Tarptautinės kūrybinės lenkų – lietuvių literatūrų vertėjų dirbtuvės

2012 m. spalio 12-13 d. Druskininkuose vyko lietuvių ir lenkų vertėjų dirbtuvės. Jose dalyvavo lietuvių vertėjai Kazys Uscila. Vladas Braziūnas, Birutė Jonuškaitė, Vyturys Jarutis, Rimvydas Strielkūnas, Irena Aleksaitė, iš Lenkijos atvyko Joanna Tabor, Agnieszka Rembialkowska, Malgorzata Gieraltowska, pradedantys vertėjai Joanna Bożenska, Michal Piątkowski, Alicja Jankowska, du vertėjai – Bartłomiej Kowal ir Emilia Pomiankiewicz – atvyko savo lėšomis.

Vertėjai aptarė Maironio eilėraščių vertimo problemas, ieškojo kuo tikslesnės vienos ar kitos eilutės interpretacijos, taip pat aptarė vietovardžių ir asmenvardžių rašybą grožiniame tekste, frazeologizmų, deminutyvų vertimą. Visi galėjo pasiaiškinti konkrečius sunkumus, su kuriais susidūrė versdamas – dabar ar anksčiau. Kiekvienas vertėjas pristatė savo mėgstamą autorių, atsivežė jo knygų, paskui tomis knygomis buvo apsikeista. Taip pat buvo išversti penki Alio Balbieriaus eilėraščiai – tikras kolektyvinis darbas.

Dirbtuvės davė daug naudos, netgi apčiuopiamos – vertėjai apsikeitė ne tik patyrimu, žiniomis, apmąstymais, bet ir knygomis. Tvyrojo jauki ir smagi atmosfera.

  Maironis (Jonas Mačiulis)

Przeszłość (Praeitis)

                                                               Kto przeszłości głęboki sen obudzić podoła?
                                                               Kto jej ducha rozezna? Dawnem życiem ją natchnie?
                                                               Kto przeszłości widnokrąg ciemny myślą ogarnie?
                                                               Choćby rąbek zasłony kto uchylić nam zdoła?

                                                               Niczym gromem jej obraz nieraz duszę porazi
                                                               Nieraz, rzekłbyś, jej zapach wnet pochwyci przemiły
                                                               Raz do serca przemówi głos omszałej mogiły
                                                               Młody rozum ukoi, błogim ciepłem zarazi

                                                               Oto starzec do grobu wchodzi drżący i siny
                                                               Biedak, widział niemało, snadź przywróciłby w mowie
                                                               Tam po zamku szkieletach rzewnie wiatr wyje zimny

                                                               Co przez wieki gadano, choćby część niechaj powie
                                                               Niemen widział Krzyżaków ciężkozbrojne lawiny
                                                               Tako snuje pradawną cnej krainy opowieść

1895
vertė Małgorzata Gierałtowska

Vlado Braziūno nuotraukos

Projekto rėmėjai:

Kultūros rėmimo fondas                                                                                                                                                 Lenkijos institutas Vilniuje                                                                                                                                         Tarptautinių kultūros programų centras