Knabikaitė, Vaida. J. Balčikonis – tautinio stiliaus puoselėtojas. Humanistica 4 (6), 1999.

Santrauka:

1999 m. vasario 5 d. sukako 30 metų nuo žymaus lietuvių kalbininko Juozo Balčikonio mirties. Visuomenei šis taurus žmogus žinomas kaip ištikimiausias J. Jablonskio tradicijų puoselėtojas, kaip didžiojo “Lietuvių kalbos žodyno” leidimo organizatorius ir redaktorius, kaip pedagogas, išugdęs gerų, šiandien žinomų lietuvių kalbos specialistų. Be to, bendrinės lietuvių kalbos raidai reikšmingi ir jo vertimai. Kas neprisimena į lietuvių kalbą jo išverstų brolių J. ir W. Grimmų, H. C. Anderseno, W. Hauffo, Ch. Perrault, arabų “Tūkstančio ir vienos nakties” pasakų! Tai tikrai patrauklus ir originalus būdas diegti bendrinės kalbos normas: juk kiekvienas vaikas mielai skaitė pasakas ir kartu mokėsi gražios, taisyklingos bendrinės kalbos. Tačiau J. Balčikonio vertimai nevienodai vertinami. Šiame straipsnyje paminėsime J. Balčikonio ir jauno literato B. Sruogos ginčą dėl vertimo principų, plačiau aptarsime paties J. Balčikonio kalbinio vertimo metodą, analizuodami H. C. Anderseno vienos pasakos vertimą ir jį lygindami su originalu. Pamatysime, kaip nuosekliai J. Balčikonis siekė stilingos bendrinės kalbos, sukurdamas net tautinio stiliaus kanoną.