Autorinių sutarčių rekomendacijos ir sutarties pavyzdys

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2010 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-527

 

AUTORINIŲ SUTARČIŲ IR ATLIKĖJO INTELEKTINIŲ PASLAUGŲ

SUTARČIŲ SUDARYMO REKOMENDACIJOS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Autorinių sutarčių ir atlikėjo intelektinių paslaugų sutarčių sudarymo rekomendacijos (toliau – rekomendacijos) skirtos teatrams, koncertinėms įstaigoms ir kitoms Kultūros ministerijai pavaldžioms ir jos valdymo sričiai priskirtoms kultūros įstaigoms (toliau – kultūros įstaigos), naudojančioms savo kūrybinės veiklos programose literatūros bei meno kūrinius ir atlikėjų intelektines paslaugas.

2. Šiomis rekomendacijomis siekiama:

2.1. sudaryti sąlygas kultūros įstaigoms tinkamai, nepažeidžiant autorių teisių, sudaryti autorines sutartis dėl literatūros ir meno kūrinių, specialiai sukurtų pagal kultūros įstaigų užsakymus, panaudojimo spektakliuose, koncertuose ar meno programose, taip pat teisėtai įgyti teises naudoti anksčiau sukurtus kūrinius, kurie reikalingi kultūros įstaigų kūrybinės veiklos programoms;

2.2. padėti kultūros įstaigoms tinkamai, nepažeidžiant atlikėjų teisių, sudaryti atlikėjo intelektinių paslaugų sutartis dėl literatūros ir meno kūrinių atlikimo spektakliuose, koncertuose ar meno programose, taip pat sutartis dėl atlikėjų teisių perdavimo ar suteikimo;

2.3. sudaryti sąlygas kultūros įstaigoms racionaliau ir efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas.

3. Rekomendacijose teikiami pasiūlymai parengti vykdant Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. ĮV- 710 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės nustatytų trūkumų šalinimo Kultūros ministerijoje“.

4. Rekomendacijose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (Žin., 1999, Nr. 50-1598; 2003, Nr. 28-1125), Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme (Žin., 2004, Nr. 96-3523) vartojamas sąvokas.

II. KULTŪROS ĮSTAIGŲ KŪRYBINĖS VEIKLOS PROGRAMOSE NAUDOJAMI KŪRINIAI
IR JŲ TEISIŲ TURĖTOJAI

5. Kultūros įstaigos kūrybinės veiklos programose naudojami literatūros ir meno kūriniai gali būti specialiai sukurti kultūros įstaigos užsakymu pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį, kuri sudaroma su autoriumi arba bendraautoriais. Kultūros įstaiga taip pat gali įsigyti teisę (išimtinę ar neišimtinę licenciją) naudoti savo veiklai anksčiau sukurtus kūrinius, sudarydama autorinę sutartį su autoriumi, jo teisių perėmėju arba jo įgaliotu atstovu.

6. Kultūros įstaiga autoriaus turtinių teisių perėmėja gali tapti įgijusi autoriaus turtines teises pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo, paveldėjimo tvarka arba kita įstatymų nustatyta tvarka (pvz., autoriaus turtinės teisės į kūrinį, sukurtą vykdant darbo užduotį, 5 metams pereina darbdaviui). Autoriaus turtinės teisės paveldimos pagal įstatymą arba testamentą. Notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra pakankamas įrodymas, kad jame nurodytas asmuo yra autoriaus turtinių teisių perėmėjas ir gali šias teises sutartimi perduoti ar suteikti kitiems asmenims.

7. Jeigu autorius savo turtines teises į literatūros ar meno kūrinį yra perdavęs kolektyviai administruoti Lietuvos ar užsienio autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms, tokios asociacijos yra autorių įgaliotos atstovės ir gali suteikti teisę naudoti atstovaujamų autorių kūrinius. Lietuvoje autorių turtines teises kolektyvinio administravimo būdu įgyvendina Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A).

8. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje pateikiami kūriniui, kaip autorių teisių objektui, taikomi apsaugos reikalavimai ir apsaugos atsiradimo sąlygos. Autorių teisių objektais laikomi originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Autorių teisė nereglamentuoja procesų, veiklos metodų, paslaugų, darbo funkcijų ir pan., todėl ir autorinės sutarties objektu gali būti tik kūrybinės veiklos rezultatas (t. y. konkrečiai įvardytas literatūros, mokslo ar meno kūrinys) ir perduodamos ar suteikiamos autoriaus turtinės teisės, sudarančios galimybę naudoti kūrinį nedalyvaujant pačiam autoriui.

9. Autorių teisės į kūrinį atsiranda jį sukūrus, t. y. kai originalus kūrybinės veiklos rezultatas įgauna objektyvią išraiškos formą, leidžiančią suvokti konkretų kūrinį ir jį atgaminti (kopijuoti) atitinkamais būdais ir priemonėmis. Įstatymas nereikalauja kūrinio materialios išraiškos formos, todėl kai kuriais atvejais gali pakakti ir kitos objektyvios išraiškos formos. Pvz., paskaitai ar pranešimui gali pakakti žodinės išraiškos formos. Choreografijos kūrinio (šokio) autorius gali pateikti kultūros įstaigai sukurtą kūrinį, kuris turės atlikėjų gyvai atliekamo šokio formą arba šokio audiovizualinio įrašo formą, taip pat choreografijos kūrinys gali būti sukurtas išreiškiant jį specialiais, choreografijos kūriniams užrašyti skirtais ženklais.

