"Noriu versti" 2011. LENKŲ k. vertimai

EKSPERTO IŠVADOS 

Pirmiausia noriu padėkoti vienintelei (bent jau iki lapkričio 8 d.) vertimų komentatorei emi, kuri gana išsamiai išnagrinėjo konkurso dalyvių tekstus.
Visiškai su ja sutinku, kad geriausias pavadinimas – „Trys tardymai“ ir kad sudėtingiausias žodis jegomość. Jis tikrai neturi nieko bendro su galiūnais (2), nes jo etimologija – jego miłość (jo malonybė) santrumpa, bet čia netinka ir kokio nors titulo reikšmė (1, 7). Šiame tekste jegomość reiškia vyriškos giminės asmenį (žodyne skaitome: „człowiek zazwyczaj starszy, nieznajomy; jakiś człowiek, osobnik, gość“). Daugelis konkurso dalyvių tai suprato. Pagal prasmę tiktų ponai (6), tik kad originale kelis kartus pavartotas ir žodis panowie. Taigi geriausiai padarė tie, kurie vertė – vyrukai, vyriškiai (3, 4, 5), nors reikėjo paieškoti kiek spalvingesnio žodžio: tipai, gal net dėdės.
Jie uniformuoti, nes lenkiškai mundur – tai uniforma.
Anekdotai būna riebūs, bet reikšmės neiškraipė išvertę – nešvankūs (3, 7). Be to, gražiau skamba – juokelis (5, 7), ne anekdotėlis.
Tiesioginė kalba prasideda tikrai ne grasinimu jums galas (2), bet ir nereikėjo versti pažodžiui pagaliau esat(e) (3, 5).
Lietuvių kalbos skyryba šiek tiek skiriasi nuo lenkų – kreipiniai visada skiriami kableliais iš abiejų pusių, taigi ponai abu kartus turėjo būti išskirti, bet ir neturėjo dingti (1).
Skaitvardiniais daiktavardžiais vadinami skyriai (devintukas, septintukas) skamba dirbtinai, šnekamojoje kalboje įprastesni kelintiniai skaitvardžiai.
Dalelytė gi su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais rašoma drauge, o su kaitomais – skyrium, taigi ne kągi (6), o ką gi, ne kaip gi (1, 4), o kaipgi.
Reikėtų vengti po to (4, 5), geriau vartoti paskui.
Pirmos dalies pabaiga gražiausiai skamba 4 vertime: viskas susilieja, ištirpsta, nugrimzta į nebūtį.
Žinoma, prie stalo, o ne už biuro (1) sėdi nenuspėjamo ar nenusakomo amžiaus moteris. Klaidingai išversta, kad nėra reikalo jį nusakyti (6), bet negražiai skamba ir nėra būdo (4), iš viso nereikėjo prisirišti prie žodžio būdas (sposób). Taip pat reikėtų vengti trijų vienos šaknies žodžių sakinyje (nenuspėjamo, nenuspėjamo, nuspėti), jei originale jų yra tik du (2).
Šįkart nesutiksiu su komentatore, kad laba dienelė – geriausias pasisveikinimas, man priimtinesni labukas ar labutis, juolab kad žodis dzieńdoberek irgi nėra rimtas.
Nereikėjo naikinti inversijos medeliai žali (3, 7). Gamta – puikus dalykas, ne daiktas (2), mylime ne žvėrelius (2, 6), o gyvūnėlius. Trijų žodžių sakinyje nereikėtų vartoti ir ir irgi (4).
Kaip pastebėjo emi, yra didelis skirtumas tarp žodžių zastaje ir zostaje, taigi asmuo ne tampa (1), o randa, aptinka ar panašiai. Vaikas turbūt peilį išsitraukia, ne iš(si)ima.
Tekste vartojama daug mažybinių formų, bet vertimuose jos nežinia kur dingsta. Šlubuoja skyryba (ypač 2), nors dėl jos priekaištų neturiu 1, 6 (jei ne du taškai po antros dalies pirmo sakinio, bet gal tai tik atsitiktinumas) ir 7 vertimų autoriams. Vertimuose yra korektūros klaidų (prasmenka, žvilgsį), kelios pastraipos sutrauktos į vieną.
Jei ne du munduruoti jų malonybės 7 vertimas būtų puikus, kita vertus – jame turbūt yra mažiausiai klaidų per visą konkurso istoriją (vertimų iš lenkų kalbos). Taip pat noriu pagirti 5 vertimo autorių ar autorę.


