2015 m. Šv.Jeronimo premijų laureatai

 

 

LIETUVOS LITERATŪROS VERTĖJŲ SĄJUNGA

2015 m. rugsėjo 30 d. Taikomosios dailės muziejuje surengė

Tarptautinės vertėjų dienos šventę ir Šv. Jeronimo premijų įteikimo ceremoniją

Vienuoliktoji Šv. Jeronimo premija už užsienio literatūros vertimus į lietuvių kalbą skirta

Renatai Zajančkauskaitei

už didelį ir ryškų indėlį į latvių literatūros vertimą, ypač už jos dėka prabilusią iškilios latvių rašytojos Zentos Maurinios humanistinę kūrybą.

 

Vertinimo komisija –  poetas ir vertėjas Vladas Braziūnas, vertėja ir redaktorė Daiva Daugirdienė, vertėjos Jonė Ramunytė ir Giedrė Sodeikienė, literatūrologė Donata  Mitaitė.

 

     Renata Zajančkauskaitė gimė 1940 08 05 Biržuose. 1974 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos specialybę. Dirbo „Vagos“, „Šviesos“ leidyklose, taip pat kūrybinį darbą pagal sutartis. 1985–1990 m. priklausė Lietuvos rašytojų sąjungos grožinės literatūros vertėjų profesinei organizacijai.
Nuo
1990 m. – LRS narė.

     Latvių literatūros vertėją į lietuvių kalbą Renatą Zajančkauskaitę Latvija apdovanojo Trijų žvaigždžių ordinu. Už tai, kad jos dėka lietuviškai prabilusios knygos atskleidė esmingus latvių literatūros, istorijos, kultūros aspektus. Vertėjos indėlis į latvių literatūros vertimą itin didelis ir ryškus. Jos plunksnai gerai pasidavė ir gana savitas žinomos latvių prozininkės Dagnijos Zigmontės romanas „Laintų prakeikimas“ (Laintu lāsts; Vaga, 1989), kuriame tragiški žmonių likimai pasakojami sakmių intonacijomis. Renata Zajančkauskaitė yra išvertusi tris kitos žymios latvių prozininkės Reginos Ezeros romanus: „Neregima ugnis“ (Zemdegas; Vaga, 1984), „Prievarta“ (Varmācība) ir „Išdavystė“ (Nodevība) – Vaga, 1992. Latvijos universiteto Literatūros, folkloro ir meno instituto 2008 m. išleistoje knygoje „Latviai, estai ir lietuviai: literatūriniai ir kultūros kontaktai“ (Latvieši, igauņi un lietuvieši: literārie un kultūras kontakti) rašoma: „Zajančkauskaitę drąsiai galima vadinti R. Ezeros vertėja: jai pavyko lietuvių kalba tartum iš naujo sukurti R. Ezeros pasakojimo polifoniją, įsiklausyti į personažų sielos virpesius“ (S. Gaižiūnas; cituota iš latviško originalo). Alberto Belo romanai, kuriuose nedaug veiksmo, bet gausu poteksčių ir asociacijų, išskirtinio gilinimosi į veikėjų psichologiją, tekstai, kuriuose kinta pasakojimo ritmas bei intonacijos, dėl vertėjos meistriškumo prabilo sklandžia lietuvių kalba. Tai –  „Šauklio balsas“ (Saucēja balss) ir „Slėptuvė“ (Slēptuve) – Vaga, 1988 (sudėta į vieną knygą). Vertėja, kuri, jei tik galėdavo, palaikė ryšį su verčiamų knygų autoriais, ypatingą aktyvumą ir ryžtą parodė versdama Uldžio Gėrmanio (Uldis Ģērmanis) „Latvių tautos nutikimus“ (Latviešu tautas piedzīvojumi; Šviesa, 1998): knygos, kurioje beletristiškai patraukliai (ir su daugybe poezijos citatų) papasakota latvių bei Latvijos istorija nuo seniausių laikų iki Antrojo pasaulinio karo užbaigos, autorius 1945 m. buvo pasitraukęs į Švediją. Šios knygos tik penktas leidimas tegalėjo išeiti Latvijoje (1990 m.). Vertėja rado būdą, kaip pasiekti autorių. Specialiai parašytą pratarmę  „Brolių tautos skaitytojams“ Uldis Germanis atsiuntė iš Stokholmo 1997 m. sausio mėnesį. Tų pačių metų gruodžio mėnesį autorius mirė. Lietuviškai knyga pasirodė, kaip minėta, jau 1998 m. Šiam leidimui rašytą pratarmę autorius baigia taip: „Tebūnie man leista išreikšti viltį, jog ši savita knyga padės suprasti mūsų tautų bendrą dalią ir paskatins bendradarbiauti ateityje. Už šio leidinio tapsmą didelės padėkos nusipelno rūpestinga vertėja ir „Šviesos“ leidykla.“

