Ekspertų išvados
Ištrauka iš danų kalbos išversta išties neblogai, tačiau verta aptarti kai kuriuos vertimo niuansus.
Kai kuriais atvejais vertėjas vengia „lietuvinti“ danišką tekstą išlaikydamas sintaksės bruožus, būdingus originalo kalbai, pavyzdžiui, vertėjas „mėgdžioja“ trumpus daniškus sakinius: Kaskart. Kai Verai reikėdavo kažką suprasti. Nes ji juk negalėjo suprasti. Tokia vertimo strategija pasirenkama verčiant visą antrąją ištraukos pastraipą, tačiau tokia skyryba nebūdinga lietuvių kalbai, todėl reikėtų dėti kablelius, ar ieškoti kokio nors kitokio sprendimo.
Sakinyje Og hun syntes det var uretfærdigt og synd for udlandet taip pat griežtai „imituojama“ daniška sintaksė, t.y. sakinyje dominuoja žodelis det (tai). Toks gramatiškai „pažodinis“ vertimas skamba neįtikinamai, o mokant danų kalbą galima lengvai atkurti daniško sakinio struktūrą.
Vertėjas įdėjo nemažai pastangų versdamas dalelytes, kaip antai jo, nu ir altså. Tai itin pagirtinas bruožas, nes tokie niuansai dažnai ignoruojami. Tačiau altså vertimas, regis, skamba per daug pabrėžtinai, todėl šioje vietoje geriau tiktų žodis tiesog.
Išsireiškimas meget sød daniškame originale ne visai teisingai suprastas. Iš esmės galima interpretuoti ir taip, kaip darote jūs, tačiau iš tiesų ši frazė prilyginama danų kalbos ganske sød arba gennemsnitligt sød. Šios frazės vertimas labai miela skamba per daug pozityviai. Galbūt šioje vietoje būtų galima versti visai miela.
Sakinyje Ir jai atrodė, tai yra neteisinga ir liūdna užsieniečių atžvilgiu danų kalbos žodis udlandet į lietuvių kalbą verčiamas kaip užsieniečių. Daniškai čia būtų vartojamas žodis udlændingene, tačiau teksto autorius renkasi kitokį žodį. Tokio pobūdžio „normalizavimas“ verčiant tekstą jį supaprastina, netgi kiek subanalina, todėl galbūt reikėjo paieškoti geresnio sprendimo.
Modalinis danų kalbos žodis skal frazėje skal sige alting neišverstas. Gal būtų geriau versti turėti viską kalbėti / privalėti viską kalbėti?
Lietuviška frazė be dovanų yra puikiai suformuluota. Tačiau tekstas ir vėl „sušukuojamas“. Ši frazė daniškai med ingen gaver nėra gramatiškai tiksli, todėl ją galima būtų interpretuoti kaip netaisyklingos arba dar nesusiformavusios vaiko kalbos pamėgdžiojimą. Jeigu daniškai ši frazė būtų gramatiškai teisinga, tai būtų parašyta uden gaver. Galbūt čia būtų galima panaudoti kokią gudrybę ir atspindėti tokį vaiko kalbos niuansą?
Frazė ir nebetinkamas amžius paskutinėje pastraipoje skamba kiek nenatūraliai. Gana sunku suprasti, kas čia turima galvoje.
Esama ir kitų stilistinių niuansų, pavyzdžiui, sakinį Tik pusė jos smegenų veikė derėtų apversti – t.y. Veikė tik pusė jos smegenų. Taip apverstas jis skamba sklandžiai ir įtikinamai.
Šioje trumpų daniškų sakinių sekoje – Grundigt. Om. Først. – trūksta Om vertimo.
Esama puikiai išverst vietų, pavyzdžiui, frazės Vera visada prieš juos lenkdavo galvą vertimas puikus.
Norėtųsi pagirti vertėją už ryžtą ir padėkoti už kantrybę. Taip pat atsiprašome, kad įvertinimas smarkiai vėluoja. Linkime nenuleisti rankų ir toliau versti, nes kantrybė ir patirtis daro stebuklus.
Stefan Anbro ir Rasa Baranauskienė
_________________________
ORIGINALAS
Kirsten Hammann: Vera Winkelvir, 1993
Som 4-årig var Vera dum. Det var kun halvdelen af hendes hjerne der virkede. Men hun var nu meget sød alligevel.
Det tog bare så lang tid. For Vera. Hver gang hun skulle forstå noget. For hun kunne altså ikke forstå det. Og hun syntes det var uretfærdigt og synd for udlandet. Specielt de udenlandske børn. At de skulle oversætte alting i hovedet før de talte. De kunne jo aldrig lege eller spørge deres forældre om noget, uden at tænke sig. Grundigt. Om. Først.
Vera tog altid hatten af for dem, hun syntes de var meget dygtige. Og måske også lidt vigtige. Hun kunne overhovedet ikke forstå hvad de sagde.
Men hun havde mest ondt af dem og tænkte: "Godt det ikke er mig. Der bor i udlandet og skal sige alting. På et fremmed sprog."
Vera sover og vågner og det er allerede mørkt igen. Allerede jul og fødselsdag igen. Det var det også i går og i forgårs og i dagene før disse. Vera kan altså ikke forstå det. Hvorfor de kommer med ingen gaver. Og ikke nogen alder at trække hende op ad sengen med. Hun kunne da godt være fyldt 5, det ville ha' føltes mere rigtigt.
(psl. 163)
__________________________________
VERTIMAS
DN1
Kirsten Hammann
Vera Vinkelvir
Kaip keturmetei, Vera buvo kvaila. Tik pusė jos smegenų veikė. Bet ji vis tiek buvo labai miela.
Tiesiog labai ilgai užtrukdavo. Kaskart. Kai Verai reikėdavo kažką suprasti. Nes ji juk negalėjo suprasti. Ir jai atrodė, tai yra neteisinga ir liūdna užsieniečių atžvilgiu. Ypač užsieniečių vaikų. Kad prieš kalbėdami jie mintyse turi viską išversti. Jie juk niekad negalėjo žaisti ar ko nors paklausti tėvų to neapgalvoję. Nuodugniai. Pirmiausia.
Vera visada prieš juos lenkdavo galvą, ji laikė juos labai protingais. Ir galbūt ir šiek tiek svarbiais. Šiaip jau ji visiškai nesuprasdavo, ką jie sakydavo.
Tačiau dėl jų ji labiausiai kankinosi ir galvojo: „Gerai, kad ne man taip. Gyventi užsienyje ir viską kalbėti. Svetima kalba.“
Vera miega, keliasi ir vėl jau tamsu. Jau Kalėdos ir vėl gimtadienis. Tas pat buvo ir vakar, ir užvakar, ir anksčiau. Vera juk negali suprasti. Kodėl jie ateina be dovanų. Ir nebetinkamas amžius ją įsikelti į lovą. Jai visai galėjo sukakti ir penkeri – tai atrodytų tikroviškiau.