"Noriu versti" 2011. NYDERLANDŲ k. vertimai

EKSPERTO IŠVADOS

P. van Loono „Siaubų žinyno“ ištraukos tekstas labai paprastas, tikrai tinkamas pradedančiam vertėjui. Gal dėl to nė vienas iš trijų mėginimų nėra absoliučiai „beviltiškas“. Kita vertus, nė apie vieną negalėčiau pasakyti, kad jis yra jau tikrai
geras ir nusisekęs.
Nežinau, ar reikėtų išskirti kurį vieną, nes taip labai jau vienas nuo kito jie nesiskiria.
Nė viename neaptikau prasmės klaidų, taigi galiu patvirtinti, kad originalo kalbą – tiek, kiek jos čia reikėjo – visos ar visi trys vertėjos/vertėjai moka pakankamai. O tai, kas šlubuoja – kaip dažniausiai ir būna pradedančiam, ar ne vien pradedančiam vertėjui  – yra gimtoji, savoji kalba. Pavyzdžiui, tik NL3 skiria lietuviškus veiksmažodžius „mėgti“ ir „mylėti“. Tiesa, nuo pat „Drakulos“ egzistuoja ir tam tikras erotinis pasakų apie vampyrus aspektas, tačiau „žinyne“ vis dėlto, matyt, kalbama apie tai, kad vampyrai yra mėgstami, o ne mylimi personažai.
Visuose trijuose vertimuose aiškiai pažodiškai verčiama trečiojo sakinio frazė su „bijna iederen“. Juk čia lietuviškai ir spontaniškai tikriausiai visi pasakytume „beveik/bemaž visi“ - o ne „beveik kiekvienas“. Visuose trijuose, nors ir su šiokiomis tokiomis variacijomis sakoma kad „vampyrai nieko kito negeria ir nevalgo“, nors čia piršte peršasi stilistiškai kur kas dailesnė frazė, kad jie „nieko kita nei geria, nei valgo“. 
Iš visų mėginimų matyti, kad vertimų autorės/autoriai „Drakulos“ ir šiaip vampyrų literatūros nėra daug skaitę, kitaip jiems nebūtų buvę vargo su originalo žodžiu „on-dode“, kuris jau tikrai turi savo lietuvišką atitikmenį. Tas atitikmuo yra „nemiruolis“.
Tik NL2 pajuto smagią šypseną šiame palyginti sausokame tekste. Turiu galvoje vietą apie sparčiai didėjantį vampyrų klubą.
Kaip tik tos šypsenos nepagavimas turbūt būtų pats rimčiausias priekaištas. Mat čia juk autorius aiškiai mėgdžioja „tikrą“ žinynų intonaciją, bet kartu ir viską pateikia ironiškai (na, pavyzdžiui, kai kalba, kad vyrai vampyrai labiau mėgsta kandžioti – būtent ne kąsti - moteris, o moterys vampyrės teikia pirmenybę vyrų kaklams).
Bet apskritai turiu pakartoti tai, ką pasakiau pradžioje – visi trys vertimai tikrai nėra beviltiški, būtų įdomu pamatyti, kaip šios vertėjos/šie vertėjai suvaldytų truputį sudėtingesnį tekstą.
 
Antanas Gailius
__________________

ORIGINALAS
 

VERTIMAI
_____________________

NL1

Iš Paul Van Loon „Siaubo žinyno“

Vampyrai
    Vampyrai iš visų pabaisų yra turbūt mylimiausi, bet jų labiausiai ir bijoma. Istorijos apie vampyrus pasakotos per amžius. Beveik kiekvienas yra nors sykį apie juos girdėjęs.
    Tačiau kas iš tiesų yra vampyrai? Vampyrai yra nei mirusios nei gyvos būtybės. Taip pat jie yra ir nemirtingi. Gerai pagalvojus tai iš tiesų keista. Tačiau suprantant siaubo meną, aišku, kad kalbama apie „kitą realybę“, kurioje viskas įmanoma.
    Vampyrai buvo pavadinti „nemirusiaisiais“ - įstrigusiais būklėje tarp gyvenimo ir mirties. Vampyrais galėjo būti ir vyrai ir moterys. Žodis „vampyras“ yra Rytų Europietiškos kilmės ir reiškia „nemirusysis“. Olandų kalboje žodis vartojamas nuo 1730-ųjų metų.
 