     Renata Zajančkauskaitė išties daug išvertusi latvių literatūros – tai dar ir Vilio Zemgaro ir Aleksandro Gryno (Grīns) kūriniai senovės istorijos tematika, A. Dripės pedagoginės apybraižos, mediko J. Liepinio (Liepiņš) „Pažink save“, M. Rubenės „Dabarties filosofija“ ir dar kitų autorių knygos, puikiai, meistriškai išverstos A. Saksės pasakos ir subtìliosios K. Skalbės pasakos.

    Tačiau šioje darbų gausoje neabejotinai reikšmingiausias dalykas yra tai, kad Renata Zajančkauskaitė Lietuvos skaitytojus supažindino su iškiliosios latvių rašytojos, filosofės, eseistės Zentos Maurinios (Mauriņa, 1897–1978) šviesia humanistine kūryba. 1998 m. „Šviesos“ leidykla išleido Z. Maurinios eseistikos rinkinį „Knyga apie žmones ir daiktus“ (Grāmata  par cilvēkiem un lietām), 2013 m. – tikrai nebanalią knygą „Meilės poros“ (Mīlas pāri) – subtiliai papasakotas žinomų Europos kultūros asmenybių gyvenimo ir santykių istorijas.

Liaudacija skaitė Kristina Vaisvalavičienė

Audrius Musteikis.Vertėja R. Zajančkauskaitė: neregima ugnis. Lietuvos žinios, 2015-09-28

Dešimtoji Šv. Jeronimo premija lietuvių literatūros vertėjui į užsienio kalbą

Vertinimo komisija – rašytojai ir vertėjai Vytautas Dekšnys ir Birutė Jonuškaitėm vertėja Kazimiera Astratovienė, Kultūros ministerijos atstovė Rasa Balčikonytė, Tarptautinių kultūros programų centro direktorė Aušrinė Žilinskienė – 2015 m. Šv. Jeronimo premiją skyrė

Dmytro Čerednyčenkai

gausybę lietuvių literatūros vertimų į ukrainiečių kalbą, ilgametį kūrybingą darbą pristatant savo šalyje lietuvių literatūrą nuo liaudies pasakų ir K. Donelaičio „Metų“ iki šiuolaikinių autorių.

 

Lygiai po dviejų mėnesių nuo Šv. Jeronimo premijos teikimo iškilmių, lapkričio 30-ąją, Ukraina švęs Dmytro Čerednyčenkos (Дмитро Чередниченко) gimimo 80-metį. Šio kūrėjo vardas Ukrainoje garsus ir daugialypis: jis poetas ir prozininkas, vertėjas ir pedagogas, menotyrininkas ir visuomenės veikėjas. Dmytro Čerednyčenko per gyvenimo dešimtmečius yra išvertęs ir kitų tautų (čekų, slovakų, latvių, baltarusių, lenkų) literatūros, bet daugiausia vis dėlto yra nuveikęs dirbdamas lietuvių literatūros bei jos populiarinimo Ukrainoje labui. Nelengva būtų suskaičiuoti, kiek lietuvių kūrinių vertimų publikacijų, rašinių apie lietuvių literatūrą, jos aktualijas, apie Ukrainos rašytojų vertimus į lietuvių kalbą ir daug ką kita lietuviška paskelbta ir aktyviai tebeskelbiama Ukrainos periodikoje, o knygomis Dmytro verstų lietuvių išleista – dešimtys: prozos, poezijos, dramaturgijos. Kruopščiai, jautriai, išradingai talentingo poeto rankos išverstų. Surinkus vienon vieton išeitų ištisa mūsų literatūros antologija: nuo lietuvių liaudies pasakų ir Kristijono Donelaičio „Metų“ iki Vytauto Račicko ir Vytauto V. Landsbergio, nors šiomis pavardėmis Dmytro vertimai chronologiškai ir nesibaigia. Jos tik mums nurodo, kokia jam, ir kaip poetui, ir kaip vertėjui, svarbi yra įvairiausių žanrų literatūra vaikams bei paaugliams.

