„Noriu versti“ 2012 ispanų k. vertimai
Eksperto išvados
Įžanginis žodis. Turiu pasidžiaugti, kad šiemet užderėjo gausus vertimų iš ispanų kalbos derlius (iš viso savo vertimus atsiuntė 14 dalyvių), tad man kaip vertimų recenzentui teko nelengvas uždavinys – jį suvalyti, apdoroti, persijoti ir galiausiai įvertinti. Todėl pernelyg neišsiplėsdamas susitelksiu ties problemiškiausiomis vertimų vietomis ir būdingiausiomis atskirų konkurso dalyvių klaidomis.
Pastabos. Verčiant svarbiausia gerai mokėti abi – tiek svetimąją, tiek gimtąją – kalbas, atidžiai įsiskaityti į pateiktą tekstą ir mintyse iš anksto apgalvoti vertimo strategiją ir taktiką. Dauguma dalyvių šį etapą sėkmingai įveikė, todėl jiems neiškilo didesnių teksto suvokimo problemų. Vis dėlto iš gautų vertimų akivaizdu, jog kai kurių dalyvių ispanų kalbos gramatikos mokėjimas šlubuoja. Ypač tai pasakytina apie ISP1 ir ISP8 vertimus. ISP1 neatkreipė dėmesio į tai, kad herojus, pasakodamas apie vaikystę ir skruzdėlių naikinimą, vartoja Pretérito Imperfecto laiką, kuris ispanų kalboje paprastai žymi daugkartinį veiksmą praeityje, todėl šiuo atveju jį geriausiai atitinka lietuviškas būtasis dažninis laikas, ir dauguma dalyvių visiškai pagrįstai ir teisingai pasirinko jį herojaus veiksmams nusakyti. ISP8 atvejis kitoks – laiką jis pasirinko teisingai, tačiau visiškai supainiojo pirmąjį asmenį su trečiuoju, todėl skaitant jo vertimą man iškart į akis krito kalbos logikos problemos: visai neaišku, kas gi tas asmuo, nuvesdavęs pasakotoją prie skruzdėlyno ir plaktuku traiškęs skruzdėles? Ir apskritai, kas paleido vandenį iš žarnos ir sukėlė potvynį – jis ar skruzdėlės?
Kita mane nustebinusi klaida (nes tekste buvo gerokai sunkesnių vietų), kai keletas dalyvių tiesiog paslydo lygioje vietoje, yra žodis pala – kastuvas, semtuvas. ISP3, ISP4 ir ISP5 neapsižiūrėję tiesiog supainiojo jį su palo – basliu, kuolu, mietu, pagaliu. Viena raidė, o koks didelis skirtumas (plg. kaip pasikeistų vertimas ir teksto supratimas, jeigu versdami, tarkim, supainiotume banda su bando arba puerta su puerto).
Apskritai dauguma dalyvių, aprašydami skruzdėlyno naikinimo procesą, sugebėjo rasti neblogų lietuviškų atitikmenų. Beveik visi dalyviai sėkmingai išvertė idiomą sin ton ni son (išskyrus ISP11, kuris ją pernelyg laisvai interpretavo, bet šio dalyvio vertimą aptarsiu atskirai išvadose), bet pirmenybę teikiu ISP2, ISP3, ISP4, ISP9 ir ISP14 pasiūlytam variantui nei iš šio, nei iš to, nes originalo žodžiai rimuojasi, o verčiant svarbu išlaikyti ne tik originalo prasmę, bet, jei įmanoma, ir garsyną. Kitų dalyvių variantai, nors geri ir taisyklingi, stilistiniu ir estetiniu požiūriu man patiko mažiau (tarkim, ISP7 vertė be tvarkos ir priežasties – tikslu, bet pernelyg gremėzdiška).