10. Tais atvejais, kai kultūros įstaiga pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį tampa autoriaus turtinių teisių perėmėja, rekomenduojama sutartyje numatyti autoriaus įsipareigojimą pateikti kūrinį tokia forma, kuri leistų kultūros įstaigai tinkamai panaudoti kūrinį pagal paskirtį nedalyvaujant pačiam autoriui. Pvz., literatūros kūrinys gali būti pateiktas atspausdintas rankraštyje arba skaitmenine išraiškos forma, scenografijos kūriniai paprastai pateikiami eskizo ar maketo forma, kuri leidžia atgaminti scenografijos kūrinį sceniniam spektaklio pastatymui. Žodinė literatūros kūrinio išraiškos forma sutartyje galėtų būti numatoma tik tais atvejais, kai autorius suteikia teisę vienkartiniam kūrinio panaudojimui ir pats įsipareigoja viešai perskaityti kūrinį spektaklio, koncerto, meno programos, literatūros vakaro ar kito renginio metu.

III. AUTORIŲ TURTINIŲ TEISIŲ PERDAVIMO AR SUTEIKIMO SĄLYGOS. AUTORINĖS SUTARTYS

11. Teisėtai naudoti kūrinius kultūros įstaiga gali tik turėdama autoriaus, jo teisių perėmėjo arba jo tinkamai įgalioto asmens leidimą, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai kūrinius galima naudoti be autorių leidimo ir nemokant autorinio atlyginimo. Tokie laisvo ir neatlygintino kūrinių naudojimo atvejai, kurie gali būti aktualūs kultūros įstaigoms, nustatyti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 21 straipsnyje (kūrinių citavimas), 22 straipsnyje (kūrinių panaudojimas mokymo ir mokslinių tyrimų tikslams), 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte (kūrinių panaudojimas reklamuojant meno kūrinių viešą parodą ar pardavimą, atgaminant ir viešai paskelbiant tuos kūrinius tiek, kiek to reikia pranešti apie renginį), 25 straipsnyje (kūrinių panaudojimas karikatūrai ar parodijai).

12. Leidimas atitinkamu būdu ir forma naudoti kūrinį yra suteikiamas autorine sutartimi, kuri sudaroma raštu. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje pateikiama tokia autorinės sutarties samprata: pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

13. Autorinių sutarčių sąlygos įvardijamos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje. Autorinėje sutartyje turi būti šios sąlygos: kūrinio pavadinimas (užsienio autorių kūrinių pavadinimai nurodomi ir originalo kalba); kūrinio apibūdinimas, perduodamos ar suteikiamos autorių turtinės teisės (kūrinio panaudojimo būdai), licencijos rūšis (išimtinė ar neišimtinė licencija); teritorija, kurioje galioja teisių perdavimas ar licencija, suteikianti teisę naudoti kūrinį; teisių perdavimo ar licencijos galiojimo terminas; autorinio atlyginimo dydis, mokėjimo tvarka ir terminai; šalių ginčų sprendimo tvarka ir atsakomybė. Tais atvejais, kai kultūros įstaiga sudaro autorinę kūrinio užsakymo sutartį, sutarties sąlygose, kuriose apibūdinamas kūrinys, rekomenduojama aptarti kūrinio pobūdį, žanrą, paskirtį ir kitus reikalavimus būsimam kūriniui ir jo išraiškos formai. Autorinės sutarties pavyzdinė forma pateikiama rekomendacijų 1 priede.

14. Iš rekomendacijų 12 punkte pateiktos sutarties sampratos matyti, kad kultūros įstaiga pagal autorinę sutartį gali tapti autorių turtinių teisių perėmėja arba gali įsigyti teisę naudoti kūrinį pagal sutartyje numatytą išimtinę arba neišimtinę licenciją:

14.1. jeigu kultūros įstaiga pagal autorinę sutartį tampa autorių turtinių teisių perėmėja arba įsigyja išimtinę licenciją į kūrinį, ji galės naudoti kūrinį atitinkamais būdais, kurie susiję su sutartyje numatytomis autorių turtinėmis teisėmis, bei pati turės galimybę suteikti teisę naudoti kūrinį tokiais būdais kitiems asmenims. Pvz., jeigu kultūros įstaiga pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį tapo dramos kūrinio autoriaus turtinių teisių perėmėja, ji turės teisę pagal šį dramos kūrinį statyti spektaklį scenoje ir jį viešai atlikti, bei kaip autoriaus turtinių teisių perėmėja galės už atitinkamą atlygį suteikti teisę kitoms kultūros įstaigoms, įmonėms ar organizacijoms tokiais pat būdais naudoti šį dramos kūrinį;

14.2. jeigu kultūros įstaiga pagal autorinę sutartį įsigyja neišimtinę licenciją į kūrinį, tai teisę naudoti kūrinį atitinkamais būdais, kurie susiję su sutartyje numatytomis autorių turtinėmis teisėmis, turės ne tik ji viena, bet ir pats autorius bei kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, jeigu autorius suteiks jiems tokias pat neišimtines licencijas. Pvz., jeigu kultūros įstaiga pagal autorinę sutartį įsigijo neišimtinę licenciją viešai atlikti muzikos kūrinį dramos spektaklyje, ji turės teisę naudoti šį muzikos kūrinį spektaklyje sutartyje numatytu būdu, bet neturės galimybės suteikti teisę kitoms kultūros įstaigoms, įmonėms ar organizacijoms viešai atlikti šį muzikos kūrinį, nes išimtinės turtinės autoriaus teisės į kūrinį tokiais atvejais priklausys autoriui.

