Umberto Eco – ne tik garsus rašytojas, kurio knygos išverstos į dešimtis pasaulio kalbų, jis žinomas kaip nemažą patirtį sukaupęs vertėjas, negailėjęs nei laiko, nei pastangų įvairiems užsienio klasikų vertimams. U. Eco – semiotikos specialistas, todėl jo profesionalus dėmesys tekstų interpretacijos klausimais yra dėsningas ir suprantamas. Šiai temai ir skirtas vienas naujausių jo darbų – „Pasakyti bemaž tą patį. Vertimo patirtys" („Dire quasi la stessa cosa. Esperienze di traduzione”), pirmąsyk išėjęs 2003 metais. Ši knyga atsirado iš paskaitų ir seminarų vertimo temomis ciklo, pastarąjį dešimtmetį skaityto Toronto, Oksfordo ir Bolonijos universitetuose. Jau pats gana neakademiškas knygos pavadinimas liudija, kad ji yra ne mėginimas sukurti matematiškai griežtą visuotinę vertimo teoriją, bet praktiškų ir praktinių pasiūlymų bei įžvalgų visuma, pagrįsta daugiamete autoriaus kaip semiotiko, rašytojo, vertėjo ir redaktoriaus patirtimi. Todėl didžiąją knygos dalį sudaro pavyzdžiai pagrindinėmis Europos kalbomis, citatų ir sugretinimų margumynas, kuriais remdamasis U. Eco diskutuoja, argumentuoja ir daro išvadas. Tad pagrindinė iš to išplaukianti išvada tokia: vertimas pirmiausia yra interpretacijų ir „derybų“ tarp autoriaus bei vertėjo procesas, o jo baigmę vainikuoja abišalis kompromisas.
Publikuojame pirmą ir trečią minėtos knygos skyrius.
 
Umberto Eco
 
 
Pasakyti bemaž tą patį. Vertimo patirtys
 
I
 
ALTAVISTOS SINONIMAI
 
Iš italų kalbos vertė Linas Rybelis
 
Atrodo, nelengva apibrėžti, kas yra vertimas. Treccani‘o leistame „Italų kalbos žodyne“ skaitau: „Veiksmas, operacija ar veikla verčiant rašytinį ar taip pat žodinį tekstą iš vienos kalbos į kitą“ – apibrėžimas šiek tiek tautologinis, nė kiek nepaaiškėjantis, net jei pereinu prie termino „versti“: „vienos kalbos rašytinį ar žodinį tekstą išdėstyti kita, ne originalo kalba“. Atsižvelgus į tai, kad vokabula „išdėstyti“ pateiktos visos galimos žodžio reikšmės, išskyrus susijusią su vertimu, pagaliau aš sužinau daugių daugiausia tai, ką ir taip žinojau.
Neką daugiau pravertė ir Zingarelli‘o žodynas, pasak kurio, vertimas yra vertimo veikla, o „versti“ reiškia „išversti, perkelti iš vienos kalbos į kitą“, nors iškart po to siūlomas toks apibrėžimas: „pateikti teksto, posakio, žodžio atitikmenį“. Tačiau visa problema – ne tik žodyno, bet ir šios knygos ir visos vertimotyros problema – yra tokia: ką gi reiškia „pateikti atitikmenį“?
Turiu pripažinti, kad moksliškesnis man rodosi „Webster New Collegiate Dictionary“ [1], kuris kaip vieną žodžio „versti“ (translate) apibrėžimų pateikia ir tokį: „to transfer or turn from one set of symbols into another“ [2]. Mano galva, toks apibrėžimas idealiai tinka tam veiksmui, kurį atliekame rašydami Morzės abėcėle, nutarę kiekvieną abėcėlės raidę pakeisti įvairiomis taškų ir linijų kombinacijomis. Vis dėlto Morzės kodas duoda „transliteracijos“ taisyklę; lygiai tas pat atsitinka, kai nusprendžiama, kad kirilicos raidė я turi būti lotyniškai transliteruota kaip ja. Šiais kodais gali naudotis ir žmogus, kuris, nemokėdamas vokiečių kalbos, Morzės abėcėle transliteruoja vokišką pranešimą, ar korektorius, kuris, net nemokėdamas rusiškai, išmano diakritinių ženklų vartojimo taisykles; galų gale transliteracijos procesus galima patikėti kompiuteriui.
Tačiau skirtingi žodynai kalba apie perėjimą iš vienos kalbos į kitą (tarp jų ir Websteris, a rendering from one language into another [3]), o kalba paleidžia į apyvartą visumą simbolių, įgyjančių įvairias reikšmes. Jei mums tektų priimti Websterio apibrėžimą, tai turėtume įsivaizduoti, jog egzistuojant simbolių sekai a, b, c ... z ir simbolių sekai α, β, γ ... ω jų vertimui būtina pakeisti pirmosios sekos vienetą antrosios sekos vienetu, tačiau tik su sąlyga, kad pagal kažkurią sinomijos taisyklę, a turi reikšmę, tapačią α, b – β ir taip toliau.
Bet kurios vertimo teorijos bėda yra ta, kad ši teorija turėtų plaukti iš suprantamos (ir nepaneigiamos) „signifikato ekvivalentiškumo“ sąvokos, tačiau neretai atsitinka, jog dauguma semantikai ir kalbos filosofijai skirtų puslapių signifikatą apibūdina kaip nekintantį (arba ekvivalentišką) pradmenį verčiant. Užburtas ratas, ir dar koks!
 
