Witoldo Gombrowicziaus kelias pas Lietuvos skaitytoją

 

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šalies gyvenimas pasuko kita vaga, viskas – kultūra, verslas, mokslas – tarsi prasidėjo iš naujo ir kitaip. Tai buvo laukinio, nežaboto, necivilizuoto kapitalizmo be taisyklių laikotarpis. Suklestėjo verslai, kuriuos pradėti nereikia didelio kapitalo, pavyzdžiui, cukraus vatos verslas, prekybos atsivežtais pigiais turkiškais ar kiniškais drabužiais verslas. Staiga praturtėję – nes po buvusių totalaus deficito laikų prekyba ėjo neapsakomai sklandžiai – verslininkai, nemokėdami pinigų nei investuoti, nei protingai leisti, pirkosi akinius auksiniais rėmeliais, taksi važinėjo į Maskvą pramogauti (nes mokėjo tik rusiškai), statėsi didžiulius, keisčiausios formos namus (nebeliko projektavimo apribojimų, ir vienas žmogus pasistatė namą, savo proporcijomis primenantį jo paties veidą – šoninis kontraforsas kaip nosis, iš šonų du langai su karnizais), kurių paskui nebegalėjo nė parduoti – jie buvo prasto suplanavimo, per dideli ir labai neekonomiški, o vyrams elegancijos viršūnė buvo treninginės kelnės, žalias turkiškas megztinis, baltos puskojinės ir mokasinų tipo įsispiriami batai.

 

Visą straipsnį skaitykite čia