UGNIUS MIKUČIONIS

Kai ne mūzos, o pelės lanko...
 
Keletas pastabų apie romano „Hermanas“ vertimą į lietuvių kalbą
 
Torgrim Eggen. Hermanas. Iš norvegų k. vertė Asta Grabauskienė, redaktorė Rita Markulienė. V.: Alma littera, 2007.
 
Publikuota: Šiaurės Atėnai 2008-02-29
 
Laimingas recenzentas, kai gali sau leisti analizuoti vertimo niuansus, subtilybes, stiliaus vingrybes, svarstyti, ar pasirinktas pats taikliausias žodis („stambus“ ar „didelis“, „spindėjo“ ar „žėrėjo“?), ar tinkamai perteiktos vietos, kurių pažodžiui išversti neįmanoma, ar pasirinktos adekvačios kompensuojamosios priemonės, ar neprapuldyta potekstė, žodžių žaismas, užuominos, nuorodos į kitus literatūros kūrinius ar istorinius įvykius...
 
Kur kas liūdniau, kai tenka konstatuoti, kad vertėjas paprasčiausiai nemoka kalbos, iš kurios „verčia“ kūrinį. Iš karto noriu atsiprašyti visų skaitytojų, kuriuos žeidžia bet koks aštresnis žodis. Patikėkit, recenzentas – ne piktdžiugiškas padaras, su pasimėgavimu baksnojantis pirštu: „Aha, čia negerai išversta, ir čia negerai, ir dar čia.“ Jis puikiai supranta, kad ir pats anaiptol nėra neklystantis, todėl neturi nė menkiausio ketinimo kabinėtis dėl smulkmenų. Vis dėlto, kai vertimas ne šiaip sumenkina literatūros kūrinio vertę, o tiesiog nebeturi nieko bendra su originalu, recenzentas negali apsimesti nieko nepastebįs. Net ir prastas stilius ar ne visai tikslus vertimas jau yra blogybės, kurių save gerbiantis vertėjas (ir leidėjas) turi vengti. Tačiau šįkart norėtųsi atkreipti dėmesį į tokius atvejus, kai vertėjas pasirenka ne tą daugiareikšmio žodžio reikšmę, painioja panašiai skambančius žodžius, kurių reikšmės niekaip nesusijusios, nemoka išversti gana elementarių pastoviųjų žodžių junginių, o kartais paprasčiausiai nuklysta į lankas.
 
Štai keletas pavyzdžių.
Originalas: „Og deretter gikk strømmen, som et ironisk punktum.“
Vertimas: „O po to viskas nuvažiavo toliau kaip ironiškas taškas“ (p. 23).
Komentaras: strøm reiškia „srovė“ (strømmen – žymimoji šio daiktavardžio forma, plg. anglų k. the stream). Yra ir veiksmažodis strømme – „plūsti, tekėti, srūti, lietis srautu“. Matyt, todėl vertime viskas ir „nuvažiavo“. Na, bet juk reikėtų žinoti, kad norvegai dažniausiai sako tiesiog strøm („srovė“), kai turi omeny elektros srovę. Taigi ir šiuo atveju ne „viskas nuvažiavo“, o „elektra dingo“. Tad ir vertimas galėtų būti toks: „O tada tarsi ironiškas taškas dingo elektra.“
 
Originalas: „...som et slags minste felles multiplum.“
Vertimas: „...lyg kokį mažiausią bendrą daugialypumą“ (p. 33).
Komentaras: multiplum iš tiesų primena žodį multippel (viena iš reikšmių – „daugialypis“, plg. multippel sklerose – „išsėtinė sklerozė“). Visgi reikėtų žinoti, kad minste felles multiplum yra „bendras mažiausias kartotinis“. Sutinku, buvo galima versti ir ne pažodžiui: visai šauniai būtų tikę ir „bendras vardiklis“, ir „bendras didžiausias daliklis“ (mat svarbiausias žodis šiuo atveju yra bendras, būtent bendrumą pabrėžia autorius) – na, bet „mažiausias bendras daugialypumas“ lietuviškai kalbančiam žmogui apskritai yra beprasmis žodžių kratinys.
 