1.1. Signifikato ekvivalentiškumas ir sinonimija
 
Mes galėtume nuspręsti, kad reikšmės ekvivalentai, kaip mums sako žodynai, yra žodžiai-sinonimai. Bet iškart pabrėžiame, jog kaip tik sinonimijos klausimas kelia rimtų problemų kiekvienam vertėjui. Žinoma, mes laikome sinonimais tokius žodžius, kaip father, père, padre (tėvas) ir net daddy, papà (tėtė) ir taip toliau – bent jau šitaip mus tikina pasikalbėjimų knygelės turistams. Tačiau puikiai žinome, kad pasitaiko įvairių atvejų, kai father nėra žodžio daddy sinonimas (juk sakoma God is our father, o ne God is our daddy [4]), ir net père ne visada būna padre sinonimu (mes suprantame, kad prancūzų père X verčiamas į italų kaip papà X, tad Balzaco romano pavadinimas „Le père Goriot“ mes verčiame kaip Papà Goriot, – tačiau anglai nesiryžta versti pavadinimą kaip „Daddy Goriot“ ir palieka originalo pavadinimą [5]). Teoriškai mes susiduriame su atveju, kai referencinis ekvivalentiškumas (be abejo, John‘s daddy yra tas pats asmuo, kaip ir John‘s father, le père de John arba il papà John) nesutampa su konotaciniu ekvivalentiškumu; pastarasis yra būdas, kuriuo žodžiai ar sudėtinės frazės gali sužadinti klausytojų ar skaitytojų sąmonėje tas pačias asociacijas ir emocionalias reakcijas.
Tačiau, tarkime, kad signifikato ekvivalentiškumas tampa galimas tarytum kokia nors „tikslioji“ sinonimija ir kad pirmajam mašininiam vertimui duotina instrukcija yra tarpkalbinis sinonimų žodynas, leidžiantis net programai verčiant pasiekti signifikato ekvivalentiškumą.
 
Aš pateikiau internete „Altavistos“ siūlomai mašininei vertimo sistemai (ji vadinasi Babel Fish [6]) virtinę angliškų posakių, daviau užduotį išversti juos į italų kalbą, o paskui vėl paprašiau atversti iš italų į anglų kalbą. Tik paskutiniu atveju aš taip pat pridūriau vertimą iš italų į vokiečių kalbą. Štai rezultatai:
 