Vis dėlto, mano galva, pirmojoje dalyje daugiausia sunkumų ir neaiškumų sukėlė catástrofe general, una serie de teorías ir al llegar a la época de la banda de asaltantes. Nesileisdamas į pernelyg plačius samprotavimus ir išvedžiojimus, aš pats catástrofe general versčiau kaip visuotinę (kaip tai darė ISP2, ISP3, ISP4, ISP6, ISP7) arba pasaulinę katastrofą (ISP12 ir ISP14). Negaliu sutiktu su ISP11 pasiūlyta apokalipse, nes, viena vertus, tai netikslu, antra, suteikia pernelyg stiprų religinį atspalvį, trečia, reikia laikytis autoriaus pasirinkto žodžio (E. Sabato, jeigu būtų norėjęs, būtų pavartojęs apocalipsis, bet nepavartojo). Una serie de teorías geriausia būtų versti kaip virtinę teorijų. Nei serija, nei aibė (ISP9 variantas) netinka – serija būtų variantas tingint paieškoti lietuviškų atitikmenų, o aibė reiškia daugybę, didelį kiekį, tačiau teorijų originale iš viso 7 (konkurso nuostatos numato, kad vertimui parinktą tekstą sudaro ne daugiau kaip 1500 ženklų, todėl trumpinant šį atrinktą romano fragmentą tilpo tik 6). Pripažįstu, kad be platesnio konteksto al llegar a la época de la banda de asaltantes yra neaiškus, todėl šiuo atveju buvau atlaidus. Visgi noriu pabrėžti, kad prie originalo labiausiai priartėjo tie dalyviai, kurie šį sakinį vertė kai prisijungiau prie plėšikų gaujos/kai susidėjau su plėšikų gauja (ISP9, ISP4, ISP14) ar pradėjęs vadovauti plėšikų gaujai (ISP12), nes romano veikėjas iš tiesų buvo susidėjęs su plėšikų gauja ir ilgainiui net ėmė jai vadovauti. Galiu tik pagirti tuos dalyvius, kurie nepatingėjo ir perskaitė ar pervertė šį ilgą ir sudėtingą romaną.
Pereinu prie kiek lengvesnės antros dalies, kur išvardijami herojaus samprotavimai apie Dievą ir jo esybę. Pirmiausia turiu atkreipti dėmesį į originalo numeraciją, kurią dalyviai ISP6, ISP9 ir ISP12, neapsižiūrėję ar pasidavę originalo įtakai, perkėlė į lietuvišką vertimą. Ispaniškai tos viršutinės raidelės (ispanų kalboje prieš kelintinius skaitvardžius paprastai vartojamos dvi santrumpos – º ir ª ) vadinamos letras voladas arba superiores, ką neturėdamas geresnio atitikmens versčiau viršutinės raidės, skaitmenys ar žymenys (plg. subsript ir superscript kompiuterijoje). Savaime suprantama, lietuviškai numeracijai tokie papildomi ženklai nėra būdingi. Tikiuosi, dalyviai šią pastabą įsidėmės ir ateityje šios klaidelės nebekartos.
Nemažai dvejonių dalyviams kilo verčiant existe ir existencia. Kokį žodį pasirinkti: yra ar egzistuoja, būtis ar egzistencija? Abu variantai teisingi ir kiekvienam paremti galima surasti svarių argumentų. Nepiršdamas savosios nuomonės, vis dėlto būčiau už yra ir būtis, nes dažniausiai susidūręs su keliais sinonimais teikiu pirmenybę trumpesniems ir lietuviškesniems. Nors ir puikiai suprantu, kad romane netrūksta filosofinių intarpų, tačiau vis dėlto tai grožinis kūrinys, o ne loginis ar metafizinis traktatas, todėl čia galioja ir kalbos paprastumo bei eufonijos principas. Be to, pasirinkus vieną variantą, vartoseną derėtų suvienodinti, o ne vienur versti yra, kitur egzistuoja ir pan. Taip pat verčiant būtų galima pasvarstyti ir senoviškesnės formo
