Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2008 m. balandžio 26 d., šeštadienį, 10-14 val. Vilniuje
surengė seminarą literatūros vertėjams iš anglų kalbos tema
„Šnekamosios kalbos vertimas“
Dirbtuves vedė vertėja Rasa Drazdauskienė
Seminaro tikslas – išnagrinėti, kokie sunkumai kyla, verčiant įvairių stilių tekstus; pasistengti juos išversti kuo tiksliau, kuo profesionaliau ir atsižvelgiant į kiekvieno teksto unikalų stilių. Tam tikslui seminaro dalyviai skaitė savo vertimus, jie buvo lyginami tarpusavyje bei su originalu, ieškoma geriausio varianto, nurodomos klaidos ar netinkamo vertimo pavyzdžiai. Kadangi vertimui pateikti tekstai buvo labai skirtingi (1 tekste – ištraukoje iš škotų rašytojos Josephine Tey romano The Singing Sands – pateikiamas Škotijos kaime gyvenančios motinos ir paauglio sūnaus ironiškas dialogas; 2 tekste – Agatha Christie detektyvo Mrs McGinty is Dead ištraukoje – pateikiamas tarmiškas, labai kasdieniškas herojės pasakojimas apie matytą įvykį, o 3 tekste – ištraukoje iš Edwardo Docxo romano The Calligrapher – šiuolaikinio londoniečio intelektualo lūpomis aprašomi įvykiai Londono centre), dalyviai turėjo progą pademonstruoti savo gebėjimus tinkamai išversti labai nepanašaus vienas į kitą stiliaus, išraiškos ir nuotaikos tekstus.
Nagrinėjant dalyvių pateiktus vertimus buvo aptariamos ir platesnės problemos, tarp jų:
- kaip išvengti angliškų struktūrinių konstrukcijų automatiško perkėlimo į lietuvių kalbą (frazeologizmai, kalbai specifinė sakinio struktūra, kalbiniai junginiai bei įsigalioję posakiai);
- kaip adekvačiai perteikti konkretaus laikotarpio kalbinę nuotaiką ir parinkti tinkamiausias gramatines formas, žodžius bei posakius;
- kaip iš turimo teksto išgauti kuo daugiau informacijos apie aprašomus įvykius, žmones bei aplinką ir pasiremiant šia informacija ieškoti adekvačiausių lietuviškų išraiškos priemonių;
- kaip išversti humorą, ironiją, žodžių žaismą.
Aptarus vertimus, išnagrinėjus seminarui skirtus tekstus, buvo aptarti dar keli dažnai vertėjams kylantys klausimai: kaip tinkamai versti keiksmažodžius, konkrečius vietovardžius (pvz. Londono gatvių pavadinimus), herojų vardus.