Danų k. tekstas „Noriu versti 2013“

EKSPERTĖS IŠVADOS

Džiugu, kad atsirado norinčiųjų išbandyti savo jėgas verčiant šių metų konkurso tekstą danų kalba. Iš pirmo žvilgsnio Guldager novelės pradžia gali pasirodyti visai paprasta; vis dėlto, nors daniškas tekstas skaitosi lengvai, verčiant iškyla sunkumų – reikia atkurti grakštų autorės sakinį, o tuo pačiu metu perteikti niuansus, nenuskurdinti jo.

Pirmas vertimo klaustukas – tai pavadinimas, teksto raktas. Komentaruose buvo pastebėta, kad geriau skambėtų tiesiog Atsiskyrėlis, tačiau daniškas žodžių junginys reiškia ne visai tai, juo veikiau nurodoma, kad visi žmonės yra atskirti vienas nuo kito (o ne savo noru atsiskyrę), todėl tikslesnis variantas yra Atskiras žmogus (DN1), nes pridėta sangrąžinė dalelytė iškraipo prasmę (DN2). Aišku, verčiant visą novelę būtų galima paieškoti dar geresnio varianto, kuris ir natūraliai skambėtų, ir perteiktų idėją.

Pirmasis novelės sakinys išsiskiria sudėtinga konstrukcija. DN2 visai šauniai su juo susidorojo, o DN1 vertime atsirado supratimo klaida (kiek kartų anksčiau ėmėsi šio darbo, neklausė savęs) – prieš imdamasis tvarkyti brolio popierius, veikėjas daugybę kartų savęs klausė, kodėl to reikia, jis niekada anksčiau nebuvo to daręs – juk brolis mirė tik dabar. Ši klaida „tęsiasi“ ir kitame sakinyje: Kodėl ėmėsi tvarkyti mirusio žmogaus popierius?, DN2 išversta teisingai – Kodėl turėčiau tvarkyti <...>. Taip pat akis bado sulietuvintas vardas Jurgis, mano manymu, jis iškrenta iš konteksto, kelia nereikalingas asociacijas.

Žodį betydning reikėtų versti reikšmė (DN1), o ne prasmė (DN2). Junginys tuo tarpu (DN2) laikomas vengtinu vartoti, jį reikėtų keisti jungtuku o. Manau, geriau žodį utrætteligt versti kaip nepailsdami (DN1), o ne be atvangos (DN2), nes išlaikomas žodžių žaismas – gyvieji ilsisi, mirusieji nepailsta. Abiejuose vertimuose žodžių junginys lade betydningen springe ud i alle retninger išverstas pažodiškai, būtų galima paieškoti kito varianto, galbūt reikšmė gali skleistis, t.y. įgauti įvairiausių prasmių.

Kaip buvo teisingai pastebėta komentaruose, frazės de døde, der rumsterer under de levendes flossede ord vertimas problematiškas. Veiksmažodį rumstere siūlyčiau versti kaip nerimsta arba bruzda. DN1 variantas girdėti išlaiko garso reikšmę (užsiimti kažkokia veikla keliant triukšmą), bet dingsta nerimastingumo įspūdis, o DN2 variantas blaškosi perteikia kaip tik jį, bet yra netikslus – juk mirusieji nesiblaško, jie nepailsdami „dirba“ prie prasmės. Taip pat būtų galima paieškoti geresnio de levendes flossede ord vertimo varianto. Būdvardis flosset nurodo, kad kažkas yra nudilusiais, apspurusiais kraštais, todėl žodis suaižėję (DN1) čia ne visai tinka, nes kuria kitokį vaizdą, kuris sunkiai „limpa“ prie dėžių metaforos. DN2 variantas nuvalkioti yra per laisva interpretacija, siūlyčiau paieškoti geresnio atitikmens – gal nudilę gyvųjų žodžiai?

Žodis skriverier turi neigiamą atspalvį, todėl raštai (DN1) čia vargiai tinka, tiksliau būtų rašliavos (DN2). Žodį forfatterdrømmer versčiau kaip svajones tapti rašytoju (DN2), o ne rašytojo svajones (DN1). Taip pat turiu bendrą pastabą veiksmažodžių sidder og kigger på ir betragter vertimui: abiejuose variantuose veikėjas skaito arba skaitinėja savo brolio popierius, tačiau juk originale taip nepasakyta, – jis tiesiog žiūri į tą popierių krūvą ir galvoja.

Danų aukštų skaičiavimo sistema ne tokia pati kaip lietuvių ir femte sal atitinka ne penktą, bet šeštą aukštą. Aišku, tai smulkmena, bet kitą kartą ji gali būti ir labai svarbi.

Priešpaskutinis sakinys, kaip buvo pastebėta komentaruose, išverstas nesklandžiai. DN2 vertimas laisvas, pakeista sakinio konstrukcija, bet vis tiek liko painiavos. DN1 vertimas gana pažodinis, tačiau irgi „šlubuoja“; stærk forstyrret versčiau visai negali susikaupti, o beviltiška yra ne tiek pati tvarka, kiek veikėjo bandymas viską sutvarkyti. DN2 puikiai išvertė frazę vi alle underlagt omstændighedermes visi esame aplinkybių vergai.

