Namas Rojaus gatvėje
Sofka Zinovieff
APIE KNYGĄ
Londone gimusios ir užaugusios, socialinės antropologijos studijas Kembridžo universitete baigusios, o dabar Atėnuose gyvenančios filosofijos mokslų daktarės, po 1917-ųjų metų revoliucijos iš Rusijos pabėgusių didikų Zinovjevų palikuonės Sofkos Zinovieff romanas „Namas Rojaus gatvėje“ – meistriškai parašyta ir laiku pasirodžiusi knyga apie lietuviams ne per geriausiai žinomą tragišką Graikijos istorijos tarpsnį. Apie tai, ką patyrė dėl skirtingų politinių pažiūrų išsidraskiusi šeima fašistų okupuotuose Atėnuose ir vėliau, Pilietinio karo metais. Kai kurie literatūros kritikai šiame romane įžvelgia aliuziją į Tėbų mitais paremtą Sofoklio tragediją apie Antigonę ir Polineiką. Šis dramatiškas, bet kartu ir subtilus pasakojimas apie tikrus istorinius įvykius ir apie vienos nesutarimų draskomos šeimos lemtį pateikiamas dviem balsais: komunistams prijaučiančios kovotojos Antigonės Perifani ir iš Anglijos į Graikiją atitekėjusios jos marčios Modės.
2008-aisiais Antigonė Perifani po šešiasdešimties tremtyje, Rusijoje, praleistų metų grįžta į senuosius šeimos namus Atėnuose, Rojaus gatvėje. Ji atvyko į vienturčio sūnaus Nikito, kurį kadaise paliko dar kūdikį, laidotuves. Nikitas prieš savo žūtį dėl kažko labai krimtosi. Norėdama sužinoti, dėl ko, jo našlė Modė ima tyrinėti sudėtingą šeimos praeitį...
Šaltą 1944-ųjų spalio dieną Churchillis Maskvoje susitiko su Stalinu ir abu, pasak vienos romano veikėjos, „kaip vaikai apsikeitė saldainiais“. Rumunija, Bulgarija ir Vengrija tapo komunistinio bloko šalimis, o Graikija liko britų rankose.
APIE AUTORĘ IR VERTIMĄ
Sofka Zinovieff, nevengianti nepatogios tiesos, studijuodama socialinę antropologiją tyrinėjo Peloponeso kultūrą ir istoriją. Romaną vertė patyrusi vertėja Daiva Daugirdienė, 2014 metais už adekvatų ir kūrybišką vertimą ir meistrišką stilistinės įvairovės perteikimą apdovanota Vertėjo krėslu. Redagavo Bronė Balčienė, 2010 metais tapusi „Auksinės lupos“ laureate.
IŠTRAUKA
Čia kartkarčiais papučia toks nerimą keliantis pietys, per visą Viduržemio jūrą nešantis Sacharos smėlį, nubarstantis juo Atėnų centrą, lyg rūdžių spalvos pudra. Delnais jautėm Afrikos dulkes ant turėklų, ir citrinmedžio lapai buvo įgavę terakotos atspalvį. Tas citrinmedis mūsų kieme pats svarbiausias. Jį trečiajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje pasodino tetos Aleksandros tėvas, kai pastatė namą; dabar šis medis jau siekia antro aukšto langus, jo vaisiai noksta kone ištisus metus. Pavasarį kambarius užplūsta svaigus žiedų aromatas. Gaisrininkų kopėčios nuleistos į užpakalinį kiemą, prie pat medžio, – beveik tiesiai į medį, – taigi gali ištiesti ranką ir nusiskinti citriną arba sutrinti tarp pirštų lapelį ir įtraukti aštraus citrusinio kvapo. Tiga kartais užlipa ant tvirtų vidurinių šakų ir sėdi ten pasislėpusi. Teta Aleksandra iš citrinų žievelių verda saldžią, tąsią šaukšteliu valgomą košę, kuria vaišina svečius. Chrisa kiekvieną pavasarį citrinmedžio kamieną nubaltina kalkių skiediniu, kad apsaugotų nuo kenkėjų ir ligų. Myliu šį medį dar nuo tada, kai pirmą kartą apsilankiau Rojaus gatvėje; vilties akimirkomis man atrodo, kad jis – išblaškytą šeimą, į kurią atitekėjau, jungianti grandis. Mūsų totemas.
Leidimo metai: 2020
Leidykla: Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga
Kalba: Lietuvių
Vertėja: Daiva Daugirdienė
Kaina: 17,90 €
Knygą galima įsigyti:
LLVS biure (darbo dienomis nuo 16 val. iki 18 val.)
Šv. Ignoto 5-264, Vilnius
Arba iš anksto susitarus tel. +370 698 18116
Knygą internetu galima įsigyti: