Vertimo pavyzdžiai:

Torgrim Eggen "Hermanas". Vertė Asta Grabauskienė, redaktorė Rita Markulienė. Alma littera, 2007.

Originalas:              Nei, det var for tungt til å være en lastebil.
Išversta:                 Ne, per sunku būti sunkvežimiu (14 p.)
Tikroji reikšmė:            Pernelyg sunkus, kad būtų sunkvežimis.
 
Dersom jeg så mye som gløttet på den, ville jeg gått av som en rakett.
Nors ir mačiau daug to, kas prasiverdavo, troškau išlėkti kaip raketa (15 p.)
Jeigu būčiau bent pažvelgęs į jį, būčiau iššovęs (ištryškęs) kaip raketa.
 
Selv fikk jeg det ikke til. Det var nok sjokket.
Pačiam jau nesigavo. Tai man buvo nemenkas šokas. (16 p.)
nebaigiau. Veikiausiai dėl šoko.
 
…som inngangen til en dryppsteinshule
...kaip įėjimas į laštako angą (17 p.)
…kaip stalaktitų urvo anga.
 
da faren min forblødde i sanden i kamp mot de imperialistiske inntrengerne
...kai mano tėvo jėgas pakirto kova su... (22 p)
...kai mano tėvas mirtinai nukraujavo ant smėlio kaudamasis su...
 
Tunge og gane hang sammen som om det lå et tobakksblad mellom dem...
Liežuvis ir liežuvėlis buvo sulipę... (22 p.)
Liežuvis buvo prilipęs prie gomurio...
 
Og deretter gikk strømmen, som et ironisk punktum.
O po to viskas nuvažiavo toliau kaip ironiškas taškas. (23 p.)
O tada dingo elektra, padėdama ironišką tašką.
 
Enda en jålebukk.
Dar vienas atpirkimo ožys. (23 p.)
Dar vienas pamaiva.
 
Hva var det du gikk rundt og var nervøs for, da?
Ko čia slampinėji nervindamasis? (24 p.)
Dėl ko gi reikėjo taip nervintis?
 
Jeg ha rødmet.
Teko nurausti (26 p.)
Veikiausiai nuraudau.
 
Her kommer hun, Vedados skjønne og ukjente muse!
O štai ir gražioji, nepažįstamoji Vedado pelytė! (26 p.)
Štai ateina ji – Vedado gražioji, nežinomoji mūza.
 
I så fall er det november 1958.
Bet kuriuo atveju… (p. 30)
Tokiu atveju… (= Vadinasi, …).
 
Pappa spiser mer enn gjerne en dikter til frokost.
Tėtis mielai pusryčiams suvalgo po poetą, ir ne po vieną. (31 p.)
Tėtis su didžiausiu malonumu suvalgo pusryčiams po poetą.
 
...som et slags minste felles multiplum
…lyg kokį mažiausią bendrą daugialypumą (33 p.)
…lyg kokį mažiausią bendrą kartotinį
 
Det var mitt trumfkort.
Tai būdavo mano triumfo korta (33 p.)
Tai būdavo mano švietalas (=koziris)
 
Og selvfølgelig Neruda og Lorca, men de er jo stuerene, så klart.
Ir, žinoma, Neruda ir Lorka, bet jie juk krovikai, ne kas kita. (33 p.)
Ir, žinoma, Neruda ir Lorka, bet jie juk, be abejo, saloniniai poetai.
 
Clara var hans livs store kjærlighet, og han mener at Moreira drepte henne fordi han var slurvete.
Klara buvo didžioji jo gyvenimo meilė, ir jis mano, kad Moreira ją nužudė, nes ji buvo kekšė. (41-42 p.)
Klara buvo didžioji jo gyvenimo meilė, ir jis mano, kad Moreira ją nužudė per aplaidumą ( = nerūpestingumą, negrabumą).

 ___________________

 

Herbjørg Wassmo „Namas su akla stiklo veranda“. Vertė Asta Grabauskienė, redaktorė Simona Kaziukonytė. Alma littera, 2007.

Wassmo, Herbjørg. Huset med den blinde glassveranda. Oslo 1991

 

Henrik hadde tatt henne i skulderen og fått henne helt utpå. – 5 p.

Pasisodinęs ant peties Henrikas ją prinešė prie pat krašto. – 5 p.

Tikroji reikšmė: Suėmęs už peties Henrikas pristūmė ją prie pat krašto.

 

Det grelle lyset fra taket laget et ensomt flerr over den miserable skikkelsen på golvet. – 7 p.

Blausi palubės šviesa virš pasigailėtinos žmogystos ant grindų skleidė vienišą dryžį. – 7 p.
Ryški lubų lempos šviesa [...]

 

Hun hengte fra seg klærne på gangveggen [...] – 8 p.

Pasikabino drabužius ant laiptinės sienos [...] – 8 p.

Pasikabino drabužius ant prieškambario sienos [...]

 

Inne i hodet hennes var det rasling og sus – som av den store gule ospa som slo i hanvnehagen til presten. – 9 p.

Galvoje jai šlamėjo ir ūžė – lyg nuo didžiosios pageltusios drebulės, besiplakančios į šalis pastoriaus uosto sode. – 8 p.

[...] drebulės, siūruojančios aptvertoje pastoriaus ganykloje.

 

Hun kom til å gjøre på seg også. – 12 p.

Ji dar ruošėsi pridėti į kelnes. – 12 p.

Paskui ji dar pridėjo į kelnes.

 

Hun hadde mistet ansiktet sitt i Tobiasbua, derfor gikk hun nødig dit. – 12 p.

Tobijaso namelyje ji prarado vardą, todėl ten eidavo nenoriai. – 12 p.

[...] patyrė gėdą [...]

 

Når Henrik slo, skrumpet Tora inn. Snurpet seg liksom omkring neven hans som ei fille. – 15 p.

Kai mušdavo Henrikas, Tora susigūždavo. Kaip filė prikibdavo prie jo kumščio. – 15 p.

Kai mušdavo Henrikas, Tora susitraukdavo. Apsivydavo jo ranką it skuduras.

 

Det var bare å kjøre fjeset under i det kalde vandet fra springen. – 15 p.

Tereikėjo panardinti veidą į šaltą šaltinio vandenį. – 16 p.

Tereikėjo pakišti veidą po šaltu vandeniu iš čiaupo.

 

Hygieniske artikler i hemmelighetsfulle annonser. – 16 p.

Higienos straipsniai paslaptinguose anonsuose. – 17 p.

Higienos prekės paslaptingose reklamose

 

Av og til river de ut et bilde og fester det på veggen. Men det er bestandig smått om tegnestifter. – 17 p.

Retsykiais jos išsidrėskia nuotrauką ir pasikabina ją ant sienos. Bet ši visados būna apipaišyta pieštukais. – 17 p.

Kartais jos išsiplėšia kokią nuotrauką ir prismeigia prie sienos. Bet nuolatos trūksta smeigtukų.

 

Lysthuset var blitt en mosegrodd fallgrav der Elisif sin femte unge hadde ramlet gjennom og brukket foten en sommer. – 19 p.

Iš pavėsinės tebuvo likęs apsamanojęs griovys, už kurio vieną vasarą penktasis Elizifos vaikas užkliuvęs susilaužė koją. – 21 p.

Pavėsinė pavirto samanomis užžėlusia vilkduobe, į kurią vieną vasarą įlūžo penktasis Elizifos vaikas ir susilaužė koją.

 

Hingsten til presten ble aldeles vill og kom inn i gjerdet til hoppene. Tora kunne ikke forstå at det ikke var bedre skikk på prest-hesten. – 25 p.

Pastoriaus eržilas buvo visiškai laukinis ir įrisnojo į kumelių aptvarą. Tora negalėjo suprasti, kodėl pastoriaus arkliu negalima geriau pasirūpinti. – 27 p.

Pastoriaus eržilas visai padūko ir įrisnojo į aptvarą pas kumeles. Tora negalėjo suprasti, kaip pastoriaus arklys gali taip nepadoriai elgtis.

 

Det var som å løpe fort og lenge så en kjente blodsmak i halsen, som å leke gjemsel i mørke høstkveldene. – 26 p.

Atrodo, lyg būtų bėgusi taip greitai ir ilgai, kad pajuodusi gerklė – kaip žaidžiant slėpynių tamsiais rudens vakarais. – 28 p.

Lyg nuo greito ir ilgo bėgimo burnoje būtų pajutusi kraujo skonį [...]

 

De pleide å sitte ved elvemunningen og spise maten sin mens klesvasken kokte opp i den digre bryggepanna mellom steinene. – 34 p.

Jiedvi mėgdavo sėdėti prie upės žiočių ir valgyti, kol žlugtas virdavo milžiniškoje prieplaukos skardoje tarp akmenų. – 36 p.

Jos sėdėdavo prie upės žiočių ir valgydavo, kol didžiuliame katile tarp akmenų užvirdavo žlugtas.

  

Alle visste at hun hadde to i seg til mere enn å ta seg ut. – 35 p.

Visi žinojo, kad jos dvigubai daugiau, nei atrodo. – 39 p.

Visi žinojo, kad ji gali kur kas daugiau nei gerai atrodyti.

 

Men den vesle hemmelige månen måtte kamufleres, koste hva det koste vil. – 39 p.

Tačiau mažąjį slaptą mėnuliuką turėdavo paslėpti, kad ir kiek tas kainuotų. – 42 p.

Tačiau slepiamą praplikusį pakaušį reikėdavo užmaskuoti, kad ir kiek tai kainuotų.

 

Karene spyttet i den store, misfargede bakken borte ved døra, enten de tygde skrå eller ikke, og var enige. – 39 p.

Vyrai spjaudė ant didelio bespalvio šlaito prie durų – ar kramtydami ką burnoje, ar ne – ir visi kaip vienas sutarė. – 42 p.

Vyrai spjaudė į didelę patamsėjusią spjaudyklę prie durų, ir kramtydami kramtomąjį tabaką, ir ne [...]

 

Hun tok bare imot varene og streifet Tora som snarest med den ledige hånden. – 40 p.

Ji paėmė pirkinius ir kuo greičiau pavijo Torą laisva ranka. – 44 p.

Ji tik paėmė pirkinius ir laisvąją ranka skubomis paglostė Torą.

 

ir t. t.