Rimvydas Strielkūnas

__________________

ORIGINALAS

VERTIMAI
_________________
PL1

Leszek Engelking

Trys perklausimai
 
1
        Galų gale įeina į kambarį. Du uniformuoti jo didenybės pakelia į jį žvilgsnį, kuriame dar galima įžvelgti žaismingumą – kažkokios juokingos istorijos ar kartaus anekdoto likučius.
        -Aaa, pagaliau atėjote.
        -Visiškai nesuprantu, kodėl...
        -Girdi, seni? Klientas nesupranta.
        -Kai juo užsiims devintukas - iš karto supras.
        -Bet, ponai, prašau, tik...
        -Nepatinka devintas skyrius?
        -Ne, juk...
        -Na ką gi, tokiu atveju - septintukas. Septintukas, ką, seni? Ką?
        Vėliau išeina, ir viskas išblanksta, susilieja, prasmenka į nebūtį.
 
         2
         Už biuro sėdi neapibrėžiamo amžiaus moteris (na tikrai - neįmanoma jo nusakyti, na visiškai neįmanoma).
          Labutis, labutis. Prašau, prašau sakyti. Kaip gi mums patinka pasaulis? Gamta - nuostabus dalykas. Medeliai žali ir žolytė. Karvutės ir arkliukai. Mylime gyvūnėlius, tiesa? Kačiukus ir paukščiukus. Taip pat ir žiurkytes. Taaip, mažas žiurkytes irgi.
 
        3.
        Įeina į kambarį, ir jį apima juokas, nes tampa ten vaiku - labai mažu vaiku - nemokančiu net atspėti: berniuku ar mergaite. Vis dėl to juokiasi lengvai ir laukia tolimesnės įvykių sekos.
        Vaikas išima peilį ir įgudusiu judesiu įsmeigia jį tiesiai į širdį.
___________________
 PL2
 
Lešek Engelking
Trys apklausos
 
1
Įeina pagaliau į kambarį. Du uniformuoti galiūnai meta į jį žvilgsnį, kuriame galima aptikti ir pramogą - kažkokios linksmos istorijėlės ar šaunaus anekdoto likučius.
- Aaa, jums galas.
- Iš tikro nesuprantu kodėl...
- Girdi, seni? Klientas nesupranta.
- Kai užsiims juo devintas, iškart supras.
- Bet gi ,ponai, prašau tik...
- Nepatinka  devintas skyrius?
- Ne ponai,gi...
- Na ką, šalia jo septintas. Septintas, ką ,seni? Ką?
Paskui išeina ir viskas susilieja, ištirpsta, krinta į nebūtį.
 
2
Už rašomojo stalo sėdi nenuspėjamo amžiaus moteris ( tikrai nenuspėjamo, nuspėti jo neįmanoma).
Labutis, labutis. Prašau, prašau kalbėti. Kaip mums patinka pasaulis? Gamta- puikus daiktas. Medeliai žali ir žolytės. Karvytės ir arkliukai. Mylime žvėrelius, tiesa? Kačiukus ir paukštukus. Ir žiurkes taip pat.Taaip mažytes žiurkytes taip pat.
 
3
Įeina į kambarį ir juokas jį suima, nes randa ten vaiką- labai mažą vaiką, negali net nustatyti: berniukas tai, ar mergaitė. Šypteli tik tačiau  vos vos ir laukia, kaip toliau viskas klostysis.
Vaikas išsitraukia peilį ir tiksliu judesiu smeigia jam tiesiai į širdį.
_______________
PL3

Leszekas Engelkingas
Trys tardymai
 
1
Įeina pagaliau į kambarį. Du uniformuoti vyrukai įsimeigė į jį savo žvilgsnį, kuriame dar galima įžvelgti linksmumą – kažkokios juokingos istorijėlės ar nešvankaus anekdoto nuotrupas.
- Aaa, pagaliau esat.
- Visiškai nesuprantu, kodėl...
- Girdi, seni?Klientas nesupranta.
- Kai paklius devintajai į rankas, iškart supras.
- Bet gi ponai, prašau tik ...
- Nepatinka devintoji valdyba?
- Ne ponai, juk...
- Ką gi, tada septintoji. Septintoji, ką, seni? A?
Paskui išeina ir viskas ištirpsta, išsilydo, pradingsta nebūtyje.
 