15. Autorių turtinės teisės reiškia galimybę naudoti kūrinį įvairiais būdais ir formomis bei gauti pajamų iš kūrinio naudojimo. Autorių turtinės teisės, numatytos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, apima tokius kūrinio panaudojimo būdus: atgaminimą (kopijavimą) bet kokia forma ar būdu, išleidimą, vertimą, adaptavimą, aranžavimą, inscenizavimą ar kitokį kūrinio perdirbimą, kai sukuriamas išvestinis kūrinys, kūrinio originalo ar jo kopijų platinimą parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn ar valdyti, taip pat kūrinio importavimą, eksportavimą, viešą kūrinio originalo ar kopijos rodymą, viešą atlikimą bet kokiais būdais ir priemonėmis, kūrinio transliaciją, retransliaciją, kitokį kūrinio viešą paskelbimą, įskaitant paskelbimą kompiuterių tinklais (internete).

16. Kultūros įstaiga, perimdama autoriaus turtines teises į kūrinį arba įsigydama išimtinę arba neišimtinę teisę naudoti kūrinį, turėtų įvertinti, kokios autorių turtinės teisės į konkretų kūrinį jai reikalingos ir sutartyje numatyti konkrečius kūrinio naudojimo būdus.

17. Laikoma, kad pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyti kūrinio naudojimo būdai, laikoma, kad autorinė sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio ta sutartis buvo sudaryta (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 40 str. 2 ir 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad kultūros įstaigų kūrybinės veiklos programos susijusios su įvairiais kūrinių panaudojimo būdais, siekiant išvengti teisinių neaiškumų ir konfliktinių situacijų, kultūros įstaigoms rekomenduojama sutartyse aiškiai aptarti kūrinio panaudojimo būdus.

18. Kultūros įstaigoms, vykdančios scenos meno veiklą, aktualūs tokie kūrinių panaudojimo būdai:

18.1. kūrinių viešas atlikimas (tai gali būti tiesioginis (gyvas) atlikimas, taip pat kūrinio atlikimas panaudojant fonogramas ar audiovizualinius kūrinio atlikimo įrašus);

18.2. kūrinių transliacija ar kitoks kūrinių viešas paskelbimas (pavyzdžiui, spektaklio, koncerto ar meno programos viešo atlikimo metu šie renginiai gali būti tiesiogiai transliuojami arba viešai skelbiami už renginio vietos ribų, panaudojant garsiakalbius, ekranus ar kitus prietaisus), taip pat kūrinių paskelbimas kompiuterių tinklais (internete);

18.3. kūrinių atgaminimas garso ir/ar audiovizualiniuose įrašuose (spektaklių, koncertų ar kitų meno programų įrašymas garso ir/ar vaizdo įrašymo įranga ir atgaminimas (kopijavimas) įvairiose garso ir/ar vaizdo laikmenose), taip pat įrašų originalų ar kopijų platinimas.

19. Kultūros įstaigoms, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką, gali būti svarbūs ir kiti kūrinių panaudojimai būdai: muzikos kūrinių aranžavimas, kūrinių vertimas ar inscenizavimas. Pvz., jeigu kultūros įstaigos kūrybinės veiklos programoje numatytos gastrolės užsienio šalyse, jai svarbu turėti teisę versti kūrinius į atitinkamas užsienio kalbas.

20. Tais atvejais, kai kultūros įstaiga užsako sukurti įvairius kūrinius (fotografijas, afišas, ir kt.), skirtus informuoti visuomenę apie viešai atliekamus spektaklius, koncertus ar meno programas, autorinėje kūrinio užsakymo sutartyje reikėtų susitarti dėl teisių atgaminti šiuos kūrinius įvairiais būdais ir formomis, juos išleisti ir platinti. Jeigu informacinė reklaminė medžiaga bus viešai skelbiama įvairiomis ryšio priemonėmis, sutartyje turėtų būti suderinti ir viešo paskelbimo būdai.

21. Autorinėje sutartyje svarbu aptarti turtinių teisių perdavimo ar suteikimo galiojimo terminus (Autorinės sutarties pavyzdinės formos 1.4 punktas, 1 priedas). Jeigu autorinėje sutartyje nenurodytas autorių turtinių teisių perdavimo ar suteikimo terminas, sutarties šalis gali nutraukti autorinę sutartį prieš vienerius metus raštu pranešusi kitai šaliai apie sutarties nutraukimą (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 40 str. 2 d.). Sudarydama sutartį, kultūros įstaiga turėtų įvertinti realų kūrinio naudojimo laikotarpį, atsižvelgdama į savo perspektyvines veiklos programas. Nerekomenduojama perimti autorių turtinių teisių ar įsigyti licencijų naudoti kūrinį visam autorių turtinių teisių galiojimo laikotarpiui, kuris apima visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties. Tokios sutarties sąlygos ne tik trukdytų kultūros ir meno sklaidai, bet ir neskatintų kūrybingumo.

22. Jeigu kultūros įstaigos spektakliai, koncertai ar kitos meno programos bus viešai atliekamos užsienio gastrolėse, autorinėje sutartyje svarbu tinkamai aptarti teisių perdavimo ar suteikimo galiojimo teritoriją (Autorinės sutarties pavyzdinės formos 1.4 punktas, 1 priedas). Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyta galiojimo teritorija, laikoma, kad autorių turtinės teisės yra perduotos ar suteiktos Lietuvos Respublikos teritorijoje (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 40 str. 2 d.). Kultūros įstaiga šias sutarties sąlygas turėtų derinti su gastrolių planais ir realiai vertinti savo poreikius, kartu atsižvelgdama ir į autorių interesus.

23. Kūrinio autorius nuo kūrinio sukūrimo momento įgyja ne tik turtines autorių teises į kūrinį, bet ir asmenines neturtines teises (autorystės teisę, teisę į autoriaus vardą ir teisę į kūrinio neliečiamybę), kurios numatytos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnyje. Autorių asmeninės neturtinės teisės kitiems asmenims neperduodamos, todėl kultūros įstaiga nei sutartimi, nei kitu būdu šių teisių negali perimti.

24. Naudodama kūrinius spektakliuose, koncertuose ir meno programose, kultūros įstaiga turi nurodyti kūrinių autorystę. Autoriaus pageidavimu jo vardas gali būti nenurodomas kūrinyje arba kūrinys gali būti išleidžiamas, viešai skelbiamas ir viešai atliekamas nurodant autoriaus pseudonimą. Šios sąlygos turėtų būti aptartos sutartyje. Kultūros įstaiga neturi teisės keisti kūrinio ar jo pavadinimo. Atsiradus poreikiui kultūros įstaigos kūrybinės veiklos procese keisti kūrinį, būtina informuoti autorių ir sudaryti jam sąlygas padaryti reikalingus pakeitimus taip, kad nebūtų pažeista autoriaus teisė į kūrinio neliečiamybę.

25. Siekiant patvirtinti autorinės kūrinio užsakymo sutarties įvykdymą, sudaromas kūrinio perdavimo–priėmimo aktas, kurį pasirašo kultūros įstaigos šiam tikslui sudaryta komisija ir autorius. Kūrinio perdavimo–priėmimo akto pavyzdinė forma pateikiama 2 priede.

IV. AUTORINĖS SUTARTYS, TURINČIOS INTELEKTINIŲ PASLAUGŲ SUTARČIŲ SĄLYGŲ

26. Iš rekomendacijų III skyriuje pateiktų paaiškinimų apie autorių turtinių teisių perdavimą ir teisių naudoti kūrinius suteikimą autorine sutartimi matyti, kad autorinė sutartis sudaro sąlygas kultūros įstaigai teisėtai naudoti kūrinius įvairiais būdais ir formomis nedalyvaujant kūrinių autoriams. Todėl autorinė sutartis pagal savo teisinę prigimtį ir esmę gali būti laikoma autorių turtinių teisių pirkimo–pardavimo sutartimi. Tačiau kai kurios kultūros įstaigų kūrybinės programos turi savo specifiką, kuri reikalauja, kad kūrybos proceso metu ar panaudojant sukurtą kūrinį autorius dalyvautų kultūros įstaigos veikloje teikdamas intelektines paslaugas.

27. Tokia kultūros įstaigų veiklos specifika siejama su sceninių kūrinių sukūrimu ir viešu atlikimu. Pvz., režisieriaus kūrybinės veiklos rezultatas – dramos kūrinio sceninė išraiškos forma (režisuotas spektaklis) atsiranda tik režisieriui asmeniškai dalyvaujant spektaklio kūrybos (pastatymo) procese kartu su aktoriais ir kitais spektaklio kūrėjais. Jeigu režisierius nėra etatinis kultūros įstaigos darbuotojas, jo buvimas teatre, kuriant spektaklį arba pritaikant sukurtą spektaklį gastrolėse kitai scenai, yra siejamas su atitinkamomis intelektinėmis paslaugomis, kurias režisierius teikia kultūros įstaigai.

28. Autorių teisė nereglamentuoja paslaugų teikimo proceso. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutartys dėl paslaugų teikimo nelaikomos autorinėmis sutartimis. Atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuoja Civilinio kodekso XXXV skyriaus nuostatos. Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalyje numatyta paslaugų sutarties samprata.

29. Tais atvejais, kai kultūros įstaiga užsako kūrinius, kurių kūrybos ar panaudojimo specifika susijusi su intelektinių paslaugų teikimu (pvz., režisuoti spektakliai, scenografijos kūriniai, choreografijos kūriniai ir kiti kūriniai), nebūtina sudaryti dvi atskiras sutartis (autorinę sutartį dėl kūrinio sukūrimo ir intelektinių paslaugų sutartį dėl intelektinių paslaugų teikimo). Kultūros įstaiga su kūrinio autoriumi tokiu atveju gali sudaryti sutartį, kuri turės tiek autorinės sutarties, tiek paslaugų sutarties elementų. Civilinio kodekso Šeštosios knygos „Prievolių teisė“ komentare paaiškinama, kad atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, šalys gali sudaryti sutartį, kurioje jos numato sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims. Tokios sutartys vadinamos mišriosiomis sutartimis (Justitia, Vilnius, 2003, p. 195).

30. Rekomendacijų 1 priede pateiktos autorinės sutarties pavyzdinės formos 5 punkto pastaboje pateikiami paaiškinamai dėl galimų ypatingų sutarties sąlygų. Pvz., autorinės sutarties su spektaklio režisieriumi, scenografijos autoriumi, choreografijos autoriumi ypatingose sutarties sąlygose gali būti aptartos šių autorių teikiamos paslaugos, susijusios su scenos meno veiklos specifika, šių autorių dalyvavimo kultūros įstaigų gastrolėse sąlygos (pvz., kelionės, gyvenimo, gyvenamojo ploto nuomos ir kitų išlaidų, susijusių su dalyvavimu gastrolėse, padengimo sąlygos). Tokios ypatingos sutarties sąlygos svarbios ir tais atvejais, kai kultūros įstaiga sudaro autorinę sutartį (pvz., autorinę sutartį dėl spektaklio režisavimo) su užsienio autoriumi.

31. Autorių (režisierių, choreografų, scenografijos autorių), vykstančių į gastroles Lietuvoje ir užsienyje, taip pat kultūros įstaigos kvietimu į Lietuvą atvykstančių užsienio autorių autorinės kūrinio užsakymo sutarties kainą sudarys ne tik autoriui numatytas autorinis atlyginimas, bet ir jo kelionės, gyvenamojo ploto nuomos ir kitos išlaidos. Sutartyje turėtų būti aiškiai aptarta, kokią dalį sutarties kainos sudarys autorinis atlyginimas ir kokią dalį atlikėjo kelionės, gyvenamojo ploto nuomos ir kitos išlaidos, kurias įsipareigoja apmokėti kultūros įstaiga. Atsiskaitymai su gastrolių dalyviais vykdomi pagal kultūros įstaigos steigėjo patvirtintą gastrolių tvarką.

