Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga

2009 m. kovo 25 d. Valstybinėje kalbos inspekcijoje surengė

diskusiją tema

Kalbos grynumo problema grožinės literatūros vertimuose.
Rūbas ar drabužis?

Pranešimą skaitė vertėjas Laimantas Jonušys, dalyvavo Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė, pasisakė Diana Bučiūtė, Gražvydas Kirvaitis, Rita Miliūnaitė, Jūratė Palionytė ir kt.

Renginyje dalyvavo apie 80 grožinės literatūros redaktorių, vertėjų, kalbininkų, leidėjų, studentų ir kitų besidominčių.

LLVS siūlymu aptarta problema, kuri vertėjams kyla ne dėl nustatytų kalbos normų, o dėl griežtų kalbos redaktorių vertinimų. Kalbininkai skiria pagrindinius ir šalutinius normos variantus. Pastaraisiais metais leidžiamose „Kalbos patarimų“ knygelėse tai apibūdinta taip: „Kartais reikia atskirti tai, kas tinka oficialiajai (t.y. informacinei, administracinei, mokslinei) bendrinei kalbai, o kas – laisviesiems stiliams (publicistikai, grožinei literatūrai, šnekamajai kalbai).“ Deja, verstinės grožinės literatūros redaktoriai savo redaguojamiems tekstams dažnai taiko tokius principus kaip oficialiajai bendrinei kalbai. Kartais taisoma ir tai, kas apskritai nėra oficialiai klasifikuota, – remiantis tik kokio nors kalbininko pasvarstymais.
Todėl verta pasiaiškinti klausimą: ar negalima palikti grožinės literatūros vertėjo nuožiūrai kai kurių sinoniminių žodžių ir alternatyvių formų vartoseną: rūbas – drabužis, anūkas – vaikaitis, girdėjosi – buvo girdėti, krinta – krenta, žvejas – žvejys, vieneri – vieni (metai) ir t.t. Yra ir sudėtingesnių, netipiškų atvejų, kai taisymai būna abejotini.

Urnėžiūtė, Rita. Tobulos kalbos ilgesys, akmenėliai ir rieduliai [Diskusijos "Kalbos grynumo problema grožinės literatūros vertimuose" aprašymas]. Gimtoji kalba 2009-04

 

Rėmėjai: LR kultūros rėmimo fondas, Valstybinė kalbos inspekcija

Nariams

Naujienlaiškis