2
Prie stalo sėdi neapibrėžto amžiaus moteris (iš tikrųjų jo negalima nustatyti, na, tiesiog neimanoma).
Laba dienele, laba dienele. Prašom, prašom kalbėti. Kaip mums patinka pasaulis? Gamta – nuostabus dalykas. Žali medeliai ir žolelės. Karvutės ir arkliukai. Mylime gyvūnėlius, tiesa? Katinėlius ir paukščiukus. Ir žiurkeles taip pat. Taaip, ir mažutėles žiurkeles irgi.
 
3
Įeina į kambarį ir juokas jį apima, nes randa ten vaiką – labai mažą vaiką, negali net atspėti: berniukas ar mergaitė. Tačiau nusišypso nežymiai ir laukia tolesnės įvykių eigos.
Vaikas išsitraukia peilį ir mikliu judesiu įsmeigia jį tiesiai širdin.

_______________
PL4

Lešekas Engelkingas
Trys perklausos
 
1
Galiausiai įeina į kambarį. Du uniformuoti vyrukai pakelia į jį žvilgsį, kuriame dar galima pastebėti linksmumą – kažkokio juokingo pasakojimėlio ar sūraus anekdoto likučius.
– Aaa, atėjote pagaliau.
– Visiškai nesuprantu, kodėl…
– Girdi, seni? Klientas nesupranta.
– Kai juo užsiims devintukas, supras iš karto.
– Bet ponai, prašau tik…
– Nepatinka devintasis skyrius?
– Ne, ponai, taigi…
– Na ką gi, tada septintukas. Septintukas, ką, seni? Ką?
Po to išeina ir viskas susilieja, ištirpsta, nugrimzta į nebūtį.
 
2
Prie darbo stalo sėdi neapibrėžto amžiaus moteris (tikrai nėra būdo jį nustatyti, na, juk nėra).
Labukas, labukas. Prašom, prašom sakyti. Kaip gi mums patinka pasaulis? Gamta – nuostabus dalykas. Medeliai žali ir žolytės. Karvutės ir arkliukai. Mylime gyvūnėlius, tiesa? Katinėlius ir paukštelius. Ir žiurkytes irgi. Taaaip, mažas žiurkytes irgi.
 
3. Įėjus į kambarį jį ima juokas, nes užtinka ten vaiką – labai mažą vaiką, negali net atspėti ar čia berniukas, ar mergaitė. Tačiau tik nežymiai šypsosi ir laukia tolimesnės įvykių eigos.
Vaikas išsiima peilį ir tiksliu judesiu duria jam tiesiai į širdį.
_______________
PL5


Trys apklausos
 
1.
Pagaliau įeina į kambarį. Du uniformuoti vyriškiai pakelia į jį akis, jų žvilgsniuose dar matyti žaisminga kibirkštėlė – smagaus pasakojimo ar pikantiško juokelio atšvaitai.
- Ooo, esate pagaliau.
- Visiškai nesuprantu, kodėl...
- Girdi, seni? Klientas nesupranta.
- Supras iš karto, kai juo užsiims devintasis.
- Bet ponai, prašau tik...
- Nepatinka devintasis skyrius?
- Ne, ponai, juk...
- Ką gi, tokiu atveju septintasis. Septintasis, ką, seni? Ką?
Po to išeina, ir viskas susilieja, išsilydo, nugrimzta į nebūtį.
2.
Prie rašomojo stalo sėdi nenusakomo amžiaus moteris (iš tiesų jokiu būdu neįmanoma jo nusakyti, juk tikrai neįmanoma).
Labutukas, labutukas. Prašau, prašau kalbėti. Kaipgi mums patinka pasaulis? Gamta – nuostabus dalykas. Medžiai žali, ir žolytė. Karvutės ir arkliukai. Mylime gyvūnėlius, tiesa? Kačiukus ir paukštelius. Ir žiurkytes. Taaaip, mažytes žiurkytes taip pat.
 