32. Ypatingose sutarties sąlygose gali būti aptariami ir kiti kultūros įstaigai ir autoriui svarbūs kūrinio sukūrimo aspektai. Pvz., autorinėje sutartyje su režisieriumi ar choreografu svarbu aptarti repeticijų grafiką. Toks grafikas gali būti išdėstytas sutarties priede, kuris tampa sudėtine sutarties dalimi. Autorinėje sutartyje su scenografijos autoriumi ar scenos kostiumų autoriumi ypatingose sąlygose gali būti aptariamos autoriaus paslaugos, susijusios su autorine priežiūra, įgyvendinant (atgaminant) medžiagoje eskizuose išreikštus kūrinius.

33. Autorinės sutartys dėl kultūros įstaigos darbuotojų sukurtų kūrinių naudojimo kultūros įstaigoje nesudaromos, jeigu darbuotojo darbo sutartyje ar pareigybės aprašyme numatyta, kad į darbuotojo pareigas ar darbo funkcijas įeina kultūros įstaigos kūrybinės veiklos programoms reikalingų kūrinių sukūrimas.

34. Tais atvejais, kai kultūros įstaigos užsakymu kūrinį bendru kūrybiniu darbu sukuria du arba daugiau autorių (bendraautoriai), rekomenduojama su bendraautoriais sudaryti vieną autorinę sutartį. Sutartyje rekomenduojama numatyti kiekvienam iš bendraautorių skiriamą autorinio atlyginimo dalį. Jeigu bendraautoriai savo tarpusavio santykius dėl kūrybinio indėlio, autorinio atlyginimo ir autorių teisių įgyvendinimo nustatė pasirašydami atskirą bendraautorių susitarimą, jis gali būti laikomas kultūros įstaigos ir bendraautorių sudaromos autorinės sutarties priedu, kuris tampa sudėtine sutarties dalimi.

V. ATLIKĖJO INTELEKTINIŲ PASLAUGŲ SUTARTYS

35. Atlikėjo samprata pateikiama Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje: atlikėjas – aktorius, dainininkas, muzikantas, šokėjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis, kitaip atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius. Atlikėju taip pat laikomas orkestro, ansamblio ar choro vadovas ir dirigentas.

36. Kultūros įstaigos, įgyvendindamos savo kūrybinės veiklos programas, susijusias su kūrinių viešu atlikimu, paprastai naudojasi ne tik kultūros įstaigoje dirbančių atlikėjų paslaugomis. Be savo etatinių atlikėjų, dirbančių kultūros įstaigoje pagal darbo sutartis, kultūros įstaiga gali pasitelkti ir kitus atlikėjus, nesusijusius su ja darbo santykiais. Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai atlikėjas pasitelkiamas vienam spektakliui ar koncertui tiesiogiai (gyvai) atlikti ir atlikėjo gretutinės teisės į atlikimą neperduodamos, su atlikėju įstatymu nustatyta tvarka sudaroma intelektinių paslaugų sutartis.

37. Intelektinių paslaugų sutartis aptariama rekomendacijų 28 punkte. Kultūros įstaiga, sudarydama atlikėjo intelektinių paslaugų sutartį, turi įvertinti savo poreikius, susijusius su kūrybinės veiklos programos specifika ir repertuaro formavimu, nuo kurių priklausys intelektinių paslaugų sutarties sąlygos (kūrinių viešo atlikimo vieta ir laikas, atlikėjo teikiamų paslaugų trukmė ir kitos sąlygos). Atlikėjo intelektinių paslaugų sutarties pavyzdinė forma pateikiama rekomendacijų 3 priede.

38. Tais atvejais, kai kultūros įstaigai atlikėjo paslaugos reikalingos ne tik vienkartiniam viešam kūrinio atlikimui, bet ilgesniam laikotarpiui arba visam kūrybinės veiklos programos sezonui, sutartyje turi būti aptariamos visos sąlygos, kurios svarbios kultūros įstaigos ir atlikėjų įsipareigojimams vykdyti: repeticijų skaičius ir organizavimo tvarka, spektaklių, koncertų ar meno programų, kuriose dalyvaus atlikėjas, skaičius ir kitos sąlygos. Pvz., repeticijų, spektaklių ar koncertų grafikai gali būti išdėstyti sutarties prieduose, kurie būtų laikomi neatskiriama sutarties dalimi.

39. Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagal intelektinių paslaugų sutartį atlikėjui išmokamo atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu procentais nuo teatro ar koncertinės įstaigos pajamų, gautų už bilietus, parduotus į spektaklį, koncertą ar meno programą, arba konkrečia pinigų suma. Tai reiškia, kad koncertinė įstaiga turi galimybę tartis su atlikėju dėl atlyginimo dydžio ir mokėjimo tvarkos, atsižvelgdama į savo kūrybinės veiklos specifiką. Pvz., sutartyje gali būti numatyta, kad atlikėjui už sukurtą vaidmenį spektaklyje, kultūros įstaiga išmokės atlyginimą konkrečia pinigų suma, o už viešą spektaklio atlikimą atlyginimas bus mokamas procentais nuo pajamų, gautų už parduotus bilietus. Tokiu atveju atlyginimo už viešą atlikimą dydis priklausys ir nuo spektaklio populiarumo.