Originalas: „Og selvfølgelig Neruda og Lorca, men de er jo stuerene, så klart.“
Vertimas: „Ir, žinoma, Neruda ir Lorka, bet jie juk krovikai, ne kas kita“ (p. 33).
Komentaras: „krovikas“ norvegiškai yra stuer. Vos pora raidelių skiriasi nuo žodžio stueren. Bet reikšmė nė iš tolo nepanaši. Stueren – tai „tvarkingas, švarus“ (stue „svetainė, salonas“ + ren „švarus“). Šis žodis dažniausiai vartojamas kalbant apie naminius gyvūnus (šunis, kates, šinšilas ir kt.), kurie yra „gražiai išauklėti“ ir neteršia namų. Taip pat galima pavartoti žodį stueren ir kitokiuose kontekstuose, pvz., stueren debatt reikštų „korektiški debatai“. (Teko internete skaityti straipsnį „Mer stueren Wikipedia“ – apie pastangas užtikrinti didesnį Vikipedijos patikimumą, korektiškumą.) Taigi rašytojas tikrai nepavadino nei Nerudos, nei Lorcos „krovikais“. Priešingai, jie apibūdinti kaip „tvarkingi“, „korektiški“. Galimas vertimas būtų toks: „Ir, žinoma, Neruda ir Lorka, bet jie juk, be abejo, saloniniai poetai.“
 
Originalas: „Her kommer hun, Vedados skjønne og ukjente muse!“
Vertimas: „O štai ir gražioji, nepažįstamoji Vedado pelytė!“ (p. 26)
Komentaras: dėl skonio nesiginčijama. Neabejoju, kad yra daug žmonių, kuriems pelytės labai simpatiškos. Vis dėlto „pelė“ norvegiškai vadinama mus, o muse – nors skiriasi tik viena vienintele raide – reiškia „mūza“. Taigi adekvatus vertimas galėtų būti toks: „Štai ir ji – gražioji, nežinomoji Vedado mūza.“
 
Originalas: „Miranda! ... kan! ... du! ... pelle! ... deg! ... ut! ... med en eneste gang!“
Vertimas: „Miranda!.. ar!.. gali!.. vienąkart!.. iš-si-neš-din-ti!“ (p. 16)
Komentaras: en gang iš tikrųjų gali reikšti „kartas, sykis“. Vis dėlto frazė med en (eneste) gang reiškia ne „vienąkart“, o „iš karto, tučtuojau“.
 
Originalas: „Clara var hans livs store kjærlighet, og han mener at Moreira drepte henne fordi han var slurvete.“
Vertimas: „Klara buvo didžioji jo gyvenimo meilė, ir jis mano, kad Moreira ją nužudė, nes ji buvo kekšė“ (p. 41–42).
Komentaras: slurvete reiškia „aplaidus, negrabus (apie žmogų); nerūpestingai, atmestinai atliktas (apie darbą)“. Kokiu būdu vertime atsirado „kekšė“, suvokti išties sunku. Adekvatus vertimas būtų toks: „Klara buvo didžioji jo gyvenimo meilė, ir jis mano, kad Moreira ją nužudė per negrabumą.“
 
Blogiausia tai, kad romano „Hermanas“ vertime į lietuvių kalbą tokių klaidų ne viena kita, o dešimtys.
Išvada peršasi savaime – kai leidykla galvoja tik apie pelną, o vertėjui sąžinė leidžia versti grožinę literatūrą iš kalbos, kurios jis kaip reikiant nemoka, savotiškais įkaitais tampa ir skaitytojai, ir autoriai. Kenkiama ir Lietuvoje jau pamėgtų skandinavų rašytojų įvaizdžiui, ir vertėjo profesijos prestižui. O jokio kito vaisto, kaip tik apie blogybes kalbėti garsiai, šioje situacijoje, regis, nėra.

Nariams

Naujienlaiškis