(1) The Works of Shakespeare (Shakespeare‘o darbai) = Gli impianti di Shakespeare (Shakespeare‘o įrenginiai) = The systems of Shakespeare (Shakespeare‘o sistemos).
(2) Harcourt Brace (Harcourt Brace leidykla Amerikoje) = Sostegno di Harcourt (Harcourto atrama) = Support of Harcourt (Harcourto parama).
(3) Speaker of the chamber of deputies (Deputatų rūmų pirmininkas) = Altoparlante dell‘allogiamento dei delegati (Delegatų būsto garsiakalbis) = Loudspeaker of the lodging of the delegates (Delegatų būsto garsiakalbis).
(4) Studies in the logic of Charles Sanders Peirce [7] (Charleso Sandero Peirce‘o logikos tyrinėjimai) = Studi nella logica delle sabbiatrici Peirce del Charles (Charleso Peirce‘o šlifavimo mašinų logikos tyrinėjimai) = Studien in der Logik der Charlessandpapierschleifmaschinen Peirce (Charleso smėlio ir popieriaus šlifavimo mašinų „Peirce“ logikos tyrinėjimai) = Studies in the logic of the Charles of sanders paper grinding machines Peirce (Charleso šlifavimo popieriaus tekinimo mašinų „Peirce“ logikos tyrinėjimai).
 
Mums pakaks panagrinėti (1) atvejį. „Altavista“, savaime suprantama, turėjo „galvoje“ (jeigu tik „Altavista“ turi galvą) žodynų definicijas, nes iš tiesų anglų kalbos žodį work į italų galima versti kaip impianti, o italų impianti į anglų galima versti kaip plants (įmonės) arba systems. Tačiau tada mes turime atsisakyti minties, kad versti tėra tik „perkelti ar versti iš vienos simbolių sekos į kitą“, nes išskyrus paprastos vienos abėcėlės transliteracijos kita atvejus, tam tikras kurios nors natūralios kalbos Alfa žodis turi daugiau nei vieną natūralios kalbos Beta atitikmenį. Be to, jau nekalbant apie vertimo problemas, toks pats keblumas iškyla ir anglakalbiui. Ką jo kalboje reiškia work ? Websteris sako, kad work gali reikšti veiklą, task (uždavinį), duty (pareigą), tokios veiklos rezultatą (meno kūrinio atveju), inžinerinį įrenginį (forto, tilto, tunelio atveju), pramoninės veiklos vietą (kaip įmonę arba gamyklą), – ir dar daug kitų dalykų.
Bet kai vienas žodis žymi du skirtingus dalykus, tada mes kalbame apie homonimiją, o ne apie sinonimiją. Sinonimija būna tada, kai du skirtingi žodžiai žymi tą patį dalyką, o homonimija – kai tas pats žodis žymi du skirtingus dalykus.
Jeigu tam tikros kalbos Alfa leksikoje egzistuotų tik sinonimai (o pati sinonimika nebūtų tokia dviprasmiška sąvoka), toji kalba būtų pati turtingiausia ir leistų skirtingai formuluoti tą pačią sąvoką; pavyzdžiui, anglų kalboje tam pačiam dalykui arba sąvokai įvardyti egzistuoja tiek lotynų, tiek anglosaksų etimonu pagrįstas žodis (pavyzdžiui to catch ir to capture [8], flaw ir defect [9]) – ir kartu mes tiesiog apeiname faktą, jog vienas sinonimas pavartotas vietoj kito gali žymėti išsilavinimo ir socialinės kilmės skirtumus, tad jei romane vienam veikėjui priskirtume vienokį, o ne kitokį sinonimą, tai mums padėtų nupiešti intelektualų veikėjo portretą ir todėl atsilieptų bendrai pasakojamo įvykio prasmei arba reikšmei. Vadinasi, jei skirtingose kalbose egzistuotų tapatūs sinonimai, vertimas būtų įmanomas netgi Altavistai.
Priešingai, per daug homonimų turinti kalba, kurioje įvairiausi objektai vadintųsi vienodai – „daikčiukas“ (coso) – būtų ganėtinai skurdi. Iš keleto jau panagrinėtų pavyzdžių išplaukia, jog dažnai, jei norima rasti du dviejų skirtingų kalbų žodžius-sinonimus, iš pradžių dera pašalinti homonimų dviprasmiškumą toje kalboje, iš kurios numatoma versti (kaip tai daro žmogus, kuriam toji kalba – gimtoji). O Altavista, regis, to nesugeba. Priešingai, tai sugeba anglakalbis spręsdamas, kaip reikia suprasti žodį work atsižvelgus į kontekstą, kuriame jis atsiduria, arba nuo išorinės situacijos, kurioje jis ištariamas.
Žodžiai įgyja skirtingas reikšmes, nelygu koks kontekstas. Pateiksiu garsų pavyzdį: anglų bachelor [10] galima versti ispaniškai soltero, itališkai scapolo, prancūziškai célibataire kontekste, susijusiame su žmonėmis ir galbūt su santuokos klausimais. Universitetiniame ir profesionaliame kontekste šis žodis pažymi bakalauro laipsnį gavusį asmenį, o viduramžių kontekste – riterio ginklanešį. Zoologiniame kontekste – tai patinas (pavyzdžiui, ruonis), poravimosi metu likęs be patelės.
Dabar suprantama, kodėl Altavista bet kuriuo atveju pasmerkta žlugti: ji neturi žodyno, semantikoje vadinamo „kontekstualia atranka“ (plg. Eco 1975, § 2.11). Arba ji gavo instrukciją, kad žodis works literatūroje žymi tekstų, o technologiniame kontekste – įmonių grupę, bet nepajėgė nuspręsti, ar Shakespeare‘ą mininti frazė siejasi su literatūriniu ar technologiniu kontekstu. Kitaip sakant, jai trūko tikrinių vardų žodyno, kuris nustatytų, kad Shakespeare‘as yra garsus poetas. Galbūt ji patyrė nesėkmę todėl, kad buvo „pamaitinta“ žodynu (maždaug tokiu, koks pateikiamas turistams), bet ne enciklopedija.
 