40. Tais atvejais, kai atlikėjas pagal sutartį sutinka dalyvauti kultūros įstaigos organizuojamose gastrolėse Lietuvoje ir/ar užsienyje, sutartyje turi būti aptartos gastrolių sąlygos (data, vieta ir gastrolių trukmė, spektaklių, koncertų ar meno programų pavadinimai ir t. t.). Jeigu per atlikėjo paslaugų teikimo laiką numatomas didelis gastrolių kiekis, jų sąrašas gali būti išdėstytas sutarties priede, kuris būtų laikomas neatskiriama sutarties dalimi. Šios sąlygos sutartyje gali būti numatytos kaip ypatingos sąlygos.

41. Atlikėjų, vykstančių į gastroles Lietuvoje ir užsienyje, ir kultūros įstaigos kvietimu į Lietuvą atvykstančių užsienio atlikėjų intelektinių paslaugų sutarties kainą sudarys ne tik atlikėjui numatytas atlyginimas už intelektines atlikėjo paslaugas, bet ir kelionės, gyvenamojo ploto nuomos ir kitos išlaidos. Sutartyje turėtų būti aiškiai aptarta, kokią dalį sutarties kainos sudarys atlikėjo atlyginimas, kelionės, gyvenamojo ploto nuomos ir kitos išlaidos, kurias įsipareigoja apmokėti kultūros įstaiga. Atsiskaitymai su gastrolių dalyviais vykdomi pagal kultūros įstaigos steigėjo patvirtintą gastrolių tvarką.

VI. ATLIKĖJO TURTINIŲ TEISIŲ PERDAVIMO AR SUTEIKIMO SPECIFIKA

42. Atlikėjo turtinės teisės reiškia galimybę naudoti atlikėjo tiesioginį (gyvą) atlikimą arba atlikimo garso ar audiovizualinį įrašą ir gauti pajamų iš atlikimo ar atlikimo įrašo naudojimo. Atlikėjo turtinės teisės, numatytos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje, apima tokius atlikimo panaudojimo būdus: tiesioginio (gyvo) atlikimo transliaciją, retransliaciją ir kitokį viešą paskelbimą, atlikimo įrašymą, atlikimo įrašų atgaminimą (kopijavimą) garso ar audiovizualinėse laikmenose, atlikimo įrašų ar jų kopijų platinimą, taip pat atlikimo įrašo paskelbimą kompiuterių tinklais (internete).

43. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlikėjų turtinės teisės gali būti perduodamos pagal sutartį, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka. Sutartims dėl atlikėjo turtinių teisių perdavimo arba licencinėms sutartims dėl teisių suteikimo taikomos tokios pat sąlygos, kaip ir sutartims dėl autorių turtinių teisių perdavimo ar suteikimo.

44. Kultūros įstaiga, sudarydama su atlikėjų intelektinių paslaugų sutartį, turėtų įvertinti, ar jos kūrybinės veiklos programoms svarbus atlikėjo turtinių teisių turėjimas. Pvz., sudarius sutartį su atlikėju dėl tiesioginio (gyvo) atlikimo koncerte ar kitoje meno programoje, kuri bus tiesiogiai transliuojama ar kitaip viešai skelbiama, kultūros įstaiga su atlikėju turi aptarti leidimą panaudoti atlikimą tokiais būdais, nes jie susiję su atlikėjo išimtinėmis turtinėmis teisėmis. Be atlikėjų, dalyvaujančių spektaklyje, koncerte ar kitoje viešai atliekamoje meno programoje, leidimo negali būti daromi šių renginių garso ar audiovizualiniai įrašai.

45. Tais atvejais, kai kultūros įstaigai svarbios ne tik atlikėjo paslaugos dalyvaujant kultūros įstaigos kūrybinės veiklos programose, bet svarbu perimti ir atlikėjo turtines teises, kurios leistų daryti atlikimo įrašus ir juos atgaminti (kopijuoti), platinti ir panaudoti kitais būdais, susijusiais su atlikėjų turtinėmis teisėmis, kultūros įstaiga gali sudaryti su atlikėju atskirą sutartį dėl atlikėjo turtinių teisių perėmimo ar suteikimo arba atlikėjo intelektinių paslaugų sutartyje numatyti specialias sąlygas dėl atlikėjo teisių perėmimo arba suteikimo. Atlikėjo intelektinių paslaugų pavyzdinės sutarties formos (3 priedas) 4 punkte pateikiamos galimos atlikėjo turtinių teisių įgyvendinimo sąlygos ir paaiškinimai dėl galimų alternatyvų sudarant konkrečią sutartį. Rekomendacijų 29 punkte pateikti paaiškinimai, susiję su sutarties laisvės principu sudarant mišrias sutartis, taikomi ir sudarant sutartis su atlikėjais.

46. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad sutartis dėl atlikėjų turtinių teisių perdavimo ar licencijos suteikimo kai kūrinį atlieka kolektyvas (choras, ansamblis, orkestras, aktorių grupė ir pan.) sudaro kolektyvo įgaliotas atstovas. Kai tokio įgaliojimo nėra, sutartį gali sudaryti kolektyvo vadovas. Tokiais atvejais rekomenduojama sutartyje nurodyti atlikėjus ir kiekvienam iš jų tenkančią dalį atlyginimo, numatyto sutartyje atlikėjų kolektyvui. Tais atvejais, kai sutartis sudaroma su dideliu atlikėjų kolektyvu, atlikėjų sąrašas ir kiekvienam atlikėjui tenkanti atlyginimo dalis gali būti numatyta sutarties priede. Tokie reikalavimai nebūtini, jeigu kultūros įstaigą sudaro atlikėjų intelektinių paslaugų sutartį su juridinio asmens statusą turinčiu atlikėjų kolektyvu.