Stebėtina, kaip mažai didžiuliame šio vertėjo repertuare paraštinių mūsų literatūros kūrinių, atsiradusių, tarkim, iš pažinties su „reikalingu“ autorium. Čia pirmiausia rasim aukštas literatūros viršukalnes, pavyzdžiui: poezijos knygų – Justino Marcinkevičiaus, Alfonso Maldonio, Marcelijaus Martinaičio, Martyno Vainilaičio; prozos – Vinco Mykolaičio-Putino, Vytauto Bubnio, Juozo Apučio... Žinoma, Dmytro Čerednyčenka pirmiausia yra poetas, tad ir skelbta daugiausia poezijos vertimų: Algimanto Baltakio, Albino Bernoto, Vytauto P. Bložės, Kazio Bradūno, Vlado Braziūno, Daivos Čepauskaitės, Janinos Degutytės, Sigito Gedos, Antano A. Jonyno, Jono Juškaičio, Mykolo Karčiausko, Kosto Kubilinsko, Maironio, Eugenijaus Matuzevičiaus, Eduardo Mieželaičio, Algimanto Mikutos, Violetos Palčinskaitės, Ramutės Skučaitės, Jono Strielkūno, Pauliaus Širvio, Albino Žukausko ir daugelio kitų. Ukrainoje Dmytro – ir savo kartos, ir daug jaunesnių literatūros žmonių autoritetas: sąžinės, literatūros išmanymo bei skonio. Šiuo, taip pat savos bei vertimo kūrybos meistrystės požiūriu Dmytro yra nepralenkiams Ukrainos jaunuomenės mokytojas, ugdytojas – ir savo pavyzdžiu, ir tiesiog pedagoginiu darbu dešimtmečius veikiančiame savo kūrybiniame seminare prie Ukrainos rašytojų sąjungos. Lietuvių literatūrai šįkart šypsosi laimė, kad skaitytojus, taip pat ir jaunus, Ukrainoje ji pasiekia iš dosnių ir patikimų vertimo profesionalo rankų.

Liaudacija skaitė Vladas Braziūnas

* * *

Koncertavo

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė 
Asta Krikščiūnaitė (sopranas)
ir Algimantas Pauliukevičius (gitara)

* * *

Renginio akimirkos

 Renata Zajančkauskaitė, Jonė Ramunytė, Giedrė Sodeikienė, Vladas Braziūnas, Kristina Vaisvalavičienė

Renata Zajančkauskaitė ir kultūros viceministras Arnas Neverauskas

Kristina Vaisvalavičienė

 

Birutė Jonuškaitė, Kazimiera Astratovienė, Vytas Dekšnys, Rasa Balčikonytė, Vladas Braziūnas

Vytas Dekšnys ir Ukrainos ambasados patarėjas Andrii Bacii

Luda Wussek

Algimantas Pauliukevičius (gitara) ir Asta Krikščiūnaitė (sopranas) 

 

  

 (Daivos Daugirdienės ir Vlado Braziūno nuotr.)

 

* * *


Šv. Jeronimo premiją lietuvių literatūros vertėjui 2006 m. įsteigė Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga kartu su LR kultūros ministerija. Premija skiriama už profesionaliai, meniškai į užsienio kalbą išverstus kūrinius, už lietuvių literatūros populiarinimą užsienyje. Premijos tikslas – įvertinti ir skatinti lietuvių literatūros vertėjo darbą ir indėlį į tarptautinius kultūros mainus, Lietuvos nacionalinės kultūros sklaidą užsienyje, patrauklaus Lietuvos valstybės įvaizdžio kūrimą. Daugiau apie Šv.Jeronimo premiją <<<<<