XIX Tarptautinės vertėjų federacijos kongresas

Tarptautinės vertėjų federacijos (FIT) pasaulinis kongresas, rengiamas kas trejus metus, šiemet vyko San Fransiske. Federacija vienija apie 120 vertėjų asociacijų iš maždaug 60 šalių.
2011 m. liepos 30–31 d. vyko statutinis kongresas, kuriame buvo aptariami vidiniai organizacijos reikalai. Jame dalyvauti su balso teise galėjo tik Federaciją sudarančios asociacijos. Buvo aptarta ligšiolinė veikla, pristatyti įvykę tarptautiniai renginiai, pvz., dalyvavimas Frankfurto knygų mugėje, Paryžiuje surengta konferencija „Jean Genet: Vertimas ir cenzūra“. Ataskaitas pateikė komitetai, sudaryti pagal profilį, ir asociacijos. Daugelis asociacijų apskritai nepateikė ataskaitos, o iš pateiktų Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) ataskaita padarė ryškiai gerą įspūdį. Tokia gausia ir įvairia veikla galėjo lygintis nebent Norvegijos literatūros vertėjų asociacija, bet ji tokia turtinga, kad šelpia ir Palestiną, ir Gruziją, ir t.t. Iš dalies dėl to gero mūsų veiklos į FIT tarybą buvo pakviestas LLVS atstovas. Šiuo metu vaikeliui daugiau dėmesio norinti skirti pirmininkė Jurgita Mikutytė delegavo Laimantą Jonušį. Tarybą sudaro 17 žmonių – tai yra struktūra, tvarkanti Federacijos veiklą tarp kongresų (plačiau >>). Tvarka čia buvo tokia, kad renkami 14 žmonių, o dar trys kooptuojami išrinktos Tarybos sprendimu, kad būtų geriau atstovaujami pasaulio regionai ir vertėjų darbo profiliai. Tai nėra tik garbės postai – naujosios Tarybos nariams jau paskirstytos konkrečios veikos sritys; Jonušiui, kartu su dar viena Tarybos nare, pavesta rūpintis ryšiais su komitetais (jų iš viso yra 14), t.p. prisidėti prie FIT biuletenio (Translatio) leidimo.
Taryba FIT prezidente antrai kadencijai perrinko Marion Boers (Pietų Afrikos vertėjų institutas).
Svarbi diskusijų tema, be abejo, buvo finansinė. Asociacijų mokamas narystės mokestis jau kurį laiką nebuvo keliamas, tad neišvengiamai buvo padidintas. Pakeisti ir mokėjimo principai. Dabar, be kita ko, nuspręsta tik pusės reikiamos sumos reikalauti iš tų asociacijų, kurių šalių BVP vienam žmogui yra mažesnis negu 66% pasaulio vidurkio. Kadangi Lietuvos BVP yra didesnis už pasaulio vidurkį, šita išlyga mums, aišku, negalioja. Antra vertus, dabar bus mokama pagal narių skaičių, o daugiausia narių turi turtingų šalių (pvz., Skandinavijos, JAV) asociacijos – joms mokesčio minimumas pakeltas nuo 2000 dolerių iki 2500. Mums, kaip ir kitiems, galios principas už vieną narį – 3 doleriai.
Iki šiol FIT valiuta buvo eurai ir doleriai (mokestis nustatomas doleriais), bet dėl šių valiutų nestabilumo kai kurios asociacijos ėmė gudrauti ir mokėti mokestį finansiškai patogesne valiuta. Dabar nuspręsta nuo 2012 m. sausio 1 d. vadovautis Šveicarijos franku. Tai reiškia, kad ir toliau bus galima mokėti narystės mokestį eurais arba doleriais (be jokių nuostolių dėl valiutos keitimo), bet tai bus pagal Šveicarijos franko kursą sąskaitos (invoice) pateikimo dieną. Tas dabar nustatytas mokestis (3 dol. už narį) 2012 m. sausio 1 d. bus išreikštas Šveicarijos frankais ir nuo tada toks galios.
Mokesčio padidinimas susijęs su dar vienu aspektu. Į Tarybą paprastai narius deleguoja asociacijos. Taryba susirenka kartą per metus, dažniausiai Europoje, kad būtų pigiau (nes dauguma Tarybos narių europiečiai). Deleguojančios asociacijos iš principo turėtų apmokėti nario dalyvavimą Tarybos susirinkime. Bet dabar toms asociacijoms, kurioms tai finansiškai sudėtinga, šios lėšos gali būti kompensuojamos iš FIT biudžeto.
Yra du regioniniai FIT centrai – Europos ir Lotynų Amerikos. Europos centro veiklą pristatė jo vadovas vokietis Reiner Heard (t.p. išrinktas į FIT Tarybą), jis papasakojo, ką Centras nuveikė ir iškėlė mintį, kad tolimesnei veiklai reikia daugiau lėšų, todėl esą reikėtų papildomai apmokestinti visas Europos asociacijas. Tai, žinoma, mums visai nepriimtina, bet prieš tai pasisakė ir daug kitų delegatų, tad šis pasiūlymas buvo atmestas.
Kongrese taip pat buvo įteiktos šešios premijos vertėjams. Galima tikėtis, kad ateityje, LLVS aktyviau įsijungus į veiklą, premijomis bus pagerbti ir lietuvių vertėjai.