47. Siekiant patvirtinti atlikėjo intelektinių paslaugų sutarties įvykdymą, sudaromas atlikėjo paslaugų (atlikimo) perdavimo–priėmimo aktas, kurį pasirašo kultūros įstaigos šiam tikslui sudaryta komisija ir atlikėjas ar atlikėjų kolektyvo įgaliotas asmuo. Atlikėjo paslaugų (atlikimo) perdavimo–priėmimo akto pavyzdinė forma pateikiama 4 priede.

48. Kultūros įstaiga savo kūrybinės veiklos programose gali naudoti komerciniais tikslais išleistus ir platinamus atlikimo garso ir/ar audiovizualinius įrašus. Tokiu atveju kultūros įstaigai nereikia sudaryti sutarčių su atskirais atlikėjais ar atlikėjų kolektyvais. Kultūros įstaiga už komerciniais tikslais išleistų atlikimo įrašų naudojimą savo kūrybinės veiklos programose atlikėjams atlyginimą turi mokėti per atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo asociacijas (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 55 str. 3 d.). Lietuvoje atlikėjų teises į atlikimo įrašus administruoja Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA).

49. Atlikėjai turi ne tik turtines teises į kūrinio atlikimą ar atlikimo įrašą, bet ir asmenines neturtines atlikėjų teises (teisę į atlikėjo vardą ir teisę į atlikimo neliečiamybę), kurios numatytos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 52 straipsnyje. Asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Kultūros įstaiga turi nurodyti atlikėjų vardus spektaklių, koncertų ir meno programų informacinėje reklaminėje medžiagoje. Jeigu atlikėjas pageidauja, kad jo vardas nebūtų nurodomas arba būtų nurodomas atlikėjo sceninis vardas (pseudonimas), šios sąlygos turi būti aptartos sutartyje.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

50. Nematerialųjį turtą, įgytą pagal autorines sutartis ar sutartis dėl atlikėjų teisių perdavimo ar suteikimo, kultūros įstaiga turi apskaityti taikydama 13-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Nematerialusis turtas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1K-238 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1K- 495 redakcija) (Žin., 2008, Nr. 86-3438; 2010, Nr. 2-92).

51. Rekomendacijų 1, 2, 3 ir 4 prieduose pateiktos sutarčių ir perdavimo–priėmimo aktų pavyzdinės formos yra rekomendacinio pobūdžio. Vadovaujantis Civilinio kodekso, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo bei Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo normomis, reglamentuojančiomis sutarčių sudarymo tvarką ir sąlygas, pavyzdinių sutarčių sąlygos konkrečiose sutartyse gali būti keičiamos ir papildomos, atsižvelgiant į kultūros įstaigų kūrybinių programų rengimo ir įgyvendinimo specifiką.

52. Rekomendacijas ir jų prieduose pateiktas sutarčių ir perdavimo – priėmimo aktų pavyzdines formas rekomenduojama taikyti ir savivaldybių kultūros įstaigoms, taip pat kitoms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms, įgyvendinančioms scenos meno ir kitas kūrybines programas.

 

---

Pavyzdys

Autorinių sutarčių ir atlikėjo
intelektinių paslaugų sutarčių
sudarymo rekomendacijų
1 priedas

 

AUTORINĖ SUTARTIS

 20.....  m........................d.

         Kultūros įstaiga ................................................., atstovaujama............................................,

                                            (pavadinimas)                                         (pareigos, vardas, pavardė) 

(toliau – Užsakovas), ir...................................... (vardas, pavardė) (toliau – Autorius) sudarė šią autorinę   

(kūrinio užsakymo) sutartį (toliau – Sutartis):

          1. Sutarties dalykas

          1.1 Užsakovo kūrybinės veiklos  programai skirto kūrinio...................................................................................

                                                                                                                  (kūrinio pavadinimas)

 (toliau – Kūrinys) sukūrimas ir autoriaus turtinių teisių į sukurtą Kūrinį perdavimas¹

          1.2. Kūrinys turi atitikti šias sąlygas:

           Kūrinio pobūdis (literatūros, meno kūrinys), žanras, tema:..............................................................................

............................................................................................................................................................................

             Kitos sąlygos, kurias turi atitikti Kūrinys²:.......................................................................................................

.............................................................................................................................................................................

          1.3. Perduodamos (suteikiamo)³ autoriaus turtinės teisės į Kūrinį (Kūrinio panaudojimo būdai):

 .............................................................................................................................................................................

           1.4. Autoriaus turtinės teisės į Kūrinį Užsakovui perduodamos (suteikiamos) ………….metų laikotarpiui nuo sukurto Kūrinio priėmimo dienos. Perduotų (suteiktų) autorių teisių galiojimo teritorija.......................................           

          2. Kūrinio pateikimo ir priėmimo tvarka

2.1. Sutarties 1 punkte numatytas Kūrinys turi būti pateiktas Užsakovui iki 20...... m. ..................….d.

2.2. Užsakovas įsipareigoja Autoriaus pateiktą Kūrinį įvertinti per ....... dienų nuo Kūrinio pateikimo dienos ir raštu pranešti Autoriui apie pateikto Kūrinio priėmimą arba atmetimą, arba apie reikalavimą pataisyti Kūrinį, kad jis atitiktų Sutarties 1.2 punkte numatytas sąlygas. 

2.3. Jeigu per .......... dienų nuo Kūrinio įvertinimo dienos Užsakovas neišsiunčia Autoriui rašytinio pranešimo, Kūrinys laikomas priimtu ir Autorius įgyja teisę į Sutartyje numatytą autorinį atlyginimą. Kūrinio perdavimas–priėmimas patvirtinamas šalims pasirašant kūrinio perdavimo–priėmimo aktą.

