Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga išrinko Antipremijos laureatus
2014 m. balandžio 23 d.
Balandžio 23-ioji – simboliška ir prasminga data visai pasaulio literatūrai. Siekdama atkreipti dėmesį į kasmet vis sudėtingesnį geros ir kokybiškos knygos kelią pas skaitytoją ir į didėjančias intelektinės nuosavybės (autorių teisių) problemas, LLVS balandžio 23-iąją, Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną, skelbia
2014 metų ANTIPREMIJOS laureatus:
• Leidykla OBUOLYS, išleidusi amerikiečių rašytojos Jean M. Auel romaną „Urvinio lokio gentis“ (iš anglų kalbos vertė Rasa Krulikauskienė ir Nomeda Berkuvienė).
Antipremija skiriama už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą, nevykusį grožinės literatūros vertimą (originalo iškraipymą, netaisyklingą lietuvių kalbą, netikusį redagavimą).
• Leidykla NIEKO RIMTO už nesąžiningą leidėjų elgesį su vertėjais: kategorišką reikalavimą, kad autorius neatlygintinai ir visiems laikams perleistų visas išimtines savo, kaip autoriaus, turtines teises į Kūrinį be galimybės jas kada nors atgauti, bei už leidyklos sau pasiliekamas „neribotas paviešinimo ir Kūrinio pritaikymo priemones”.
Menkavertė literatūra ir prasti vertimai neturi ugdomosios vertės, tad ugdyti ir skatinti būtina ne skaitymą, kaip įprastą reiškinį, o geros literatūros ir gero vertimo sampratą. Lietuvoje yra bent kelios leidyklos, gyvenančios iš prastų verstinių produktų, tad norėdama, kad vertimo kokybę aktyviai propaguotų kuo daugiau skaitančių ir mąstančių žmonių, LLVS šįmet pakvies verstinės literatūros recenzentus, redaktorius bei studentus į praktinį prasto vertimo recenzijų seminarą ir paskelbs daugiau recenzijų apie prastus vertimus. LLVS mano, kad labiau atsižvelgdami į vertimo kokybę skaitytojai ilgainiui įprastų tausoti savo pinigus.
***
Apie Antipremiją:
Siekdama atkreipti leidėjų ir skaitytojų dėmesį į vertimo kokybę ir vertėjo darbą bei ginti literatūros vertėjų teises ir profesijos prestižą, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga nuo 2007 m. skiria Antipremiją už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą ir gerų leidybos tradicijų nepaisymą per pastaruosius trejus metus: už nevykusius grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus (už originalo iškraipymą, prastą lietuvių kalbą, aklą sekimą kitu to kūrinio vertimu etc.), už netikusį redagavimą, už vertėjo teisių pažeidimą (vertėjo pavardės neminėjimą, kartotinius vertimų leidimus be sutarties, nesąžiningą leidėjų elgesį su vertėjais etc.).
Taigi antilaureatais gali tapti leidėjai, nevykėliai vertėjai, padoriai nemokantys nei originalo, nei lietuvių kalbos, aplaidūs ar neišmanūs redaktoriai, internetiniai knygynai ir kiti, nevertinantys vertėjų darbo ir apskritai literatūros. Siūlymai Antipremijai priimami visus metus.
Antipremijos simbolis – Mozės ragai. Tai šv. Jeronimo įvelta klaida. Jo Biblijos vertimas į lotynų kalbą, vadinamas Vulgata, iki šiol galioja kaip oficialus Katalikų bažnyčios Šventojo Rašto tekstas. Supainiojęs hebrajiško teksto žodžius „keren“ (raguotas) ir „karan“ (spindintis), Jeronimas parašė „facies Mosi cornuta“, t. y. „raguotas Mozės veidas“, nors iš tiesų izraelitai pamatė „švytinčią jo veido odą“ (žr. Iš 34,29–35. Vertė A. Rubšys). Taigi iš tikrųjų Mozės ragai – paprasta, tačiau fatališka suakmenėjusi vertimo klaida. Dėl šio nesusipratimo Mozė ne tik dailėje buvo vaizduojamas piktas ir su ragais, atsirado ir daugybė įvairiausių to piktumo interpretacijų. Pats įžymiausias pavyzdys – Michelangelo Mozės skulptūra.