Ką daro vampyrai?
    Dieną vampyrai miega karste, kuriame buvo palaidoti. Naktimis jie išlenda ir leidžiasi ieškoti kraujo. Jis palaiko vampyrų gyvybę. Jie negeria ir nevalgo daugiau nieko kito. Vampyrai eina iš proto dėl gyvų žmonių kraujo. Vampyrai linkę siurbti kraują iš moterų, o vampyrėms labiau patinka vyrų kaklai. Tik nerandant žmonių pasitenkinama, pavyzdžiui, vištos ar avies krauju. Radę auką, jie įsisiurbia į jos kaklą savo ilgais, aštriais iltiniais dantimis. Tada iščiulpia kraują iš miego arterijos.
    Dėl to šie „nemirusieji“ yra kraugerės pabaisos. Dažniausiai savo auką aplanko keletą kartų. Neilgai trukus visas kraujas jau būna iščiulptas. Tada auka pati tampa vampyru, kuris savo ruožtu leidžiasi ieškoti kitų aukų, į kurias galėtų įsmeigti savo dantis. Taigi tokiu būdu kaskart vampyrų skaičius staigiai padvigubėja. Visa laimė, yra veiksmingų būdų žudyti vampyrus.
____________________

NL2

Iš Paul van Loon „Siaubo žinyno“
 
Vampyrai
 
           Vampyrai yra, ko gero, labiausiai numylėti ir labiausiai bauginantys iš visų pabaisų. Istorijos apie vampyrą pasakojamos jau amžių amžius. Beveik kiekvienas kada nors yra girdėjęs apie vampyrus.
           Bet kas iš tiesų yra vampyrai? Vampyrai – tai būtybės, kurios nėra mirusios, bet ir negyvena. Be to, jie nemirtingi. Kai pagalvoji, visa tai labai keista. Bet kas išmano siaubo meną, žino, kad čia kalba eina apie „kitą tikrovę“, kur viskas įmanoma.
           Vampyrai vadinami nemirusiais, būkle tarp gyvybės ir mirties. Vampyrai gali būti ir vyrai, ir moterys. Žodis „vampyras“ yra kilęs iš rytų Europos ir reiškia „nemiręs“. Mūsų kalboje šis žodis sutinkamas nuo 1730-ųjų.
 
Ką daro vampyrai?
 
           Dienos metu vampyrai miega karste, kuriame yra palaidoti. Naktimis jie atsikelia ir eina ieškoti kraujo. Jis palaiko jų gyvybę. Nieko kito jie negeria ir nevalgo. Vampyrai nepaprastai mėgsta gyvų žmonių kraują. Vyrai vampyrai mieliausiai kanda moterims, o moterims vampyrėms labiau patinka vyro kaklas. Tik kuomet negali rasti žmogaus, jie tenkinasi, pavyzdžiui, višta arba avimi. Radę auką, jie kanda į jos kaklą savo ilgais, aštriais iltiniais dantimis. Po to iščiulpia kraują iš aukos miego arterijos.
            Taigi, šie nemirusieji yra kraujasiurbės pabaisos. Dažniausiai jie auką aplanko kelis kartus. Tol, kol iščiulpia visą jos kraują. Vėliau auka pati tampa vampyru, kuris, savo ruožtu, ima ieškoti kitos aukos, į kurią galėtų įsmeigti savo dantis. Tokiu būdu greitai formuotųsi vis didėjantis vampyrų klubas. Laimei, yra keletas veiksmingų būdų, kaip nužudyti vampyrus.
____________________

NL3

Paul van Loon
Ištrauka iš “ Siaubo vadovėlio“
 
Vampyrai
 
Tikriausiai tai yra labiausiai mėgiami ir labiausiai gąsdinantys siaubūnai, kokie tik tegali būti – vampyrai. Jau šimtmečius pasakojamos istorijos apie vampyrą. Beveik kiekvienas yra bent kartą ką girdėjęs apie vampyrus.
Kas gi vampyrai iš tikrųjų? Vampyrai yra būtybės, kurios nėra mirusios, bet ir nėra gyvos. Maža to – jos nemirtingos. Visa tai labai keista, jei apie tai susimąstai. Tačiau tas, kas išmano siaubo plonybes, žino, jog čia kalbama apie “kitokį pasaulį“, kuriame viskas yra įmanoma.
Vampyrai vadinami ne-gyvaisiais, tai ta būsena tarp gyvybės ir mirties. Tiek vyrai tiek moterys gali būti vampyrais. Žodis vampyras yra Rytų europinės kilmės ir reiškia ne-gyvasis.
Olandų kalboje šis žodis sutinkamas nuo 1730-ųjų.
 
Vampyrų elgsena
 
Dieną vampyrai miega karstuose, kuriuose jie palaidoti. Nakčia jie išlenda ir tuomet traukia ieškoti kraujo. Jie tuo gyvi. Nieko kita jie negeria ir nevalgo. Vampyrai beprotiškai mėgsta gyvų žmonių kraują. Vampyrai vyrai mieliau kanda moterims, o vampyrės moterys labiau mėgsta vyrišką kaklą. Tik tada, kai jie neranda jokio žmogaus, jie tenkinasi pavyzdžiui višta ar avimi. Kuomet jie suranda auką, kanda jai ilgomis aštriomis iltimis į kaklą ir iš kaklo kraujagyslių čiulpia kraują.
Taigi šitie ne-gyvieji – tikrų tikriausi siaubūnai. Dažniausiai jie aplanko auką po daugelį kartų, tol kol iščiulpia visą kraują. Kai taip nutinka, auka pati virsta vampyru ir savo ruožtu traukia ieškotis naujos aukos, kad jai suleistų savo dantis. Tokiu būdu turėtų atsirasti sparčiai augantis vampyrų būrys. Laimei yra keletas veiksmingų būdų vampyrams žudyti.