2.4. Nuo Kūrinio priėmimo dienos Užsakovas tampa Autoriaus turtinių teisių, numatytų Sutarties 1.3 punkte, perėmėju⁴.

          3. Šalių įsipareigojimai

3.1. Autorius įsipareigoja:

3.1.1. savarankiškai ir sąžiningai, nepažeidžiant kitų autorių teisių, sukurti Kūrinį, atitinkantį Sutarties 1.2 punkte numatytas sąlygas, ir Sutartyje numatytu laiku pateikti jį Užsakovui;

3.1.2. be Užsakovo raštiško sutikimo nesuteikti teisių tretiesiems asmenims Sutarties 1.4 punkte numatytu laikotarpiu ir numatytoje teritorijoje naudoti kūrinį tokiais pat būdais, kurie numatyti Sutarties 1.3 punkte⁵;

3.1.3. pataisyti Kūrinį pagal Užsakovo reikalavimus, suderintus su Sutarties 1.2 punkte numatytomis sąlygomis, kurias turi atitikti Kūrinys;

3.1.4. laiku informuoti Užsakovą apie aplinkybes, dėl kurių negali vykdyti Sutarties.  

 

3.2. Užsakovas įsipareigoja:

3.2.1. Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įvertinti Autoriaus pateiktą Kūrinį ir  informuoti Autorių apie Kūrinio priėmimą, atmetimą ar reikalavimą pataisyti;

3.2.2. nustatyta tvarka ir terminais išmokėti Autoriui Sutartyje numatytą autorinį atlyginimą;

3.2.3. naudoti Kūrinį arba suteikti teisę naudoti jį tretiesiems asmenims tik Sutarties 1.3 punkte numatytais būdais⁶;

3.2.4. užtikrinti Autoriaus asmenines neturtines teises į kūrinį (autorystės teisę, teisę į autoriaus vardą ir teisę į kūrinio neliečiamybę);

3.2.5. laiku informuoti Autorių apie aplinkybes, dėl kurių negali vykdyti Sutarties.  

          4. Autorinis atlyginimas ir jo išmokėjimo tvarka

4.1. Už Kūrinio sukūrimą ir perduotas (suteiktas išimtines arba neišimtines) Autoriaus turtines teises į Kūrinį, numatytas Sutarties 1.3 punkte, Užsakovas išmoka Autoriui …………………….......................Lt (.... litų) autorinį atlyginimą⁷.  

4.2. Autorinis atlyginimas  išmokamas tokia tvarka:

avansas………..procentų sumos, numatytos Sutarties 4.1 punkte, pasirašius Sutartį;

likusi autorinio atlyginimo suma, išmokama Autoriui per ......... dienų nuo Kūrinio  perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos⁸.

4.3. Išmokėdamas Autoriui Sutartyje numatytą atlyginimą, Užsakovas teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo   įmokas.

4.4. Autorinį atlyginimą (atskaičius sutarties 4.3 punkte nurodytą mokestį ir įmokas) Užsakovas perveda į Autoriaus banko sąskaitą, nurodytą sutarties 7.4 punkte.

            

          5. Ypatingos sutarties sąlygos⁹

……………………………………………………………………………………………………

          6. Šalių atsakomybė ir ginčų sprendimo tvarka¹⁰

6.1. Užsakovas, Sutartyje nustatytu laiku nepriėmęs Autoriaus pateikto Kūrinio arba raštu nepranešęs Autoriui apie pateikto Kūrinio atmetimą arba reikalavimą jį pataisyti, privalo išmokėti Autoriui visą Sutartyje numatytą autorinį atlyginimą.

6.2. Jeigu Užsakovas, naudodamas Kūrinį, pažeidžia Autoriaus turtines ar asmenines neturtines teises, jis įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti Autoriaus patirtus nuostolius (negautas pajamas) ir neturtinę žalą.

6.3. Autorius, pažeidęs Sutarties 3.1 punkte numatytus įsipareigojimus, privalo atlyginti Užsakovo patirtus nuostolius.              

6.4. Sutarties šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu jos įrodo, kad Sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių jos negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majeure). 

6.5. Ginčai, kilę vykdant šią Sutartį, sprendžiami šalių susitarimu, o nesutarus – įstatymu nustatyta tvarka teisme.

          7. Baigiamosios nuostatos            

7.1. Sutartis sudaryta dviem vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais, po vieną kiekvienai Sutarties šaliai.

7.2. Sutarties sąlygos gali būti keičiamos ir papildomos tik raštišku šalių susitarimu.

7.3. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki Sutarties šalys iki galo įvykdys savo įsipareigojimus.  

7.4. Šalių adresai ir kiti rekvizitai:

                             

     Užsakovas                                                                                                 Autorius

________________________                                                       ______________________

(vardas, pavardė, parašas)                                                          (vardas, pavardė, parašas)

 

 

---

1 - Konkrečioje sutartyje vietoj teisių perdavimo, gali būti numatyta, kad Užsakovui suteikiamos išimtinės arba neišimtinės teisės naudoti kūrinį.  

2 - Sutartyje šalys gali aptarti Užsakovui pateikiamo kūrinio išraiškos formą (rankraštis, garso ar audiovizualinė laikmena, scenografijos kūrinio eskizas, maketas ar kita kūrinio išraiškos forma).

3 - Jeigu konkrečioje sutartyje numatyta sąlyga dėl suteikiamų teisių naudoti kūrinį, būtina nurodyti teisių suteikimo pobūdį (išimtinė ar neišimtinė licencija). Licencija laikoma išimtine tik tuo atveju, jeigu tai tiesiogiai nurodyta sutartyje.