1.2. Suprasti kontekstą
 
Pamėginkime nūnai iškelti prielaidą, kad tai, ką vadiname žodžio reikšme, atitinka visa, kas žodyne (arba enciklopedijoje) parašyta vadinamojoje „vokabuloje“, paprastai riebiu šriftu. Viskas, ką apibrėžia ši vokabula, yra išreikštas to žodžio turinys. Skaitydami vokabulos apibrėžimus, mes suvokiame, kad (i) ji apima įvairias to paties žodžio reikšmes arba prasmes ir kad (ii) šias reikšmes arba prasmes dažnai galima išreikšti ne „tiksliu“ sinonimu, o apibrėžimu, parafraze ar net konkrečiu pavyzdžiu. Išmanantys savo darbą leksikografai ne tik pateikia vokabuloms apibrėžimus, bet ir jų kontekstiniam nudviprasminimui (disambiguazione contestuale) duoda instrukcijas, pagal kurias galime spręsti, koks turi būti kitos natūralios kalbos sinonimas (konkrečiame kontekste).
Ar galima įsivaizduoti, kad Altavista nėra aprūpinta panašiais leksikografiniais duomenimis? Gal pateikti jai posakiai buvo pernelyg trumpi, kad ji sugebėtų nustatyti atitinkamą kontekstą?
Štai kodėl aš padariau prielaidą, jog Altavista žino kontekstualaus nudviprasminimo taisykles ir kad jeigu jai būtų pateiktas angliškas tekstas, toks kaip John, a bachelor who studied at Oxford, followed a PhD program in natural sciences in Berlin and wrote a doctoral dissertation on the North Pole bachelors, Altavista jo nevers į italų šitaip: Džovanis, ruonis be poros, mokęsis Oksforde, baigė doktorantūrą Berlyne ir parašė daktaro disertaciją apie Šiaurės Ašigalio universiteto bakalaurus. [11]
 
Aš nutariau suteikti Altavistai gana platų kontekstą ir pasirinkau anglišką Pradžios knygos vertimo versiją, vadinamą Karaliaus Jokūbo Biblija:
 
In the beginning God created the heaven and the earth. And the earth was without form, and void; and darkness was upon the face of the deep. And the Spirit of God moved upon the face of the waters. And God said, Let there be light: and there was light. And God saw the light, that it was good: and God divided the light from the darkness. And God called the light Day, and the darkness he called Night. And the evening and the morning were the first day. And God said, Let there be a firmament in the midst of the waters, and let it divide the waters from the waters. And God made the firmament, and divided the waters which were under the firmament from the waters which were above the firmament. And it was so.
 
Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę, ir dvasia iš Dievo dvelkė viršum vandenų. Tuomet Dievas tarė: „Tebūna šviesa!“ Ir šviesa pasirodė. Dievas matė, kad šviesa buvo gera, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos. Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą naktimi. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, pirmoji diena. Dievas tarė: „Teb