3.
Įeina į kambarį ir juokas jį suima, nes pamato ten vaiką – labai mažą vaiką, nesugeba net atspėti, tai berniukas ar mergaitė? Tiesiog lengvai nusišypso ir laukia tolimesnės įvykių eigos.
Vaikas išsitraukia peilį ir įgudusiu judesiu duria jam tiesiai į širdį.
_______________
PL6

Leszek Engelking
Trys tardymai
 
1.
Pagaliau įeina į kambarį. Du ponai su mundurais pakelia į jį akis, kuriose dar galima pastebėti linksmumo – kokios nors juokingos istorijėlės ar sūraus anekdotėlio likučius.
-   Aaa, atvykote pagaliau.
-   Visiškai nesuprantu, dėl ko...
-    Girdi, seni? Klientas nesupranta.
-    Kai juo užsiims devintukas, supras iš karto.
-   Betgi, ponai, prašau tik...
-   Nepatinka devintasis skyrius?
-    Ne, ponai, tačiau...
-    Na, kągi, be to dar yra septintukas. Septintukas, ką, seni? Ką?
Paskui išeina, ir viskas išpliūra, ištirpsta ir nugrimsta į nebūtį.
2.
Prie rašomojo stalo sėdi nenusakomo amžiaus moteris (nėra reikalo jį nusakyti, bet tikrai nėra reikalo)..
Labutis, labutis. Prašau, prašau kalbėti. Kaip mums patinka pasaulis? Gamta – nuostabus dalykas. Medeliai žali ir žolytės. Karvytės ir arkliukai. Mylime žvėrelius, tiesa? Kačiukus ir paukštelius. Ir žiurkytes taip pat. Taaip, mažutėles žiurkytes taip pat.
3.
Įeina į kambarį, ir jį juokas ima, nes ten randa vaiką – labai mažą vaiką, negali net atspėti: berniukas ar mergaitė. Tačiau tik nežymiai šypteli ir laukia tolimesnės įvykių eigos. Vaikas išsitraukia peilį ir įgudusiu judesiu smogia jam tiesiai į širdį.

_______________
PL7

Leszekas Engelkingas
Trys apklausos
 
1.
         Galiausiai įeina į kambarį. Du munduruoti jų malonybės pakelia į jį akis, kuriose vis dar galima įžvelgti linksmybę – kažkokios juokingos istorijėlės ar nešvankaus juokelio pėdsakus.
- Ooo, pagaliau atėjote.
- Visiškai nesuprantu, kodėl...
- Girdi, seni? Klientas nesupranta.
- Kai užsiims juo devintasis, iškart supras.
- Betgi, ponai, prašau tik...
- Nepatinka devintas skyrius?
- Ne, ponai, juk...
- Na, ką gi, tokiu atveju – septintasis. Septintasis, ką, seni? Ką?
         Paskui išeina, ir viskas išbliūra, ištirpsta, nugrimzta į nebūtį.
 
2.
          Už rašomojo stalo sėdi nenusakomo amžiaus moteris (iš tiesų neįmanoma jo nusakyti, nagi neįmanoma).
          Labutis, labutis. Prašom, prašom kalbėti. Kaipgi mums patinka pasaulis? Gamta – nuostabus dalykas. Žali medeliai ir žolelės. Karvutės ir arkliukai. Mylime gyvūnėlius, tiesa? Katinėlius ir paukštelius. Ir žiurkytes taip pat. Taaip, mažutes žiurkytes taip pat.
 
3.
          Įėjus į kambarį juokas jį ima, nes randa ten vaikelį – labai mažą vaikelį, nė negali suprasti, berniukas tai ar mergaitė. Betgi nežymiai šypsodamasis laukia, kas bus toliau.
          Vaikelis išsitraukia peilį ir įgudusiu mostu smeigia jam tiesiai į širdį.