Apskritai abu vertėjus galima pagirti už pastangas, bet pritrūko atidumo, galbūt ir laiko sugrįžti prie savo vertimo naujomis akimis, paieškoti geresnių variantų. Linkiu kantrybės, polėkio ir nepailsti dirbant prie sakinio!

Ieva Toleikytė

___________________________________

 

ORIGINALAS

Katrine Marie Guldager
Kilimanjaro
(2005)

EN ADSKILT PERSON

Det var ikke uden den største modvilje, at Jørgen tog det på sig at bringe orden i sin brors kaos af efterladte papirer, og hvor mange gange, før han påtog sig opgaven, spurgte han ikke sig selv: Hvorfor? Hvorfor påtage sig at ordne en død mands papirer? Hvorfor ikke lade de døde hvile i fred?
Men efterhånden forekommer det ham, at det er de levende, der hviler, mens de døde utrætteligt prøver at flytte et punktum, et komma, åbne en sætning og lade betydningen springe ud i alle retninger. Det forekommer ham, at det er de døde, der rumsterer under de levendes flossede ord, dem, der vedvarende flytter sammenhængen fra en sætning til en anden som slidte flyttekasser i en kæde. Ivar var ugift. Det er vel derfor, han har haft tid til at gå og fylde sine skuffer med de skriverier, Jørgen nu sidder og kigger på, derfor han uforstyrret har kunnet gå og pleje sine latterlige forfatterdrømme. Lejligheden ligger på femte sal på Østerbrogade, og under Jørgen, mens han betragter broderens papirer, er der en ung kvinde, der spiller klaver. Jørgen er stærkt forstyrret af det klaver, og han tænker, at det uden tvivl vil få den orden, han vil forsøge at etablere, til at blive endnu mere hjælpeløs, end den ellers ville være blevet. Men sådan er det, vi er alle underlagt omstændigheder.

_______________________________________________

VERTIMAI


DN1
Katrine Marie Guldager
„Kilimandžaras“
(2005 m.)
Atskiras žmogus

Nors ir nenorėdamas, Jurgis prisivertė sutvarkyti pomirtinį brolio popierių chaosą, kiek kartų anksčiau ėmėsi šio darbo, neklausė savęs – kodėl? Kodėl ėmėsi tvarkyti mirusio žmogaus popierius? Kodėl neleidus mirusiems ilsėtis ramybėje? Galiausiai jis suvokė, kad būtent gyvieji ilsisi, kol mirusieji nepailsdami bando perkelti tašką, kablelį, atverti sakinį ir leisti reikšmei veržtis į visas puses. Suvokė, kad tai mirusieji girdėti po suaižėjusiais gyvųjų žodžiais, tai jie tolydžio kilnoja prasmę iš vieno sakinio į kitą, kaip virtinę nudrengtų dėžių kraustymuisi. Ivaras buvo nevedęs. Matyt, dėl to turėjo laiko pildyti savo stalčius raštais, kuriuos dabar skaito Jurgis, dėl to, netrukdomas galėjo penėti savo absurdiškas rašytojo svajones. Butas penktame aukšte, Esterbro gatvėje, Jurgis tyrinėja brolio popierius, aukštu žemiau jauna moteris groja pianinu. Jurgį stipriai blaško pianinas, jo manymu, dėl to tvarka, kurią jis bando įvesti, taps dar beviltiškesnė nei būtų buvę kitu atveju. Ką gi, mes visi priklausomi nuo aplinkybių.


DN2
Katrine Marie Guldager
Kilimandžaras
(2005)
ATSISKYRĘS ŽMOGUS

Nenoromis Jorgenas apsiėmė sutvarkyti brolio paliktų popierių netvarką, prieš pradėdamas darbą daugybę kartų savęs paklausęs: Kodėl? Kodėl turėčiau tvarkyti mirusio žmogaus popierius? Kodėl neleisti mirusiesiems ilsėtis ramybėje?
Tačiau pamažu jam pradeda atrodyti, jog tai gyvieji ilsisi, mirusieji, tuo tarpu, be atvangos bando pajudinti tašką, kablelį, atverti sakinį ir leisti prasmei išsiveržti visomis kryptimis. Jam atrodo, jog tai mirusieji blaškosi po gyvųjų nuvalkiotais žodžiais, jog tai jie nepaliaujamai perkelia prasmę iš vieno sakinio į kitą, tarsi nušiurusias, į eilę išrikiuotas perkraustymo dėžes. Ivaras buvo nevedęs. Tikriausiai todėl turėjo pakankamai laiko prikimšti stalčius rašliavomis, kurias dabar skaitinėja Jorgenas, todėl galėjo netrukdomas puoselėti savo tik juoką keliančias svajones tapti rašytoju. Butas yra penktame aukšte Osterbru gatvėje. Jorgenui bevartant brolio popierius, apačioje jauna moteris groja pianinu. Pianino garsai be galo blaško; iš pradžių Jorgenas mąsto, jog, be abejonės, pavyks įvesti norimą tvarką, tačiau viskas tampa tik dar beviltiškiau. Bet taip jau yra, mes visi esame aplinkybių vergai.



 

Nariams

Naujienlaiškis