasi vandeniu.
      Tai jis sužinojo vakar. Tėvas papasakojo, kai jie metė tinklą.
      Vakar buvo bobų vasara. Viena iš tų spalio dienų kai kažkas įpučia žarijas, ir vasara suliepsnoja kelioms valandoms. Vakaro saulė ritinėjosi ledu, švelniu raudonu pirštu glostė miesto rajonus. Vėliau dingo už kalno.
_____________

Spalis                                        NOR2

     Davidas pabunda. Lietus barbena į stogą tarsi džiazo būgnininkas. Vėjas sučiumpa namą, spaudžia jį tarp neregimų galingų kumščių. Namas yra burlaivis, kurio sąsparos girgžda.
     Davidas šoka uždaryti lango. Knygos ant rašomojo stalo sudrėkusios. Lietus šlapiomis stygomis veržiasi į kambarį. Pro vėjo gūsius jis girdi motiną ir tėvą už plonos sienos. Mano, kad girdi juos besimylinčius. Arba besiriejančius. Dūsauja ir šūkauja.
     Viskas yra sapnas.
     Gali taip nutikti, kad jis rytoj prabus ir košmaras išsisklaidys kaip tirštas rūkas. Bet jis girdi verkšlenančią mažąją sesutę. Garsiai ir aiškiai.
     Jis eina jos link. Sapnas plevena jos galvoje. Jis pastebi iš to, kaip akys juda po vokais. Ji nusispardė antklodę per miegus. Jis atsargiai apkloja mažąją antklode, pabučiuoja kaktą. Sesutė apsisuka ir toliau ramiai miega.
Prieš išauštant Davidas apsirengia ir nutykina laiptais žemyn. Apsivelka lietpaltį ir pėdina valtinės link. Visą naktį smarkiai lijo. Visur teka srovės ir maži upeliai. Davidas atriša valtį ir ja nuslysta vandens paviršiumi.
     Jis tai sužinojo vakar vakare. Tėvas papasakojo, kai jie metė tinklus.
     Bobų vasarą vakar dieną. Viena iš spalio dienų, kai kažkas papūtė į žarijas ir vasara nušvito dar kelioms valandoms. Vakaro saulė riedėjo ledynu, glostė miestelį švelniu raudonu pirštu. O paskui pranyko už kalno.
______________

Frode Grytten                          NOR3
Spalis

     Davidas pabunda. Lietus bumbsena į stogą lyg džiazo būgnininkas. Vėjas, susičiupęs namą, spaudžia jį savo nematomuose gniaužtuose. Tarytum dideliame burlaivyje, sienojai ir sijos girgžda.
     Davidas strykteli iš lovos užverti lango. Ant rašomojo stalo gulinčios knygos – peršlapusios. Lietus srūva į kambarį šlapiais siūlais. Tarp vėjo gūsių Davidas girdi motiną ir tėvą už plonos sienos. Jis mano, kad jie mylisi. Arba pykstasi. Girdėti dejonės ir šūksniai.
     Visa tai tėra sapnas.
     Gali būti, kad jam atsibudus ryte, košmaras išsisklaidys lyg tiršta migla. Bet Davidas girdi mažosios sesutės verkšlenimą. Garsų ir aiškų.
     Jis eina pas sesę. Per jos galvą vilnija sapnas. Davidas stebi, kaip jos akys blaškosi po akių vokais. Per miegus ji nuo savęs nusispardė antklodę. Davidas rūpestingai apkloja sesę, pabučiuoja jos kaktą. Mažoji sesutė apsiverčia ant kito šono ir ramiai miega toliau.
     Kol dar ne visai prašvito, Davidas apsirengia ir nusėlina laiptais žemyn. Apsitaisęs neperšlampamais rūbais, jis nuslenka prie valčių pastogės. Pernakt stipriai lijo. Visur teka vandens srovelės ir maži upokšniai. Davidas atsiriša valtį ir išslysta su ja ant vandens.
     Jis tai sužinojo vakar vakare. Tėvas papasakojo apie tai, kai jiedu statė tinklus.
     Vakar buvo bobų vasara. Viena tų spalio dienų, kai kažkas pūsteli į žarijas ir kelioms valandoms vėl įsidega vasara. Vakaro saulė ridenosi palei kalnų ledyną, glostydama miestelį švelniu raudonu pirštu. Paskui pranyko už kalno.
________________

Frode Grytten                              NOR4
Spalis

     Davidas nubunda. Lietus plaka stogą tarsi džiazo būgnininkas. Vėjas įsitvėrė į namą, spaudžia jį savo milžiniškais nematomais griaužtais. Lyg tristiebis burlaivis jis braška per siūles.
      Davidas puola uždaryti langą – sušlapo knygos ant rašomojo stalo. Į kambarį lyja šlapiais spinduliais. Tarp vėjo gūsių už plonos sienos jis girdi tėvą ir motiną. Jam rodos jie mylisi. Arba barasi. Aimanos ir riksmai.
     Visa tai sapnas.
     Galbūt jis atsikels rytoj ir šis košmaras išsisklaidys kaip tirštas rūkas. Bet jis išgirsta jaunesniąją seserį verkšlenant. Garsiai ir aiškiai.
     Prieina. Virš jos galvos sruvena sapnas. Mato, kad po akių vokais juda jos akys. Per miegus ji nusispardė antklodę. Jis atsargiai ją užkloja, pabučiuoja į kaktą. Jaunesnioji sesuo apsiverčia ir toliau ramiai miega.
     Prieš aušrą Davidas apsirengia ir nuslenka laiptais. Apsivelka drabužius nuo lietaus ir išsliūkina į valčių pašiūrę. Visą naktį smarkiai lijo. Kur pažiūrėsi plūsta vandens srovės ir upeliai. Davidas atriša valtį ir ištempia ją į vandenį.
     Jis viską sužinojo vakar vakare. Tėvas papasakojo, kai jie metė tinklus.
     Vakar buvo bobų vasara. Viena tų spalio dienų, kai kažkas įpučia žarijas ir kelioms valandoms vėl suliepsnoja vasara. Vakaro saulė ridenosi ledynu, glostė miestelį savo švelniu ir raudonu pirštu. O paskui pradingo už kalno.