Rugpjūčio 1–4 d. vyko atvirasis kongresas "Bridging Cultures", kuriame dalyvauti ir net skaityti pranešimus galėjo ne tik FIT nariai – dalyvavo apie 600 žmonių. Čia buvo daug naudingų pranešimų ir diskusijų, pvz., apie vietovardžių perteikimą vertimuose, vertėją kaip bendraautorių, kultūrinių realijų vertimo problemas, konkrečių vertimų analizių ir t.t.
Australas Brianas Nelsonas pranešime „Vertimas ir pasaulinė literatūra“ rutuliavo kontroversinę mintį, kad nacionalinių literatūrų puoselėjimas (pvz., universitetuose) yra atgyvena ir kad reikia orientuotis į pasaulinę literatūrą. Vis dėlto jo kritikos smaigalys buvo nukreiptas prieš anglakalbių šalių praktiką ir gerai žinomą problemą: į anglų kalbą palyginti mažai verčiama iš kitų kalbų. Verstinė literatūra sudaro tik 3 procentus. Be to, jo idėja yra ta, kad, priėmus globalinę perspektyvą, ir toliau būtų orientuojamasi į tuos pačius tekstus kaip ir dabar, tik juos studijuotumėme pasauliniame kontekste. Įdomu, kad autorius pacitavo Vytauto Kavolio mintį apie šiuolaikinių tapatybių įvairialypiškumą.
Būta įdomių konkrečių vertimų analizių. Japonas Hiroshi Miyao įtaigiai atskleidė, su kokiomis subtilybėmis susidūrė (ir gerai jas perteikė) Jasunario Kavabatos vertėjas į anglų kalbą. Japonų literatūroje, ypač poezijoje, pasitaiko sakinių be veiksnio. Tačiau Kavabatos, skirtingai nei Harukio Murakamio, kūryboje tokiuose sakiniuose nėra šiaip sau praleistas aiškiai numanomas veiksnys – jie orientuoti į vaizdus pagal haiku principą.
Portugalas Bernardo De Vasconcelos panagrinėjo du skirtingus J.M. Coetzeės romano „Nešlovė“ vertimus į portugalų kalbą. Pasak jo, braziliškasis variantas kai kuriais aspektais geriau atitinka originalą, nes Brazilijos, daugiakultūrio krašto, buvusios kolonijos, kultūra turi panašumų su Pietų Afrika.
Iš norvego Steinaro Lonės pranešimo apie vietovardžių vertimą paaiškėjo, kad ne tik kai kurie neišprusę lietuvių vertėjai „nugrybauja“. Redaguodamas vieną verstinę knygą (iš anglų k.), jis rado Styria ir Carinthia, nors norvegiškai šie Austrijos kraštai vadinami taip pat kaip vokiškai: Steiermark ir Kärnten. Šiaip jau iš šio pranešimo buvo galima sužinoti visokių smulkių įdomybių, pvz., tai, kad vietovardis Helsinkis yra tos pačios kilmės kaip garsusis Šekspyro „Hamleto“ Danijos Elsinoras (daniškai – Helsingør). Mat Helsinkis įkurtas Švedijos karaliaus nurodymu, kaip Helsingfors, o dėmuo Helsing Švedijoje (ir ne tik) yra plačiai paplitęs iš vienos istorinės srities.

FIT taryba 2011-2014 m. Sėdi ketvirta iš kairės FIT prezidentė Marion Boers.
© Nuotrauka Jørgen Christian Wind Nielsen, Wind Kommunikation, Danija

Žr. nuorodas:

LLVS priimta į Tarptautinę vertėjų federaciją (FIT) 2009 m. spalį

XVIII Pasaulinis vertėjų kongresas Šanchajuje 2008 m. rugpjūčio 4-7 d.

XVII Pasaulinis Tarptautinės vertėjų federacijos kongresas Tamperėje 2005 m. rugpjūčio 4-7 d.